Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2026 m. balandžio 23 d. paduotu atsakovės S. A. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. sprendimo peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. patikslintą ieškinį atsakovei S. A. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. S., uždaroji akcinė bendrovė „Platelių šilas“, išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi pateiktoje schemoje nustatyta kirtimo riba, tačiau visiškai ignoravo toje pačioje schemoje matininko nustatytą aplinkybę, kad ji visiškai sutampa su atsakovės pagal 1998 m. planą nustatyta riba, kuri, be to, objektyviai patvirtinta vietoje matininko rastais riboženkliais. Teismas tokių savo išvadai akivaizdžiai prieštaraujančių aplinkybių nepaaiškino, nors šioje byloje lemiamą reikšmę turėjo būtent kirtimo ribos ir šalių sklypų ribos pagal 1998 m. planus santykis, t. y. ar kirtimas „įėjo“ į ieškovės žemės sklypą, ar ne, pagal 1998 m. planuose nustatytas ribas.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovės vertinimu, šioje byloje esminis teisinis klausimas – ar preliminarių sklypo ribų patikslinimas kadastriniais matavimais gali būti laikomas „teisinio pagrindo išnykimu“ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnio 2 dalies prasme, kai šalys dešimtmečius sutarė dėl faktinių ribų. Byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių apimties ir ribų nustatymo, todėl teismas turėjo prioritetą teikti daiktinės teisės normoms ir vertinti, ar nuosavybės ribų patikslinimas ex post sukuria prievolę grąžinti naudą, gautą pasitikint valstybės jau patvirtintais preliminariais planais.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2026 m. balandžio 23 d. AB ,,Swedbank“ mokėjimo nurodymu už kasacinį skundą sumokėtą 272 (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų) Eur dydžio žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas: ZP42455.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.