Tauragės apylinkės teismo įsakymas

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Monika Vyšniauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokurorės Lolitos Marcinkutės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, ūkininkas, neteistas, 2020 m. liepos 22 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio pagrindais,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, t. y. jis, 2024 m. liepos 14 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę L. K., o būtent: sodybos kieme sugriebė ją už rankos ir rūbų, pargriovęs ant žemės, tampė ją už rankų. L. K. nuėjus į namo virtuvę, tęsdamas nusikalstamą veiką, vėl sugriebė L. K. už rankų ir pagriovė ją ant betoninių grindų, taip nukentėjusiajai L. K. sukėlė fizinį skausmą, padarė odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir dilbyje, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, kairiame rieše, tokiais veiksmais nukentėjusiajai L. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dėl jam pateikto įtarimo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su L. K. buvo susituokę ir gyveno kaip vyras ir žmona. Vėliau išsiskyrė ir kurį laiką gyveno atskirai. Tačiau vėl suėjo gyventi kartu ir gyvena jau apie 5-6 metus kaip sugyventiniai ir veda bendrą ūkį. Kartu gyvena jų mažametė dukra M. K., kuriai (duomenys neskelbtini) metų. 2024 m. liepos 14 d. kartu su L. buvo nuvažiavęs pas jos tėvus. Ten jis vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 21-22 val., nežino tikslaus laiko, grįžo į namus. Tarp jo ir sugyventinės L. kilo kivirčas dėl pinigų. Jis ją pastūmė, o ji jį pastūmė. Kiek pamena, jie abu nugriuvo ant žemės. Jis L. netampė ir jai rankų nesukiojo. L. galėjo susižaloti tuo metu kai jie abu griuvo. To konflikto metu vienas kitam išsakė negražius žodžius, tuo viskas ir baigėsi. Po to konflikto sugyventinė L. iškvietė policiją ir jis buvo sulaikytas.

3. Kaltinamojo R. K. kaltė be jo dalinio prisipažinimo grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

3.1. Nukentėjusiosios L. K. parodymais, kuri apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 14 d. ji su savo buvusiu vyru svečiavosi pas savo tėvų. Ten R. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare ji, R. ir jų dukra M. K. grįžo į namus. Jau grįžtant automobilyje R. pradėjo pykti, dėl visko buvo nepatenkintas. Grįžus į namus ir toliau R. nerimo. Jis vadino ją necenzūriniais žodžiais, buvo labai agresyviai nusiteikęs, pradėjo mėtyti prie namų esančius lauko baldus. L. K. nurodė, jog ji buvo sužalota tuo metu, kai R. ją pargriovė ant žemės, kai jis ją tampė. Jai labai skaudėjo sužalotas vietas, ant kūno likusios žymės kur buvo padaryti sužalojimai. Po to įvykio ji išėjo gyventi atskirai nuo jo, gyvena (duomenys neskelbtini) pas tėvus, o R. liko gyventi jų namuose. Nukentėjusioji nurodė, jog R. K. jos neatsiprašė ir ji jam iki pat šiol neatleido. Jis jai rašinėjo ir liepė jai „nusileisti ant žemės“. Jis vis dar tikisi, kad ji grįš vėl pas jį. 2024 m. rugpjūčio 28 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. K. nurodė, kad R. K. civilinio ieškinio nereiškia. Gyvena atskirai nuo R. K. ir nežada vėl grįžti gyventi pas jį.

3.2. Liudytojos R. J. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 14 d., apie 22 val., jai paskambino anūkė M. K., kuri pasakė, kad tėtis muša mamą ir išjungė telefoną. Netrukus ji paskambino anūkei ir paklausė kur yra mama. Ji pasakė, kad mama guli ant grindų ir tėtis ją muša. Anūkė verkė, buvo labai išsigandusi. Kadangi pati nevairuoja, tai nubėgo pas kaimynę A. B., kurios paprašė nuvežti į dukros namus. Dukrą L. ir anūkę rado pakelėje, jas parsivežė į savo namus, kur jos gyvena iki šiol. Dukra pasakojo, kad prieš ją smurtavo jos sugyventinis R.. Ant jos rankos matėsi sužalojimai, ji guodėsi, kad jai skauda visą kūną nuo patirtų sumušimų. Dukra buvo išsigandusi, verkė. Pati įvykio ji nematė.

3.3. Liudytojos A. B. parodymais, kuris apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos mėnesio viduryje, tikslios datos nepamena, apie 22 val., atėjo kaimynė R. J. ir paprašė ją nuvežti į jos dukros L. K. namus. Kaimynė pasakė, kad prieš jos dukrą smurtaują jos sugyventinis R. K.. Ji parvežė kaimynės dukrą ir mergaitę į J. namus. L. pasakė, kad prieš ją smurtavo R. ir parodė sužalotą ranką.

3.4. 2024 m. liepos 15 d. L. K. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, jog 2024 m. liepos 14 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), prie gyvenamo namo lauke, sugyventinis R. K., būdamas neblaivus, pradėjo elgtis agresyviai, mėtyti prie namo esančius lauko baldus, priėjęs prie jos, sugriebė už rankos ir rūbų, ją pargriovė ant žemės, sukinėjo rankas, bandė suduoti su ranka į veido sritį, lauke prie pagrindinių durų sugriebė už rūbų, vėl bandė smogti ranka į veidą, bet, jai pasilenkus, su ranka trenkė į duris, vėliau, jai nuėjus į namus pasiimti daiktų, sugyventinis virtuvėje vėl sugriebė jai už rankų ir, pargriovęs ant betoninių grindų, jai vėl bandė suduoti rankomis į veido sritį. Kai ją sugyventinis parvertė ant betoninių grindų, sužalojo dešinę ranką, taip jai sukeldamas stiprų fizinį skausmą.

3.5. 2024 m. liepos 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), mūrinis vieno aukšto namas ir šalia jo ūkinis pastatas. Virtuvėje prie virtuvinio stalo, šalia jo ant betoninių grindų, matosi raudonos spalvos dėmė „kraujo pėdsakas“.

3.6. 2024 m. liepos 15 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta L. K.. Nustatyta, kad įvykio vietoje ant L. K. kūno fiksuoti smurto požymiai: ant dešinės rankos nuo riešo iki alkūnės matosi paraudimas, patinimas ir nubrozdinimas, bėga kraujas, apžiūrint dešinę koją ant kelio matosi nubrozdinimas pažeista oda.

3.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G 1474/2024 (02), kurioje užfiksuota, kad L. K. padaryti odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir dilbyje, poodinė kraujosruva dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, kairiame rieše, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

3.8. Policijos registruojamų įvykių registre ROIK 0124000431209 pateikta informacija, iš kurios nustatyta, kad 2024 m. liepos 14 d., 22 val. 52 min., registruotas L. K. pranešimas, kad „prieš 15 min. namuose vyras pranešėją sumušė rankomis. Vaikų 1. GMP atsisakė“.

3.9. Asmenų apsvaigimo nuo alkoholio tikrinimo registracijos žurnalu, iš kurio nustatyta, kad 2024 m. liepos 14 d., 23:23 val., R. K. nustatytas 1,72 promilės girtumas.

3.10. 2024 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros protokolu, apžiūrėtas garso įrašas gautas iš BPC. Paskambinusi moteris, prisistačiusi L. K., nurodo, kad „prigėręs vyras pradėjo smurtauti, kelti ranką, mušti“.

3.11. 2024 m. rugsėjo 4 d. apžiūros protokolu, apžiūrėtas policijos pareigūnų nešiojamos kūno kameros vaizdo įrašas. Atvykusiems policijos pareigūnams L. K. nurodo, kad prieš ją smurtavo vyras, kad vyras ją išvadino įvairiais žodžiais, pradėjo ją daužyti. Sako, kad būtų ją užmušęs, suspardęs, kad vaikas pradėjo klykti. Paaiškina, kad dabar visas kūnas dreba. Pasakoja kaip ją ir kur sumušė.

3.12. 2024 m. rugpjūčio 28 d. akistatos protokolu, iš kurio nustatyta, kad nukentėjusioji L. K. akistatoje su įtariamuoju R. K. patvirtino, kad prieš ją smurtavo R. K..

3.13. Tauragės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta medžiaga. Iš vaiko situacijos aptarimo su vaiku akto nustatyta, kad 2024 m. liepos 15 d., 19 val. 01 min., skyriaus specialistė bendravo su M. K.. Mergaitė pasakojo, kad vakar, tai yra 2024 m. liepos 14 d. vakare, matė kaip pykosi tėvai. Tėtis buvo girtas. Tėtis norėjo trenkti mamai su ranka į veidą, tačiau nepataikė, pataikė į sieną. Tėtis sudaužė indus, stalą. Persekiojo mamą, vaikščiojo paskui mamą ir kalbėjo apie kažkokius pinigus. Tėvai pykosi kieme. Po to mama pradėjo bėgti, o tėtis pasivijęs užšoko ant nugaros ir parvertė mamą ant žemės, po to pradėjo su rankomis mosikuoti, galimai mušė mamą. Ji paskambino giminaičiams, pasakė kas vyksta, prašė, kad atvažiuotų. Kai pamatė mamą, tai matė jos kruviną dešinę ranką. Grįžęs į namus tėtis mamą parvertė ant žemės, užlipo ant mamos ir vėl mamą paguldė ant grindų, paėmė už rūbų ties krūtine ir pradėjo tempti link kambario. Tėtis išėjo į lauką, o ji su mama susirinko būtiniausius daiktus ir išbėgo prie kelio laukti giminaičių.

Motyvuojamoji dalis

4. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Veika yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

5. Visuma šioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent: 2024 m. liepos 14 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę L. K., o būtent: sodybos kieme sugriebė ją už rankos ir rūbų, pargriovęs ant žemės, tampė ją už rankų. L. K. nuėjus į namo virtuvę, tęsdamas nusikalstamą veiką, vėl sugriebė L. K. už rankų ir pagriovė ją ant betoninių grindų, taip nukentėjusiajai L. K. sukėlė fizinį skausmą, padarė odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir dilbyje, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, kairiame rieše. Šiais savo veiksmais R. K. nukentėjusiajai L. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

6. Prokurorė už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam siūlo skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir uždraudžiant 3 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

7. Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, R. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Skirdamas R. K. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas žmogaus kūno neliečiamumui ir sveikatai), kaltės formą ir rūšį (smurtinio pobūdžio nusikalstama veika padaryta tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltinamojo asmenybę – išsituokęs, ūkininkas, neteistas, 2020 m. liepos 22 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio pagrindais, administracine tvarka metų laikotarpyje baustas du kartus, iš jų vieną kartą pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, ir vieną kartą pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, tai yra abu kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Byloje nėra duomenų apie R. K. gydymąsi psichiatrijos ligoninėje, jis taip pat nėra įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą.

10. Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. R. K. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, jį įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti 3 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

12. Kaltinamasis R. K. (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. liepos 14 d. 23 val. 22 min. iki 2024 m. liepos 15 d. 12 val. 50 min. (vieną parą). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. K. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

13. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – 2024 m. liepos 15 d. paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios nuo 2024 m. liepos 15 d. iki 2024 m. rugsėjo 15 d., ir 2024 m. rugsėjo 6 d. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

14. Byloje yra pateiktas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš R. K. 44,50 Eur žalą padarytą PSDF biudžetui dėl nukentėjusiosios gydymo. Tačiau byloje taip pat pateiktas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo ieškinio, kuriame nurodoma, kad R. K. 2024 m. rugsėjo 17 d. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą. Nurodė, jog yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Ieškovės pateiktas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, todėl atsisakymas nuo ieškinio priimamas ir byla dėl civilinio ieškinio nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, per bausmės atlikimo laikotarpį įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nuo bausmės pradžios uždraudžiant 3 (tris) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. liepos 14 d. 23 val. 22 min. iki 2024 m. liepos 15 d. 12 val. 50 min., (vieną parą) išbūtą laiką, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Priimti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio ir bylą pagal Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį R. K. dėl 44,50 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiosios gydymą nutraukti ieškovei atsisakius nuo ieškinio.

R. K. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles .

Išaiškinti R. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.