Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-07-02 · Administracinė byla Nr. AS-143-407-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-02
Bylos Nr.
AS-143-407-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
S. B.
Atsakovas
Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS143 – 407/2010Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. liepos 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. B. (toliau – pareiškėjas) 2010 m. gegužės 7 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 2010 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 6 „Dėl prevencinio poveikio priemonių taikymo pratęsimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 6 nutarta tęsti jam taikytą prevencinę poveikio priemonę – teismo įpareigojimus. Šio nutarimo pagrindu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. gegužės 4 d. teikimu Nr. 6 Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi pratęstas teismo įpareigojimų skyrimas trims mėnesiams nuo 2010 m. gegužės 4 d. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas atsakovo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p., 105, 106 str.).

Teismas vadovavosi Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 1 straipsniu, ABTĮ 1 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsniu. Teismas nustatė, kad skundžiamu 2010 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 6 „Dėl prevencinio poveikio priemonių taikymo pratęsimo“ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnas, vadovaudamasis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 1, 3, 4 straipsniais, atsižvelgdamas į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie pareiškėjo elgesį, nutarė tęsti pareiškėjui prevencinę poveikio priemonę – teismo įpareigojimus, skirtus Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi. Paminėtą nutarimą patvirtino l. e. p. viršininkas M. D. Vykdant nutarimą, 2010 m. gegužės 4 d. buvo priimtas teikimas „Dėl teismo įpareigojimų skyrimo asmeniui pratęsimo“ Nr. 6, kuriuo siūloma tęsti pareiškėjui 2009 m. lapkričio 4 d. Tauragės rajono apylinkės teismo skirtus įpareigojimus. Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja, išnagrinėjusi teikimą dėl teismo įpareigojimų skyrimo pratęsimo, 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi pratęsė pareiškėjui teismo įpareigojimų skyrimą trims mėnesiams. Šioje nutartyje nurodyta, kad nutartis per 3 dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui. Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo 1, 3 straipsnius, 7 straipsnio 1, 2, 4, 7, 8 dalis, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas nutarimas yra sudėtinė teismo įpareigojimų skyrimo, reglamentuoto Įstatymo 7 straipsnyje, dalis. Šis įstatymas nenumato teismo įpareigojimų skyrimo ar pratęsimo apskundimo administraciniam teismui. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 5-V-314 patvirtintų Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatų taikymo taisyklių 55 punktas numato, jog ABTĮ nustatyta tvarka asmuo gali skųsti tik nutarimą taikyti prevencinę priemonę – oficialų perspėjimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl jį atsisakoma priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad įstatymų leidėjas Įstatyme nenustatė jokios specialios nutarimo dėl prevencinio poveikio priemonių – teismo įpareigojimų taikymo (atitinkamo nutarimo, kurį patvirtina policijos įstaigos vadovas) – apskundimo teismui tvarkos, o pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo sprendžia administraciniai teismai, todėl atsakovo, kuris yra valstybinio administravimo subjektas (Policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d.), nutarimą gali apskųsti administraciniam teismui. Pažymi, kad, nesant nuginčytam šiam nutarimui, nėra pagrindo pripažinti neteisėtu policijos pareigūno veiksmą įstatymo nustatyta tvarka vykdant šį nutarimą. Atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-41/2010. Teigia, jog ribojama ir pažeidžiama jo teisė kreiptis gynybos į teismą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo – nutarimo – panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.

Pareiškėjas iš esmės kelia ginčą, susijusį su prevencinės poveikio priemonės – teismo įpareigojimų – taikymu. Teismo įpareigojimų skyrimo tvarka yra reglamentuota Įstatymo 7 straipsnyje. Vadovaujantis šios teisės normos nuostatomis, visi su tokios prevencinės poveikio priemonės taikymu susiję klausimai priskirti spręsti bendrosios kompetencijos teismui. Įstatymas administraciniam teismui nesuteikia jokių įgaliojimų šioje srityje.

Taigi ginčas dėl prevencinės poveikio priemonės – teismo įpareigojimų – taikymo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsisakė priimti pagrįstai.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė – Maculevičienė