Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-1908-872/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00084-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

2020 m. gegužės 19 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas L. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra ar atsakovė) 2019 m. spalio 9 d. raštą Nr. 17.2.-4475 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymą (reg. Nr. AP-24507).

Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. atsakovei pateikė prašymą ištirti aplinkybes dėl 2012 metais A. K. nusikalstamu būdu neteisėtai užvaldyto pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 0,13 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Tačiau atsakovė skundžiamu raštu nusprendė pareiškėjo prašymo netenkinti.

Paaiškina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. A. K. 2012 metais, pasinaudodamas silpna pareiškėjo sveikata, neteisėtai užvaldė Žemės sklypą. Jokio susitarimo tarp pareiškėjo ir A. K. dėl Žemės sklypo nuomos ir / ar panaudos sudaryta nebuvo. Pareiškėjas Žemės sklypą ketino naudoti savo reikmėms, todėl jį buvo išvalęs nuo piktžolių ir patręšęs, tačiau naudotis Žemės sklypu savo reikmėms negalėjo, kadangi A. K. 2012 metais jį neteisėtai užvaldė ir juo naudojosi. Minėtas asmuo sunaikino Žemės sklypo riboženklius. Dėl netinkamos Žemės sklypo priežiūros buvo užveistos piktžolės, atsirado šiukšlių. Dėl neteisėtų A. K. veiksmų pareiškėjas patyrė 1450 Eur nuostolių, nes pirko 15 tonų biohumuso, ir virš 1000 Eur patyrė nuostolių sugrąžinant žemę į buvusią pradinę padėtį. Atstatant sunaikintus Žemės sklypo riboženklius patirta 170 Eur nuostolio ir už Žemės sklypo įregistravimą VĮ Registrų centre - 8,43 Eur. Pareiškėjas 2012–2015 metais sumokėjo 30,30 Eur žemės mokesčio. Dėl A. K. neteisėtų veiksmų užgrobiant Žemės sklypą pareiškėjas patyrė ir neturtinę žalą (didelius dvasinius išgyvenimus, psichologinį atsakovo spaudimą), kurią įvertino 3000 Eur.

Pareiškėjas 2015 metais su pareiškimu dėl neteisėto Žemės sklypo užgrobimo kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatą. Policijos pareigūnai atlikę formalų tyrimą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą A. K. atžvilgiu. Pareiškėjas dėl neteisėto atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ir galimų korupcinių ryšių, t. y. A. K. artimas giminaitis H. K. dirba Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje prokuroru, tiriant pareiškimą kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, teismą bei kitas valstybines institucijas. Pareiškėjo pareiškimai buvo netenkinti formaliai konstatuojant, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą arba pareiškimai persiunčiami iš vienos institucijos į kitą.

Pareiškėjas dėl neteisėto A. K. pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo valdymo ir padarytos žalos civiline tvarka kreipėsi į teismą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 pareiškėjo reikalavimus tenkino tik iš dalies, t. y. įpareigojo A. K. išvalyti ieškovo L. K. žemės sklypą, nuimant visą derlių ir išvežant visas šiukšles. Pareiškėjo manymu, tokius teismų sprendimus civilinėje byloje nulėmė tai, kad ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai pagal jo pareiškimus buvo priėmę neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus nepradėti ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjas mano, kad atsakovei pateiktame prašyme nurodė pagrindą ir jį pagrindė pridėtais dokumentais, kad būtina atnaujinti tyrimą dėl neteisėtų A. K. veiksmų užvaldant Žemės sklypą. Tačiau atsakovė neatliko jokio tyrimo tik konstatavo, kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorų nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra teisėti. Taip pat mano, kad dėl tinkamai neatlikto ikiteisminio tyrimo yra pažeista pareiškėjo teisė į gynybą.

Atsakovė Generalinė prokuratūra atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad 2019 m. liepos 8 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas pareiškėjo 2019 m. birželio 1 d. prašymas (reg. Nr. AP-18400), iš kurio turinio buvo galima daryti prielaidą, kad prašoma iš esmės išnagrinėti bylą Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0). Savo prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad, jo vertinimu, buvo netinkamai ištirtos aplinkybės, susijusios su galimai neteisėtai užvaldytu jam nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu. Atsakovė susipažinusi su prašymu nustatė, kad pareiškėjo teiginiai išdėstyti neaiškiai, yra subjektyvūs, deklaratyvūs ir neatitinka skundui, pareiškimui ar pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką keliamų reikalavimų.

Prašymas buvo išnagrinėtas ir Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. 17.2.-3529 (toliau – 2017 m. liepos 26 d. raštas) pareiškėjui pateiktas išsamus atsakymas. Jame pareiškėjas buvo informuotas apie jo prašymų ir skundų, susijusių su galimai neteisėtai užvaldyto jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo aplinkybių tyrimu, nagrinėjimo teritorinėje prokuratūroje rezultatus ir išaiškinta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyta tvarka priimant proceso sprendimus ir kad šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka juos apskundžiant ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teismui.

Pareiškėjui taip pat buvo nurodyta, kad jo prašyme keliami klausimai dėl jo turto - Žemės sklypo - grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo buvo išspręsti civilinio proceso tvarka, o teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatyta tvarka žemesnės instancijos teismų sprendimus apskundžiant aukštesnės instancijos teismams, ir išaiškinta, kad Generalinei prokuratūrai pateiktame 2019 m. birželio 1 d. prašyme nurodytas reikalavimas iš esmės išnagrinėti bylą Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0) negali būti tenkinamas, nes įstatymai nesuteikia teisės prokurorui revizuoti ar vertinti teismų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

2019 m. rugsėjo 11 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. AP- 24507). Įvertinus šiame prašyme nurodytas aplinkybes ir atsakovės turimą medžiagą nustatyta, kad šio prašymo dalis, susijusi su reikalavimu iš esmės išnagrinėti bylą Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0), motyvuojant tuo, kad, pareiškėjo manymu, buvo netinkamai ištirtos aplinkybės, susijusios su galimai neteisėtai užvaldytu jam nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, yra 2019 m. liepos 8 d. Generalinėje prokuratūroje gauto pareiškėjo 2019 m. birželio 1 d. prašymo (reg. Nr. AP-18400) kopija, kurioje pareiškėjas ištaisė prašymo datą (vietoj „2019.06.01“ nurodyta „2019.09.11“) ir pridedamų dokumentų lapų skaičių (vietoj „15 lapų“ nurodyta „20 lapų“). Kitoje šio prašymo dalyje dėl Generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 26 d. raštu pateikto atsakymo pareiškėjas pažymėjo, kad atsakyme klaidingai nurodyta, jog jis neskundė prokurorų priimtų proceso sprendimų, pabrėžė, kad jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus - teismų nutartis. Iš šios pareiškimo dalies turimo atsakovė darė prielaidą, kad pareiškėjas prokuroro 2019 m. liepos 26 d. atsakyme pateiktą informacinio pobūdžio išaiškinimą, kad nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas pasinaudojo įstatymų jam suteikta teise skųsti procesinius prokurorų sprendimus ikiteisminio tyrimo teisėjui, vertina kaip dokumentų prokuratūroje dingimą ir prašo išsiaiškinti, ar dokumentai nebuvo pavogti ar kitaip sunaikinti.

Pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 11d. prašymas buvo išnagrinėtas ir Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2019 m. spalio 9 d. raštu Nr. 17.2.-4475 pateiktas atsakymas. Atsakyme pareiškėjui nurodyta, kad 2019 m. liepos 26 d. rašte pagrįstai pateiktas išaiškinimas, kad prašyme keliami klausimai dėl pareiškėjo turto - Žemės sklypo - grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo buvo išspręsti civilinio proceso tvarka ir atsižvelgiant į tai, kad dėl šio klausimo jau buvo pateiktas išsamus atsakymas, pareiškėjo prašymo dalis dėl pakartotinio bylos Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0) nagrinėjimo aplinkybių tyrimo laikytinas kartotiniu ir dėl jo nebus dar kartą pasisakoma.

Atsakovė nurodo, jog skundžiamame atsakyme buvo konstatuota, kad pareiškėjas pasinaudojo visomis baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis teisinėmis priemonėmis ginti savo galimai pažeistas teises, t. y. apskundė procesinius ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimus, šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas BPK nustatyta tvarka ir pareiškėjo skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti, o procesiniai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai pripažinti teisėtais ir palikti galioti. Nei baudžiamojo proceso įstatymas, nei kiti prokuratūros veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia teisės prokurorui ar kam nors kitam revizuoti galutinius ir neskundžiamus teismo sprendimus. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymo dalis dėl aplinkybių, dėl kurių jau yra priimti galutiniai proceso sprendimai (neskundžiama aukštesniojo teismo nutartis), neturėjo ir negalėjo būti nagrinėjama pakartotinai Generalinėje prokuratūroje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Generalinės prokuratūros 2019 m. spalio 9 d. rašto Nr. 17.2.-4475 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymą (reg. Nr. AP-24507).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Generalinėje prokuratūroje 2019 m. liepos 8 d. buvo gautas pareiškėjo 2019 m. birželio 1 d. prašymas (reg. Nr. AP-18400), kuriame pareiškėjas prašė iš esmės išnagrinėti bylą Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0), kadangi, jo vertinimu, buvo netinkamai ištirtos šios bylos aplinkybės, susijusios su galimai neteisėtai užvaldytu jam nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu (L. K. skundų nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje medžiaga Nr. 7.17.-72/2019, b. l. 1–6).

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. 17.2.-3529 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjas buvo informuotas apie jo prašymų ir skundų, susijusių su galimai neteisėtai užvaldyto jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo aplinkybių tyrimu, nagrinėjimo teritorinėje prokuratūroje rezultatus ir išaiškinta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjamos BPK nustatyta tvarka priimant proceso sprendimus ir kad šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka juos apskundžiant ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teismui (L. K. skundų nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje medžiaga Nr. 7.17.-72/2019, b. l. 32–34). Šiame rašte pareiškėjui taip pat buvo nurodyta, kad jo prašyme keliami klausimai dėl jo Žemės sklypo grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo buvo išspręsti civilinio proceso tvarka, o teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas CPK nustatyta tvarka žemesnės instancijos teismų sprendimus apskundžiant aukštesnės instancijos teismams, ir išaiškinta, kad Generalinei prokuratūrai nurodytas reikalavimas iš esmės išnagrinėti minėtą bylą negali būti tenkinamas, nes įstatymai nesuteikia teisės prokurorui revizuoti ar vertinti teismų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjui taip pat išaiškinta, kad nesutikdamas su pateiktu atsakymu jis turi teisę jį apskųsti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiajam prokurorui.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad Generalinėje prokuratūroje 2019 m. rugsėjo 11 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. AP- 24507), iš kurio matyti, kad jis yra 2019 m. liepos 8 d. Generalinėje prokuratūroje gauto pareiškėjo 2019 m. birželio 1 d. prašymo (reg. Nr. AP-18400) kopija, kurioje pareiškėjas ištaisė prašymo datą (vietoj „2019.06.01“ nurodyta „2019.09.11“) ir pridedamų dokumentų lapų skaičių (vietoj „15 lapų“ nurodyta „20 lapų“) (L. K. skundų nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje medžiaga Nr. 7.17.-72/2019, b. l. 36–41). Iš kito prie prašymo pridėto lapo turinio matyti, jog pareiškėjas galimai nesutinka su Generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 26 d. raštu, nes jo nuomone, jame klaidingai nurodyta, jog pareiškėjas neskundė prokurorų priimtų proceso sprendimų, pabrėžė, kad jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus - teismų nutartis (L. K. skundų nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje medžiaga Nr. 7.17.-72/2019, b. l. 42).

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2019 m. spalio 9 d. raštu Nr. 17.2.-4475 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjas buvo informuotas kad 2019 m. liepos 26 d. rašte pateiktas pagrįstas išaiškinimas, kad prašyme keliami klausimai dėl pareiškėjo turto - Žemės sklypo - grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo buvo išspręsti civilinio proceso tvarka ir atsižvelgiant į tai, kad dėl šio klausimo jau buvo pateiktas išsamus atsakymas, pareiškėjo prašymo dalis dėl pakartotinio bylos Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0) nagrinėjimo aplinkybių tyrimo laikytinas kartotiniu ir dėl jo nebus dar kartą pasisakoma (L. K. skundų nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje medžiaga Nr. 7.17.-72/2019, b. l. 79–80). Skundžiamame rašte taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas pasinaudojo visomis baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis teisinėmis priemonėmis ginti savo galimai pažeistas teises, t. y. apskundė procesinius ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimus, šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas BPK nustatyta tvarka ir pareiškėjo skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti, o procesiniai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai pripažinti teisėtais ir palikti galioti. Taip pat nurodyta, kad nei baudžiamojo proceso įstatymas, nei kiti prokuratūros veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia teisės prokurorui ar kam nors kitam revizuoti galutinius ir neskundžiamus teismo sprendimus, todėl pareiškėjo prašymo dalis dėl aplinkybių, dėl kurių jau yra priimti galutiniai proceso sprendimai (neskundžiama aukštesniojo teismo nutartis), neturėjo ir negalėjo būti nagrinėjama pakartotinai Generalinėje prokuratūroje.

Asmenų prašymų ar skundų priėmimo ir nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje ir teritorinėse prokuratūrose tvarką nustatė Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 (toliau – Aprašas). Generalinėje prokuratūroje, kaip ir kitose valstybės institucijose, gaunamiems skundams ir prašymams nustatomi tam tikri formos ir turinio reikalavimai - jie turi būti aiškiai ir suprantamai išdėstyti, nurodyta prašymo esmė, aplinkybės, padėsiančios nustatyti ir patikrinti prašymo dalyką, suformuluotas konkretus reikalavimas. Aprašo 4.2 papunktyje buvo nustatyta, kad kartotinis prašymas ar skundas – prašymas ar skundas, su kuriuo tas pats pareiškėjas ar jo atstovas kreipiasi į prokuratūrą tuo pačiu klausimu, kuris jau buvo išnagrinėtas prokuratūroje, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo ar skundo pagrindą, ir nepateikiami įtikinami argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, arba pareiškėjas ar jo atstovas nurodo aplinkybes, kurios jau yra išnagrinėtos įstatymų nustatyta tvarka ir dėl jų priimtas neskundžiamas sprendimas.

Iš byloje esančio pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymo matyti, jog pareiškėjas visų pirma Generalinės prokuratūros prašė iš esmės išnagrinėti bylą Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0), kadangi, jo vertinimu, buvo netinkamai ištirtos šios bylos aplinkybės, susijusios su galimai neteisėtai užvaldytu jam nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu.

Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 28 d. kreipėsi su ieškiniu į Jonavos rajono apylinkės teismą, prašydamas: įpareigoti atsakovą A. K. grąžinti jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą - Žemės sklypą; įpareigoti atsakovą grąžinti Žemės sklypą tokios būklės, kokios jis buvo iki pradedant jį neteisėtai valdyti, t. y. pastatant atgal išartus riboženklius bei visiškai išvalant žemės sklypą (pilnai nuimant derlių, išvežant visas šiukšles, žemės sklypą suariant ir kt.); šiems veiksmams atlikti nustatyti terminą - iki 2016 m. birželio 30 d.; priteisti iš atsakovo 3108,73 Eur nuostolių atlyginimą ir 3000 Eur neturtinę žalą.

Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-240-959/2016 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0) pareiškėjo ieškinį patenkino iš dalies, t. y. be kita ko, įpareigojo atsakovą A. K. per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išvalyti ieškovo L. K. 0,13 ha Žemės sklypą, pilnai nuimant derlių ir išvežant visas šiukšles, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Iš LITEKO esančių duomenų taip pat matyti, kad Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2017 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-109-856/2017 be kita ko, panaikino Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą dalyje dėl įpareigojimo atsakovą A. K. per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išvalyti ieškovo L. K. 0,13 ha Žemės sklypą, pilnai nuimant derlių ir išvežant visas šiukšles, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmetė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0) Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. sprendimą pakeitė: be kita ko, panaikino sprendimo dalį, kuria panaikinta Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalis dėl įpareigojimo atsakovą A. K. išvalyti ieškovo L. K. Žemės sklypą, nuimant visą derlių ir išvežant visas šiukšles, ir priėmė naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmetė ir paliko galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria šis reikalavimas patenkintas iš dalies (L. K. skundų nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje medžiaga Nr. 7.17.-72/2019, b. l. 17–22).

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

Iš byloje esančio Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2019 m. liepos 26 d. rašto turinio matyti, jog pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jo prašyme keliami klausimai dėl jo Žemės sklypo grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo buvo išspręsti civilinio proceso tvarka, o teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas CPK nustatyta tvarka žemesnės instancijos teismų sprendimus apskundžiant aukštesnės instancijos teismams, ir išaiškinta, kad Generalinei prokuratūrai nurodytas reikalavimas iš esmės išnagrinėti minėtą bylą negali būti tenkinamas, nes įstatymai nesuteikia teisės prokurorui revizuoti ar vertinti teismų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip minėta, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Generalinėje prokuratūroje 2019 m. rugsėjo 11 d. gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. AP- 24507) yra 2019 m. liepos 8 d. Generalinėje prokuratūroje gauto pareiškėjo 2019 m. birželio 1 d. prašymo (reg. Nr. AP-18400) kopija, o į šį pareiškėjo prašymą jam atsakyta 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. 17.2.-3529.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog atsakovė skundžiamu 2019 m. spalio 9 d. raštu teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo prašymas iš esmės išnagrinėti bylą Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0) laikytinas kartotiniu ir todėl dėl jo nebus pasisakoma. Teismas taip pat sutinka su atsakovės konstatuota išvada, jog prokuratūros veiklą apibrėžiantys teisės aktai nesuteikia teisės prokurorui revizuoti ar vertinti teismų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo ar nurodyti teismui (teisėjui), kokie konkretūs sprendimai, procesiniai veiksmai konkrečioje byloje turi būti priimti. Taigi, minėtas pareiškėjo prašymas negalėjo būti tenkinamas.

Iš kito prie 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymo pridėto lapo turinio matyti, jog pareiškėjas galimai nesutinka su Generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 26 d. raštu, nes jo nuomone, jame klaidingai nurodyta, jog pareiškėjas neskundė prokurorų priimtų proceso sprendimų, pabrėžia, kad jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus - teismų nutartis. Pareiškėjas taip pat daro prielaidą, kad toks išaiškinimas reiškia, kad šie dokumentai iš bylos yra dingę (pavogti ar kitaip sunaikinti).

Iš skundžiamo 2019 m. spalio 9 d. rašto turinio matyti, jog pareiškėjui buvo išaiškinta, kad 2019 m. liepos 26 d. raštu pateiktame atsakyme pareiškėjui nebuvo nurodyta, kad byloje nėra dokumentų, įrodančių, kad pareiškėjas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Pareiškėjui buvo tiesiog pateiktas informacinio pobūdžio išaiškinimas, kad Informacinėje prokuratūros sistemoje (IPS) nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjas pasinaudojo įstatymų jam suteikta teise skųsti procesinius prokurorų sprendimus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir aukštesniajam teismui. Atsakovė taip pat pabrėžė, kad pareiškėjo nurodyti ir prie skundo pridėti dokumentai yra susiję su jo skundų nagrinėjimu ne prokuratūroje, o teismuose, todėl šie dokumentai registruojami ir saugomi skundus nagrinėjusiuose teismuose ir prie medžiagos, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pažymėtina, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio medžiagoje Nr. 62-At-0283-15 2015 m. liepos 22 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo 2015 m. liepos 13 d. prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jam priklausančio turto, žemės sklypo, užvaldymo iš turto gaunant naudos, nustačius, kad kilęs ginčas spręstinas civilinio proceso tvarka (L. K. skundų nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje medžiaga Nr. 7.17.-72/2019, b. l. 68–69).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu pareiškėjo skundo, kuriuo buvo prašoma panaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2015 m. liepos 22 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, netenkino (L. K. skundų nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje medžiaga Nr. 7.17.-72/2019, b. l. 24, 59).

Joniškio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi byloje Nr. ITS-6-457/2015 pareiškėjo skundą dėl 2015 m. liepos 22 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnės ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. prokuroro nutarimų panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą (L. K. skundų nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje medžiaga Nr. 7.17.-72/2019, b. l. 43–44). Šioje nutartyje teismas, be kita ko, konstatavo, kad tarp pareiškėjo ir A. K. yra galimai susiklostę civiliniai teisiniai santykiai dėl naudojimosi žeme, tarp šalių sudarytas civilinis sandoris, todėl iš jo kilę ginčai spręstini CPK nustatyta tvarka kreipiantis į teismą.

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarties panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti minėtą teismo nutartį (L. K. skundų nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje medžiaga Nr. 7.17.-72/2019, b. l. 45–46). Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

BPK 168 straipsnis reglamentuoja atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas - ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas BPK X dalyje nustatyta tvarka. BPK 440 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduodamas apygardos teismui, dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliaciniam teismui per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos. BPK 442 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė skundžiamu raštu teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pasinaudojo visomis baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis teisinėmis priemonėmis ginti savo galimai pažeistas teises, nes apskundė procesinius ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimus, šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas BPK nustatyta tvarka, sprendimai pripažinti teisėtais ir palikti galioti. Kadangi, kaip jau minėta, prokuratūros veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia teisės prokurorui revizuoti galutinius ir neskundžiamus teismų sprendimus, todėl pareiškėjo prašymo dalis dėl aplinkybių, dėl kurių jau yra priimti galutiniai procesiniai sprendimai, t. y. neskundžiama Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis, negalėjo būti nagrinėjama pakartotinai Generalinėje prokuratūroje.

Taip pat iš kito prie 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymo pridėto lapo turinio matyti, jog pareiškėjas atsakovei teigė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 ir 31 dienomis kreipėsi į apygardos vyriausiąjį prokurorą, tačiau atsakymų negavo (L. K. skundų nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje medžiaga Nr. 7.17.-72/2019, b. l. 42).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė 2019 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėjo nuo 2015 m. Šiaulių apygardos / Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrose gautus skundus, prašymus ar pareiškimus, jų nagrinėjimo rezultatus bei pateikti atsakymų pareiškėjui kopijas (L. K. skundų nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje medžiaga Nr. 7.17.-72/2019, b. l. 77).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėjas 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu pateikė atsakovės prašomą informaciją bei nurodė, kad jokių kitų duomenų apie kitus pareiškėjo prašymus ar skundus, gautus Šiaulių apygardos prokuratūroje ar Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje nėra (L. K. skundų nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje medžiaga Nr. 7.17.-72/2019, b. l. 57). Iš šio rašto turinio matyti, kad pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 28 ir 31 d. prašymų ar skundų nebuvo gauta.

Iš skundžiamo atsakovės rašto matyti, jog pareiškėjas dėl jo minėto teiginio buvo informuotas, kad IPS nėra duomenų apie pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 28 ir 31 d. skundų gavimą bei nagrinėjimą, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra pateikė informaciją, jog pareiškėjo nurodyti 2015 m. rugpjūčio 28 ir 31 d. skundai minėtose prokuratūrose gauti nebuvo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė patikrinimo ir šio pareiškėjo teiginio pagrįstumą bei pateikė dėl jo turimą informaciją.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovė skundžiamame atsakyme, t. y. 2019 m. spalio 9 d. rašte Nr. 17.2.4475 išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 11 d. prašyme nurodytas aplinkybes ir daromas prielaidas, pateikė išsamų išaiškinimą dėl pareiškėjo prašymų ir skundų, susijusių su galimai neteisėtai užvaldyto pareiškėjo Žemės sklypo aplinkybių tyrimu ir šio tyrimo rezultatais, išsamiai paaiškino apie priežastis, kodėl pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės negali būti pakartotinai nagrinėjamos, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti minėtą atsakovės atsakymą.

Teismas nenustatė aplinkybių, įgalinančių jį panaikinti skundžiamą Generalinės prokuratūros 2019 m. spalio 9 d. raštą Nr. 17.2.4475, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti skundžiamą raštą, antrasis išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymą (reg. Nr. AP-24507) taip pat netenkintinas.

Pareiškėjas teismo taip pat prašo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo L. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.