Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-325-1076/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-30
Bylos Nr.
1S-325-1076/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21905-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis, Aušra Bielskė
Kaltinamasis
E. D.
Advokatai
Vaidotas Rutavičius
Kategorijos
Byla Nr. 1S-325-1076/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21905-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; (S) 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui (Jurij Petuchov),kaltinamojo E. D. gynėjui advokatui Vaidotui Rutavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo kaltinamojo E. D. gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 11 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaltinamas tuo, kad jis nužudė savo artimąjį giminaitį, o būtent: 2024 m. birželio 9 d. apie 14 val., prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl neapykantos savo broliui E. D., vieną kartą peiliu dūrė pastarajam į krūtinę, padarydamas durtinę pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą su kiauriniu širdiplėvės, širdies kairio skilvelio sužalojimu, kuri komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmės kairę pusę, širdiplėvės ertmę, širdies tamponadą krauju, ko pasėkoje E. D. mirė įvykio vietoje. Taip E. D. tyčia nužudė savo brolį E. D..

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu E. D. laikinai sulaikytas 2024 m. birželio 9 d. 16.35 val.

Žemesnės instancijos teismas

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. birželio 11 d. nutartimi E. D. 3 (trims) mėnesiams paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas iki 2024 m. gruodžio 11 d.

4. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams. Apygardos teismas konstatavo, kad nors nagrinėjamo kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimo aspektu naujų reikšmingų aplinkybių nepaaiškėjo, tačiau pagrindai, egzistavę skiriant ir pratęsiant E. D. griežčiausią kardomąją priemonę, vis dar nėra išnykę.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Kaltinamojo E. D. gynėjas advokatas Vaidotas Rutavičius skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nei prokuroro pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, nei skundžiamoje nutartyje nėra išdėstyta motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju BPK 119 straipsnyje įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kaltinamajam paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones.

5.2. Skiriant suėmimą teismas privalo patikrinti, ar pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Priimdamas skundžiamą nutartį apygardos teismas to nepadarė, nenurodė, kas patvirtina E. D. pareikštus kaltinimus ir tik lakoniškai nurodė, kad kaltinamojo kaltumo pagrįstumo klausimas, sprendžiant dėl suėmimo ar jo termino pratęsimo, neanalizuojamas. Kaltinamasis nurodė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jo brolis pats užvirto ant ištiesto peilio, kai atsisukdamas prarado pusiausvyrą. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų tyčia nudūręs brolį; kiti byloje esantys duomenys patvirtina E. D. parodymus, kad įvyko nelaimingas atsitikimas.

5.3. Aplinkybę, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso apygardos teismas grindė vienintele aplinkybe – E. D. gresiančia itin griežta realia laisvės atėmimo bausme, kas savaime neleidžia daryti išvados, jog jis slėpsis nuo tyrimo. Po įvykio kaltinamasis nuo tyrimo nesislėpė, iš įvykio vietos nepasitraukė, suimamas nesipriešino. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis bandys pabėgti (pasislėpti). Tai, kad prokuroras prieštaringai vertina ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. spalio 15 d.) duotus parodymus, kuriuos kaltinamasis patvirtino teisme ir kurie sutampa su pareigūnų kūno kamerose užfiksuotu E. D. pokalbiu su policijos pareigūne iš karto po jo sulaikymo, neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis siekia išvengti atsakomybės ar kad jis bandys trukdyti procesui ar slėptis. Tokių duomenų teismui nepateikta nei prašant paskirti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, nei pratęsiant jos terminą.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo E. D. gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjusi kaltinamojo E. D. gynėjo skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai pratęsė kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams.

8. Tiek suėmimo, tiek kitų kardomųjų priemonių būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad E. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Tokie duomenys užfiksuoti paties kaltinamojo 2024 m. birželio 10 d. ikiteisminio tyrimo apklausoje duotuose parodymuose (t. 2, b. l. 73-74), iš dalies liudytojų E. D., V. D., E. Z., J. K. parodymuose, specialisto išvadoje Nr. S 354/2024(01). Pažymėtina, kad kaltinamasis savo pirminius parodymus keitė, 2024 m. spalio 15 d. nurodydamas, kad brolio nenudūrė, tačiau įvyko nelaimingas atsitikimas (t. 2, b. l. 80-81), be to, teisme teigia, kad šiuos jo parodymus patvirtina ir pareigūnų kūno kamerų įrašai. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nepaisant šių prieštaravimų byloje pakanka duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad E. D. galėjo padaryti nusikaltimą. Sprendžiant suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, teismas byloje esančius duomenis vertina tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Priešingai nei skunde teigia gynėjas, teismas, spręsdamas kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali konstatuoti, ar buvo įvykdyta nusikalstama veika ir kaltinamojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas. Galutinės išvados dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais bus padarytos išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje.

9. Klaipėdos apygardos teismas kaltinamajam E. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

10. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), suėmimas gali būti paskirtas (ar pratęstas suėmimo taikymo terminas), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

11. Kaltinamasis E. D. kaltinamas galimai padaręs vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurio padarymą įstatymas numatyto laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Teisėjų kolegija pritaria gynėjui, kad sprendžiant dėl suėmimo taikymo, nusikalstamos veikos sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas negali būti laikomas vieninteliu kriterijumi, kaip skundžiamoje nutartyje iš esmės konstatavo bylą nagrinėjantis teismas. Gynėjas taip pat teisingai nurodo, kad skundžiama nutartis iš esmės neturi motyvų; žemesnysis teismas taip pat nesvarstė galimybės skirti švelnesnes kardomąsias priemones. Vis dėlto, įvertinus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmiau nurodytas suėmimo pagrindas buvo nustatytas pagrįstai.

12. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. D. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nurodo, kad užsiima ūkio darbais. Tačiau, kita vertus, kaltinamasis nevedęs, išlaikytinių neturi, šiuo metu oficialių darbinių ryšių ar pajamų neturi, sprendžiant iš gausių administracinių pažeidimų, gyvenimo būdas asocialus. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamajam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, jo turimi socialiniai ryšiai nėra pakankami išvadai, jog būdamas laisvėje jis nebandys bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog aptariamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas.

13. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad E. D. ankstesnėmis teismų nutartimis suėmimas buvo taikomas nustačius dar vieną BPK 122 straipsnyje įtvirtintą suėmimo pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad E. D., būdamas laisvėje, darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors prokuroras 2024 m. gruodžio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu ir prašė suėmimą kaltinamojo atžvilgiu pratęsti nepasikeitus šios kardomosios priemonės taikymo pagrindams (t. 2, b. l. 191), tačiau teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, dėl pirmiau minėto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo apskritai nepasisakė.

14. Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas, jei asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltinus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

15. Šioje byloje E. D. kaltinimas pareikštas dėl vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymo, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sąrašą. Kaltinamasis septynis kartus teistas, daugiausia už smurtinius nusikaltimus, tarp jų ir už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymaus sveikatos sutrikdymą šioje byloje galimai nužudytam savo broliui E. D.. Nusikaltimą, dėl kurio jam pareikšti kaltinimai, kaltinamasis galimai padarė neišnykus teistumui. Remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu, E. D. daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už konfliktavimą su kitais asmenimis ar pareigūnais, baudų nesumokėjęs. Be to, kaltinamasis ne kartą pažeidė jam paskirtus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad E. D. yra linkęs į smurtinį elgesį, dėl ko darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas.

16. Atsižvelgdama į kaltinamojo E. D. teistumus, kurie apima ir smurtinius nusikaltimus, alkoholio vartojimu nulemtą polinkį agresyviam elgesiui, taip pat ir artimųjų atžvilgiu, teisėjų kolegija vertina, kad suėmimo tikslas pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktą – užkirsti kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms – negali būti pasiektas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Nors kaltinamasis nurodo, kad laisvėje gyventų pas seserį, tačiau ši aplinkybė naujų nusikaltimų rizikos nesumažina, kadangi jis galėtų netrukdomai vartoti alkoholinius gėrimus ir sutikti savo likusius brolius ar kitus asmenis. Be to, kaip minėta, E. D. jau ne kartą buvo pažeidęs apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius negyventi kartu ar nesiartinti prie savo brolių. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ja pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi kaltinamajam E. D. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 11 d., palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Aušra BielskėJustas NamavičiusErnestas Rimšelis