- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-07-13
- Bylos Nr.
- AS-438-332-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Stasys Gudynas, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- Z.K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 50.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno ir Romano Klišausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z.K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z.K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Z.Krapikas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę nutraukti automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, reg. Nr. 50001498, privatizavimo programos įgyvendinimą; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pagal kompetenciją vykdyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos tvarkos 106 punkto nuostatas - organizuoti savininko B.K. iki 1940 m. turėtos žemės tarp Panerių gatvės ir Neries upės prie buvusios Baisogalos gatvės, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ribose, detaliojo plano ir dokumentų rengimą priskiriant šiai žemei visą buvusio savininko valdytos žemės plotą - 2,5 ha; įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atlikti valstybinės žemės naudojimo kontrolę adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, remiantis Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 7 p. ir 36 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimo Nr. 1244 "Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo" 3 p.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pirmu skundo reikalavimu prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d. administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Vyriausybės kaip kolegialios institucijos veiklos, todėl, atsižvelgiant į tai, Z.K. skundą dalyje dėl reikalavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atžvilgiu atsisakytina priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. l p.). Tuo tarpu kitus skundo reikalavimus, teismo nuomone, pareiškėjas formuluoja Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno apskrities viršininko administracijos atžvilgiu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 str. nustato, kad skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo ar vidaus administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė, todėl, atsižvelgiant į tai, kad minėtų institucijų buveinė yra Kauno mieste, patenkančiame į Kauno apygardos administracinio teismo veikimo teritoriją, skundas dalyje dėl šių reikalavimų yra teismingas ne Vilniaus, o Kauno apygardos administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš esmės.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog neprašė teismo ištirti Vyriausybės veiklą, neskundė jos aktų, o Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d., kurią teismas taikė, nesuteikia teismui teisės būtent tirti skundus dėl Vyriausybės veiklos. Kilus abejonių ar pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vyriausybę sustabdyti ar nutraukti konkretaus objekto privatizavimą, nevertinant Vyriausybės nutarimo teisėtumo, iš viso yra priskirtinas teismui, o jei priskirtinas teismui, tai kuriam administraciniam teismui ar bendrosios kompetencijos teismui, teismas privalėjo nagrinėti pareiškėjo prašymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis), o abejones dėl bylos priskyrimo teismams spręsti, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu. Anot pareiškėjo, gindami asmenų teises, administraciniuose ginčuose, teismai gali nustatyti įpareigojimus ne tik Vyriausybei, bet ir jos atstovaujamai Lietuvos valstybei (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 3 p., Civilinio kodekso 6.271 str.).
Pareiškėjo nuomone, jei teismas laikė, kad nagrinėjant bylą reikės spręsti dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo teisėtumo, tai taip pat turėjo ne bylą nutraukti, o vadovautis nuostata, kad iškilus abejonėms dėl Vyriausybės nutarimo teisėtumo, privaloma kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris patikrintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo atitikimą Konstitucijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
Galiausiai pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiama nutartis pagrįsta Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies l punktu, kuris nustato, kad teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas nenagrinėtinas teismų. Tačiau, kaip paaiškina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas nutartyje pripažino, kad vieni Pareiškėjo reikalavimai tikrai yra teismo kompetencijoje, o tik vienas iš jų - ne. Todėl nutartis iš viso atsisakyti priimti nagrinėti skundą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies l punktą yra nepagrįsta. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio l dalis nustato, kad esant keliems tarpusavyje susijusiems reikalavimams, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Todėl, pareiškėjo manymu, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis neleidžia pasinaudoti Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos garantuojama teise į efektyvią teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos.
Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad pagrindinis jo reikalavimas buvo įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę nutraukti automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, reg. Nr. 50001498, privatizavimo programos įgyvendinimą. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog pareiškėjas prašė administracinio teismo ištirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos, susijusios su automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), Kaune privatizavimu, teisėtumą.
Atitinkamai, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad tokio pobūdžio pareiškėjo skundas (prašymas) yra nenagrinėtinas administracinių teismų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Tačiau kartu pažymėtina, jog, kaip išaiškino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio nuostatų dėl skundo (prašymo) teritorinio teismingumo, turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą su reikalavimais, suformuluotais Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno apskrities viršininko administracijos atžvilgiu, taip pat, nagrinėjant tokį ginčą kelti klausimą dėl jame taikytinų Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ar įstatymams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalis).
Atitinkamai, nustačius jog pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę nutraukti automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), Kaune, privatizavimą yra neteismingas administraciniams teismams, o kiti reikalavimai Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno apskrities viršininko administracijos atžvilgiu yra teismingi Kauno apygardos administraciniam teismui, pareiškėjo skundo priėmimo klausimą sprendęs Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.
Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nenustatyta. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo Z.K. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.