Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. B., suinteresuotiems asmenims: R. B. ir jos atstovei advokatei I. Mekienei, A. B., Šiaulių raj. savivaldybės administracijos atstovui Ramūnui Palkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl tėvystės nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, suinteresuoti asmenys: Šiaulių raj. savivaldybė ir R. B. ir A. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo – R. B. patvirtino, kad ji daug metų gyveno su D. M. ir nuo jo pagimdė du vaikus. Vienas iš jų yra jos sūnus A.. D. M. niekada neabejojo savo tėvyste, visada didžiavosi sūnumi, jį mylėjo, išlaikė, tvirtino, kad sūnus yra pats svarbiausias jo gyvenime. Mirusiojo artimieji giminaičiai taip pat neabejojo, kad A. yra jų giminaitis.

Liudytoja N. B. duodama parodymus byloje, nurodė, kad D. M. yra jos dėdė. Anksčiau dėdė ir R. B., kaip vyras ir žmona gyveno netoliese, kuomet gyveno Kuršėnuose, jie dažnai lankydavosi vieni pas kitus, dėdė abu vaikus laikė savo sūnumis, kada gimė A. ji parsivežė ir iš gimdymo namų.

Ankstesnėje byloje Nr. e2YT – 9955-772/2016, kuri pridėta prie nagrinėjamos bylos, liudytojos E. B. ir K. B. duodamos parodymus, parodė teismui, kad velionis D. M. visada save laikė ne tik A., bet A. tėvu ir nei jam, nei kitiems giminaičiams dėl to nekilo abejonių. Teigė, kad D. M. ir R. B. daug metų kartu gyveno, kartu susilaukė vaikų ir kartu juos augino. Mirusiojo D. M. ir R. B. artimieji niekada neturėjo abejonių dėl vaikų kilmės iš tėvo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl tėvystės nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui tenkinamas šiais motyvais.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje. Šiaulių apylinkės teisme dar 2016-11-10 priimtas ir įsiteisėjo sprendimas civilinėje byloje pagal kito pareiškėjo A. B. analogišką prašymą, taip pat dalyvaujant tiems patiems suinteresuotiems asmenims. Minėtoje byloje liudytojais buvo apklausti ir pareiškėjos pakviestos liudytojos E. B. ir K. B., kurios patvirtino, kad dabar jau velionis D. M. save laikė abiejų vaikų tėvu, įskaitant ir šios bylos pareiškėją A. B.. Todėl aukščiau nurodytoje išnagrinėtoje byloje šių liudytojų duoti parodymai pripažintini prejudiciniais faktais nereikalaujančiais pakartotinės šių asmenų apklausos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalgoje nurodė, kad bylose, kuriose taikoma prejudicija (lot. praeiuducio - iš anksto nuspręstas) itin svarbu tiksliai nustatyti teisinių santykių subjektus. CPK 182 straipsnio 2 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad kitoje civilinėje ar administracinėje byloje turi dalyvauti tie patys asmenys. Kad galima būtų taikyti prejudicinio fakto taisyklę, nebūtinas paties fizinio asmens dalyvavimas byloje. Pakanka, kad toks asmuo būtų įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu. Byloje dalyvaujančio asmens procesinė padėtis nesvarbi. Taikyti faktų prejudicijos taisyklę galima ir tais atvejais, kai kitoje byloje dalyvauja ne visi tie patys byloje dalyvavę asmenys. Kitos bylos ieškinio dalykas gali sutapti tik iš dalies arba netgi būti skirtingas. Gali nesutapti ir kitos bylos ieškinio pagrindas. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose ir kad pirmiau išnagrinėtoje byloje įrodinėjamas faktas, kitoje byloje galėtų būti laikomas prejudiciniu.

Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais tik įsigaliojus teismo sprendimui ir praranda šią galią, jeigu pirmesnis teismo sprendimas yra panaikinamas. Todėl pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tokiu atveju, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

CPK 182 straipsnio 2 punktas, įtvirtindamas prejudicinių faktų buvimo galimybę, tiesiogiai nenurodo, kurioje teismo sprendimo dalyje turi būti dėl jų pasisakyta, ši teisės norma nenumato ir neduoda pagrindo išvadai, jog prejudicinę reikšmę turintys faktai, nustatyti kitoje byloje, turi būti užfiksuoti tik sprendimo rezoliucinėje, o ne motyvuojamojoje dalyje. Atsižvelgiant į bendrosios civilinės teisės bei civilinio proceso teisės teorijos pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą ieškinio sampratą, jų reikalavimų formulavimo bei teismo sprendimo turinio reikalavimų praktiką darytina išvada, jog bylai reikšmingi faktai, išskyrus ypatingosios teisenos bylose, yra ir turi būti išdėstomi (dėl jų pasisakoma) ne sprendimo rezoliucinėje, o būtent motyvuojamojoje dalyje. Dėl to nukreipimas į kito teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes (prejudicinių faktų atveju) yra galimas ir kaip tik atitinka CPK 182 straipsnio 2 punkto reikalavimus.

Pareiškėjo A. B. prašymas nagrinėtinas remiantis 1970 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau - SŠK) nuostatomis, kadangi pareiškėjas A. B. gimė iki 2000 m. Civilinio Kodekso įsigaliojimo (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnis), tai yra iki 2001-07-01.

Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu SŠK 56 straipsniu. Teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001).

SŠK 56 str. numato, kad jeigu miršta spėjamas vaiko, gimusio iš nesančių tar­pusavyje santuokoje asmenų, tėvas, tėvystė gali būti nu­statomą teismine tvarka, sutinkamai su šio kodekso 55 straipsnio antrąja dalimi.

Pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo fakto nustatymo gali paduoti asmenys, numatyti SŠK 55 str. 1 d.

Teisės aktai numatė tėvystės pripažinimo faktą ir tėvystės fakto nustatymo pagal SŠK 56 str. Pirmuoju atveju reikia įrodyti vaiko išlaikymo ir pripažinimo save vaiko tėvu aplinkybes, ant­ruoju atveju užtenka įrodyti bent vieną iš aplinkybių, nu­matytų SŠK 55 str. 2 d. Tėvystės pripažinimo fakto ir tėvystės fakto bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Kilus ginčui, dėl teisės nagrinėjant šias bylas, pa­reiškimas turi būti paliktas nenagrinėtas, o dėl tėvystės pripažinimo fakto ar tėvystės fakto nustatymo suinteresuoti asmenys turi kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarka.

Pareiškimas dėl tėvystės nusta­tymo gali būti paduotas teismui, nežiūrint kiek laiko pra­ėjo nuo vaiko gimimo, nes šiems santykiams netaikomas ieškininės senaties terminas. Vaikas, sulaukęs pilnametys­tės, gali pats kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. SŠK 55 str. 1 d. išvardyti asmenys šiuo atveju gali kreip­tis su tokiu pareiškimu tik esant pilnamečio sutikimui. Bylos dėl tėvystės nustatymo pagal SŠK 55 str. nagrinė­jamos ieškininės teisenos tvarka.

Pagal SŠK 55 str. gali būti nustatytas tėvas vaiko, gimusio iš asmenų, nesančių registruotoje santuokoje, jei­gu spėjamas vaiko tėvas vengia savanoriškai pripažinti tėvystę, ir yra įrodyta bent viena iš aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje. Teismas neturi teisės atsisakyti priimti pareiškimą dėl tėvystės nustatymo, jeigu tokios ap­linkybės nenurodytos pareiškime, nes jos gali būti nusta­tytos tiktai teisminio nagrinėjimo metu. Tokios aplinkybės yra šios:

a) vaiko motinos ir atsakovo bendras gyvenimas bei bendras ūkio tvarkymas iki vaiko gimimo. Tai gali būti patvirtinta būdingomis šeimos santykiams aplinkybėmis, kaip antai: gyvenimu vienoje gyvenamojoje patalpoje, maitinimusi kartu, turto bendram naudojimui įsigijimu, moralinės bei materialinės paramos teikimu ir pan. Bend­ras gyvenimas nebūtinai turi būti formaliai siejamas su gyvenimu vienoje gyvenamojoje patalpoje. Vertinant susi­klosčiusius vaiko motinos ir atsakovo santykius, svarbu nustatyti jų šeiminį pobūdį, t. y. būdingą šeimos santykiams artimumą, pastovumą ir tęstinumą, jų viešumą. Be to, svarbu, kaip jų santykius vertino draugai, bendradar­biai, giminės. SŠK 55 str. nereikalaujama bendro gyvenimo ir bendro ūkio tvarky­mo minimalios ar maksimalios laiko trukmės nustatymo, nes čia svarbu ne kiek gyveno, o kaip vaiko motina ir at­sakovas gyveno, ar jų tarpusavio santykiai turėjo šeimi­nių santykių pobūdį ir ar taip buvo vertinami trečiųjų as­menų. Šių santykių nutraukimas iki vaiko gimimo, jeigu tai nebuvo padaryta iki nėštumo pradžios, nėra pagrindas ieškinį dėl tėvystės nustatymo atmesti;

b) bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas. Motina su atsakovu bendrai auklėja ir išlaiko vaiką tada, kai vaikas gyvena kartu su motina ir atsakovu arba kai atsakovas reguliariai bendrauja su vaiku, tėviškai rūpinasi jo fi­ziniu ir dvasiniu vystymusi, sveikata, teikia lėšų vaiko išlaikymui. Įstatymo nereikalaujama, kad vaiką atsako­vas visiškai išlaikytų. Kvalifikuojantis vaiko išlaikymo požymis yra ne teikiamos paramos dydis, o jos kartotinumas ir paskirtis. Nustatant tėvystę, nebūtina įrodyti abi šias aplinkybes, o užtenka bent vienos iš jų. Galimas vaiko auklėjimas be išlaikymo ir išlaikymas be auklėji­mo. Pavyzdžiui, tėvas reguliariai ateidavo pas vaiko mo­tiną, prižiūrėdavo vaiką, juo rūpinosi, bet materialinės paramos neteikė ir atvirkščiai;

c) kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtina, kad atsa­kovas pripažino tėvystę. Įrodymais, kurie patikimai pa­tvirtina, jog atsakovas pripažino tėvystę, gali būti laiš­kai, anketos, pareiškimai, kiti faktiniai duomenys, iš ku­rių matyti, kad atsakovas laiko save vaiko tėvu. Toks pripažinimas galėjo būti padarytas tiek motinos nėštumo laikotarpiu, tiek vaikui gimus. Ši, SŠK 55 str. numatyta aplinkybė dėl tėvystės nustatymo teismine tvarka, neap­ribojo įrodymų leistinumo, todėl tokiais įrodymais reikėtų laikyti visus faktinius duomenis, kurie išreiškė tėvystės pripažinimą.

Teismas gali nustatyti tėvystę tik įrodžius bent vieną iš aplinkybių, nurodytų SŠK 55 str. 2 d. Vadinasi, vaiko kilmės iš atsakovo fakto nustatymas, nesant bent vienos iš SŠK 55 str. 2 d. numatytų aplinkybių, yra negalimas, o ieškinys dėl tėvystės nustatymo atmestinas.

Pareiškėjas ir teismo posėdyje išklausyti suinteresuoti asmenys R. B. ir A. B., bei parodymus šioje ir kitoje civilinėje byloje davusios liudytojos, – mirusiojo ir suinteresuoto asmens R. B. artimieji giminaičiai, patvirtino, kad pareiškėjo motina suinteresuotas asmuo iki pareiškėjo gimimo gyveno kartu su D. M., bendrai tvarkė ūkį ir susilaukė ne tik sūnaus A., bet ir A., abu jais rūpinosi. D. M. niekada neabejojo savo tėvyste ir vaikui A., mylėjo sūnų, vykdė tėvo pareigas. Pareiškėjo gyvenamoji vieta kaip ir mirusiojo D. M. visada buvo tuo pačiu adresu. Mirusiojo ir suinteresuoto asmens giminaičiai neabejoja, kad ir A. yra mirusiojo D. M. sūnus ir laiko pastarąjį savo giminaičiu.

Vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, teismas mano, kad pareiškėjo pareiškimas pagrįstas ir įrodytas (CK 3.3 str. 1 d., CPK 7 str. 1 d.). Vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę (CK 3.161 str. 2d.), todėl pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., miręs (duomenys neskelbtini), yra jo A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas tenkinamas (CPK 444 str. 2d. 9 p.).

Vaikas turi teisę turėti vardą ir pavardę (CK 3.161 str. 1 d., 2 d.). Jeigu tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu (CK 3.167 str. 2 d.). Nustačius tėvystę, atsižvelgiant į pareiškėjo amžių ir motinos pageidavimą pilnamečiam Aleksui paliekama pavardė B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis SŠK 55-56 str., CK 3.3, 3.161, 3.167, CPK 391, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą patenkinti.

1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M. a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. B. yra D. M. a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

2. Nustačius tėvystę, palikti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos pavardę B..

3. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas su tikslu A. B. a. k. (duomenys neskelbtini), gauti valstybės paramą po tėvo D. M. a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Įsiteisėjusį sprendimo nuorašą išsiųsti Šiaulių raj. CM skyriui, kad šis pakeistų duomenis A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše ir išduotų naują gimimo liudijimą.