Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam L. M., jo gynėjui advokatui Romualdui Matoniui, nukentėjusiam L. R., teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo L. M. apeliacinį skundą dėl 2009 m. kovo 24 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str.1 d. ir nuteistas 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojus per 2 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Tenkintas civilinis ieškinys ir žalai atlyginti iš nuteistojo L. M. nukentėjusiam L. R. priteista 357,53 lt turtinei žalai bei 8.000 lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 lt advokato paslaugų atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 1 d. apie 03 val., K. km., L. sen., M. rajone, vieną kartą spyręs nukentėjusiam L. R. į galvos sritį, sumušė jam kairės akies minkštuosius audinius, sukrėtė galvos smegenis ir padaręs tuo kraujosruvą su išsiliejimu apie minkštuosius audinius, nesunkiai sutrikdė nukentėjusio L. R. sveikatą.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis L. R. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylą teismas išnagrinėjo visapusiškai, aplinkybes ištyrė išsamiai ir priėmė teisingą nuosprendį. Parodymuose esminių prieštaravimų nėra. Apeliantas neneigia dešinės kojos iškėlimo siekiant ja jį nustumti. Tai, kad jis neigia spyrį ja, parodymų nenuosekliais, prieštaringais ar keliančiais abejones, nedaro. Liudytojai, nematę apelianto spyrio, matė, jog jis buvo sužalotas. Kitokios jo sužalojimo aplinkybės, nenustatytos ir kiti asmenys jo sužaloti negalėjo. Liudytojos I. M. parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai. Ji įvykio aplinkybes aiškino identiškai kitiems liudytojams, išskyrus dalį apie smūgio sudavimą. Jos aiškinimą, kad smūgio nebuvo paneigia L. M. prisipažinimas, kad koją smūgiui pakėlęs jis buvo. Teisingai teismas įvertino ir gydytojų paaiškinimus bei specialisto bei eksperto išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai apeliantą pripažino kaltu pagal BK 138 str. 1 d., tad pagrindo skundo tenkinimui, nėra.

Pagal BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Šiuo konkrečiu atveju 2008 m. sausio 1 d. apie 03 val. nukentėjusiajam L. R. dėl vienu poveikiu padarytų kairės akies srities minkštųjų audinių sumušimo, galvos smegenų sukrėtimo ir kraujosruvos su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius veide, sveikatai sutrikus ilgiau nei 10 dienų, buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Nukentusiojo L. R. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu duoti parodymai yra nuoseklūs bei pastovūs ir rodo, kad jam konstatuotus sužalojimus, spyręs į veidą, padarė nuteistasis L. M.. Šie nukentėjusiojo L. R. parodymai abejonių nekelia ir pagrindo jais netikėti nėra, nes būtent tokias nukentėjusiojo L. R. nurodytas jo sužalojimo aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir liudytojai A. R., O. Š., D. Š., J. R. bei A. R.. Bylos duomenys taip pat rodo, kad dėl šio įvykio bei jo metu jam padaryto sužalojimo nukentėjusysis kreipėsi ir į policiją, ir į ligoninę.

To paties pasakyti apie nukentėjusio L. M. parodymus, negalima, nes jo ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme duoti parodymai iš esmės skiriasi.

Nuteistojo L. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, t.y. 2008 m. balandžio 22 d., rodo, kad, L. M. ėmus smerkti nukentėjusiojo žmoną A. R., tarp nuteistojo L. M. ir A. R. kilo žodinis konfliktas. Prie jo kažką sakydamas ėjo nukentėjusysis L. R.. Jis, žinodamas, kad L. R. yra neprognozuojamas, atsitraukdamas spyrė šiam, o ar kam nors pataikė, pasakyti negali. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes..., priėjus L. R. jis išsigando..., todėl gindamasis ir spyrė. Pataikyti jam nenorėjo, norėjo tik jį pagąsdinti (baudž. bylos lapai 60-61).

Nuteistojo L. M. parodymai, duoti bylos nagrinėjimo teisme metu, t.y. 2008 m. lapkričio 25 d. rodo, kad apeliantas savo kaltės nepripažino, parodymus duoti sutiko tik po nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos (bylos lapai 148) bei parodė, kad įvykio metu L. R., paklausęs ką jis čia šneka, ėjo link jo. Gindamasis, kad L. R. neprieitų, jis neaukštai maždaug pusę metro nuo žemės pakėlė koją, bet ja nieko nekliudė. Aukščiau pakelti koją dėl ligos neleido skausmas. Spirti jis negali, nes kojos aukštai nepakelia ir lygsvaros, pakėlęs koją, neišlaiko, o apie tai, kad L. R. buvo sužalotas, jis sužinojo tik po pusės metų, tad, kaltindamas jį, L. R. jį apkalba (baudž. bylos lapai 152-154).

Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo L. M. duoti parodymai apie įvykio aplinkybes ir sužalojimo nukentėjusiajam L. R. būdą, pilnai sutapo tiek su nukentėjusiojo L. R. parodymais apie tai, tiek ir su liudytojų A. R., O. Š., D. Š., J. R. bei A. R. parodymais bei teismo med. specialisto išvadomis, patvirtinusiomis, kad nukentėjusiam L. R. konstatuoti sužalojimai padaryti galėjo būti jo nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytu būdu, teismo med. eksperto paaiškinimu teisme, kad 2008 m. sausio 1 d. spirdamas, apeliantas koją iškelti galėjo ir į 175 cm aukštį, tad pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymais, teismas neturėjo.

Tačiau to pasakyti apie nuteistojo L. M. parodymus, duotus bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, negalima, nes faktiniai bylos duomenys jų nepatvirtina. Priešingai, apelianto parodymai rodo, kad skųstis kojos skausmais, negalėjimu ja atlikti spyrimo ar šokinėjimo veiksmų, apeliantas pradėjo tik 2008 m. rugpjūčio mėnesį, t.y. tik šios bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu. Iš S. R. ambulatorijos apelianto L. M. asmens sveikatos istorijoje esančios VĮ M. ligoninės epikrizės matyti, kad, po stacionarinio kairio kelio gydymo ambulatoriniam gydymui 2000 m. spalio 26 d apeliantas iš ligoninės išrašytas buvo geroje būklėje su visais atžvilgiais jam palankia prognoze. Nuo išrašymo iš ligoninės dienos ambulatorijoje jis, dirbdamas tuo metu krovėju, lankėsi tik vieną kartą, t.y. 2004 m. lapkričio 30 d. Tą dieną, atlikus profilaktinį jo sveikatos patikrinimą, buvo nustatyta, kad ir toliau dirbti krovėju jis gali. Daugiau jokių įrašų iki 2008 m. rugpjūčio 22 d., jo asmens sveikatos istorijoje, nėra. Skųsdamasis kairio kelio skausmu, negalėjimu per kelį sulenkti kairę koją jis į ambulatoriją kreipėsi tik po 8 mėnesių nuo įvykio, t.y. 2008 m. rugpjūčio 22 d. ir iki 2008 m. rugpjūčio 22 d. apeliantas aplamai jokių nusiskundimų sveikata, neturėjo. Iki tol jis labai aktyviai dalyvavo įvairiose sportinėse rungtyse: žaidė krepšinį, dalyvavo smiginio, šaudymo, rato sukimo, svorio kilnojimo bei kitose sportinėse rungtyse ir netgi laimėdavo. Po šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t.y. 2008 m. liepos mėnesį, rungtyniaudamas krepšinio rungtynėse apeliantas nurungė „bemaž tris dešimtis dalyvių“ ir iškovojo nugalėtojo taurę (baudž. bylos 140, 153-154 lapai). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas L. M., kuris, pasak jo parodymų, nors, po krepšinio varžybų ir „grįždavo namo kruvinais keliais“ (baudž. bylos 153 lapas), bet jokių nusiskundimų kojomis, neturėjo ir nuo 2000 m. spalio 26 d. iki 2008 m. rugpjūčio 22 d. pas gydytojus nesikreipė. 2008 m. rugsėjo 30 d. S. R. ambulatorijos rašto, adresuoto apelianto advokatui, turinys akivaizdžiai rodo, kad apeliantui negalėjimo laisvai stovėti bei atlikti judesius koja stovinčiam asmeniui galvos aukštyje konstatavimą nulėmė būtent 2008 m. rugpjūčio mėnesį prasidėję apelianto L. M. skundai (baudž. bylos 120-121, 173 lapai). Tie patys duomenys nulėmė ir 2008 m. lapkričio 4 d. darbingumo lygio vertinimo aktu nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2009 m. lapkričio 3 d. jam dėl deformuojančios potrauminės stuburo osteochondrozės, abiejų alkūnių sąnarių artrozės, kairio kelio sąnario potrauminės artrozės nustatytą 45 procentų darbingumo netekimą bei 2008 m. gruodžio 10 d. ekspertizės išvados aktu dėl tuo metu kliniškai konstatuotų kairio klubo, abiejų kelių ir alkūnių sąnarių deformuojančios trauminės kilmės artrozės konstatuotą apelianto negalėjimą laisvai stovėti ant kairės kojos ir galėjimą į apie 1 m. aukštyje nuo žemės esantį daiktą atlikti spiriamojo pobūdžio veiksmus dešine koja tik laikantis rankomis už aplinkos daiktų (baudž. bylos 166, 167-172 lapai). Akivaizdu, kad šie faktiniai duomenys atspindi tik tą apelianto sveikatos būklę, kuri atsirado po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo praėjus 8 mėnesiams. Kiek per tą laiką, t.y. nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio apelianto ligos progresavo, galimybės nustatyti nėra. Pirmos instancijos teisme duodamas paaiškinimus ekspertas V. V. paaiškino, kad padaryti to negalima dėl labai didelio tokios ligos progresavimo individualumo (baudž. bylos 182 lapas). Duodamas paaiškinimus pirmos instancijos teismo posėdyje teismo med. V. V. taip pat pripažino ir tai, kad, spirdamas įvykio metu, apeliantas koją iškelti galėjo ir į 175 cm aukštį (baudž. bylos 181 lapas). Galėjimo įspirti nukentėjusiam nepaneigė ir pirmos instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju gydytojas L. J. (baudž. bylos 150-151 lapai). Esant minėtoms aplinkybėms, teismas pagrįstai apelianto L. M. parodymus vertino kritiškai. Spyriu į veidą, apeliantas sumušė ir sužalojo nukentėjusio L. R. kairės akies srities minkštuosius audinius, sukrėtė smegenis ir padarė kraujosruvą su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius veide. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis sirgo ilgiau nei 10 dienų, bet BK 135 str. 1 d. numatytų padarinių nebuvo ir nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta buvo nesunkiai, todėl kaltu pagal BK 138 str. 1 d. apeliantas L. M. pripažintas pagrįstai ir pagrindo jį išteisinti, nėra.

Apelianto nurodomų liudytojų I. M., I. G. bei A. G. parodymai rodo, kad nei vienas iš jų įvykio aplinkybių nematė.

I. M. tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (baudž. bylos 28 lapas), tiek ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme (baudž. bylos 128-129 lapai) metu, parodė nemačiusi ir nepastebėjusi, kad josios vyras L. M. būtų kam nors sudavęs ar spyręs. Šie josios parodymui akivaizdžiai prieštarauja apelianto prisipažinimui, kad spyrio judesį koja jis atliko ir parodo, kad pagrindo tikėti šios liudytojos parodymais, nėra.

Liudytojas A. G. tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (baudž. bylos 29 lapas), tiek ir duodamas parodymus pirmos instancijos teisme (baudž. bylos 130-131 lapai) parodė, kad įvykio aplinkybių jis nematė ir tik kitą dieną iš sesers sužinojo, kad L. R. buvo sumuštas, bet kas jį sumušė, nežinojo.

Liudytoja I. G. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (baudž. bylos 30 lapas), parodė, kad 2008 m. sausio 1 d. naktį iš draugės sužinojusi, jog sumuštas L. R. ir yra atvykusi policija. Išėjusi į kiemą pamatė, kad L. R. akis patinusi. L. R. policijai aiškino, kad jį sumušė apeliantas. Duodant jai parodymus pirmos instancijos teisme, minėti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti. Liudytoja teismo posėdyje pagarsintų parodymų neneigė (baudž. bylos 130 lapas).

Akivaizdžiai matyti, kad ir nei vieno iš šių liudytojų parodymai apelianto kaltės nepaneigia ir pagrindo nuosprendžio naikinimui bei apelianto išteisinimui neduoda, todėl apelianto skundas nepagrįstas ir atmetamas.

Nepagrįsti ir apelianto skundo teiginiai, jog teismas, konstatuodamas, kad žmogui esant susijaudinusiam, įpykusiam, jo fizinės galimybės ženkliai padidėja, o kartu sumažėja ir skausmo pojūčiai, aiškiai viršijo savo kompetenciją. Duomenys byloje rodo, kad 2009 m. kovo 10 d. pirmos instancijos teismo posėdyje būtent tai patvirtino teismo med. ekspertas V. V., paaiškinęs, kad ir išgėręs žmogus dėl alkoholio poveikio, ir toleruojantis skausmą žmogus koją iškelti gali aukščiau, bei, kad įvykio metu, apeliantas koją iškelti į 175 cm aukštį, galėjo, tad šiais teismo med. eksperto paaiškinimais pagrindęs nuosprendį, teismas savo įgaliojimų neviršijo.

Nepagrįstas ir apelianto skundo teiginys, jog teismas nepagrįstai jo kaltės įrodymu pripažino straipsnį laikraštyje „Suvalkietis“.

BK 20 str. baudžiamajame procese įrodymais laiko įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Duomenys byloje rodo, kad bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu apeliantui parodymus pakeitus, ėmus tvirtinti, kad stovėti ant vienos kairės kojos iš kraštų nesilaikydamas abiem rankomis ir pakelti dešinę koją bei ja spirti, jis negali, kad jis nukentėjusiajam į veidą nespyrė ir šis jį apkalba bei pateikus medicininius duomenis apie tai, kad jam dėl konstatuotos jo sveikatos būklės – deformuojančios potrauminės stuburo osteochondrozės, abiejų alkūnių sąnarių artrozės, kairio kelio sąnario potrauminės artrozės, jam nuo 2008 m. lapkričio 4 d. nustatytas 45 procentų darbingumo netekimas, 2008 m. lapkričio 25 d. teisiamajame posėdyje, prie nagrinėjamos bylos duomenų, advokatės S. S. prašymu ir buvo prijungtas apelianto nurodomas 2008 m. liepos 24 d. laikraštis „Suvalkietis“, kuriame esantis straipsnis „S. e. iš K apgynė savo kaimo garbę“ informuojama, kad Lietuvos kaimo seniūnijų sporto žaidynių finalinėse varžybose M. savivaldybės kaimo bendruomenės pirmininkas L. M. individualioje seniūnų trikovės rungtyje, kurioje varžėsi bemaž trys dešimtys dalyvių, tapo nugalėtoju ir iškovojo nugalėtojo taurę, bei, kad savo jėgas jis išbandė ir svarsčio kilnojimo varžytuvėse. Pateiktame laikraštyje esantys duomenys patvirtino ganėtinai didelį apelianto aktyvumą ne tik žaidžiant su bėgiojimu ir šokinėjimu susijusį krepšinį, bet ir su rankų jėga susijusį svarsčių kilnojimą, tad ir pateiktas laikraštis ir minėta jame esanti informacija, byloje įrodymu pripažinta pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. M. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.