Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-12-12 · Administracinė byla Nr. I-5129-580/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
I-5129-580/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03078-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūra Marija Strumskienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
M. F.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5129-580/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03078-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjai M. F.,pareiškėjos atstovei A. F.,atsakovo atstovei Zitai Sadauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. F. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. F. prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus (toliau – ir VSDFV skyrius) 2013-07 sprendimą Nr. (10.1-41)3-82538; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013-07-25 sprendimą Nr. (6.5)I-5069; 3) įpareigoti VSDFV skyrių išmokėti pareiškėjai nuo 2010-09-20 iki 2011-12-31 negautą 9 730,2 Lt senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl neteisėto Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies taikymo.

Pareiškėja paaiškino, kad 2010–2011 m. dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, vadovaujantis kiekvieną mėnesį buvo mažinama taikant Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies bei 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu Laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Pareiškėja su 2013-06-25 prašymu kreipėsi į VSDFV skyrių ir prašė išduoti pažymą apie iš jos 2010-09-20–2011-12-31 gautos pensijos išskaičiuotas sumas, pritaikius Laikinąjį įstatymą. VSDFV skyrius 2013-07 rašte Nr. (10.1-41)3-82538 pateikė duomenis apie apskaičiuotas ir išmokėtas valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos sumas nuo 2010-09-20 iki 2011-12-31. Iš VSDFV skyriaus rašte lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir faktiškai išmokėtos pensijos sumų skirtumas sudaro 9 730,20 Lt. Tokia suma M. F. nebuvo išmokėta dėl neteisėtų Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies normų taikymo. M. F. 2013-07-09 kreipėsi į VSDFV, kuri 2013-07-25 raštu Nr. (6.5)I-5069 pareiškėjos prašymą atmetė, remdamasis tuo, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas galioja tik į ateitį.

Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2012-12-19 sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.

VSDFV prašomame panaikinti sprendime taip pat nurodė, kad Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektą. Teisėkūra yra ilgai trunkantis procesas, todėl nėra aišku, kada bus priimti ir įsigalios minėti teisės aktai bei kokią kompensavimo tvarką jie nustatys.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundo reikalavimus, sutiko, kad pensija būtų išmokėta per du kartus.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad M. F. VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjo 2010-10-14 sprendimu Nr. 17-17-4320 nuo 2010-09-20 paskirta senatvės pensija, kurios dydis buvo 1 054,74 Lt (396 Lt – pagrindinė pensijos dalis, 529,14 Lt – papildoma pensijos dalis, 129,6 Lt – priedas už 12 metų stažą viršijantį 30 metų). Perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas pareiškėjos senatvės pensijos dydis buvo 977,66 Lt (432 Lt – pagrindinė pensijos dalis, 416,06 Lt – papildoma pensijos dalis (529,14 Lt : 1 488 Lt x 1 170 Lt), 129,6 Lt – priedas už 12 metų stažą).

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 42 straipsnio 1 dalį įgijus papildomą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-12-18 sprendimu Nr. 11-17-41178 M. F. nuo 2011-12-01 senatvės pensija buvo paskirta iš naujo. Paskirtos senatvės pensijos dydis buvo 1 104,21 Lt (396 Lt – pagrindinė pensijos dalis, 557,01 Lt – papildoma pensijos dalis, 151,2 Lt – priedas už 14 metų stažą viršijantį 30 metų ). Perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas pareiškėjos senatvės pensijos dydis 2011 m. gruodžio mėnesį buvo 1 021,17 Lt (432 Lt – pagrindinė pensijos dalis, 437,97 Lt – papildoma pensijos dalis (557,01 Lt : 1 488 Lt x 1 170 Lt), 151,2 Lt – priedas už 14 metų stažą).

Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis pareiškėja M. F. Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl jai vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi buvo sumažinta senatvės pensijos dalis. Pažymėjo, kad po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo dienos pareiškėjai dėl draudžiamųjų pajamų sumažinta senatvės pensija nebuvo mokama, nes įstatymo nuostatos galiojo iki 2011-12-31. Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija – įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriuo nuspręsta dėl atitinkamų Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, taikytinas į ateitį, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo negautą senatvės pensijos dalį.

Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektą. Kol šis įstatymas nėra priimtas, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalies.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, o jei M. F. reikalavimas priteisti neišmokėtą senatvės pensijos dalies sumų būtų patenkintas visiškai ar iš dalies, prašė priteisti šią sumą išmokėti dalimis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir VSDFV Vilniaus skyrius. Atkreipė dėmesį, kad VSDFV skyriaus 2013-07 raštas Nr. (10-41)3-82538 nelaikytinas sprendimu. Šiuo raštu pareiškėjai buvo paaiškinta jos senatvės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo 2010–2011 m. teisinis pagrindas bei pateikti duomenis apie pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dydį.

Prašė teismo atsižvelgti į tai, kad neišmokėtų pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalių priteisimas sukeltų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui papildomą finansinę naštą –šiame biudžete šiuo metu nėra numatyta lėšų neišmokėtoms pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalims mokėti. 2013 metų sausio–birželio mėnesiais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas buvo 920,3 mln. Lt, o birželio pabaigoje Valstybinio socialinio draudimo fondo skolintų ir negrąžintų lėšų suma sudarė 10 mlrd. 504,3 mln. Lt. Mokant priteistas neišmokėtas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensijų dalies sumas, gali kilti grėsmė, kad negalės būti tinkamai vykdomi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų finansiniai įsipareigojimai visiems išmokų gavėjams, taigi būtų pažeistos ir kitos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės bei jų pusiausvyra. Prašė priimant sprendimą atsižvelgti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto būklę, taip pat vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė prašė skundą atmesti, vadovaujantis atsiliepimo motyvais.

Administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus 2013-07 raštą Nr. (10.1-41)3- 82538 nutrauktina. Kita skundo dalis tenkintina iš dalies.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus vedėjo 2010-09-14 sprendimu Nr. 17-17-4320 pareiškėjai nuo 2010-09-20 paskirta 1 054,74 Lt senatvės pensija (b. l. 64). M. F. įgijus papildomą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, VSDFV Vilniaus skyrius 2012-12-18 sprendimu Nr. 11-17-41178 jai nuo 2011-12-01 paskyrė 1 104,21 Lt senatvės pensiją (b. l. 83), o tos pačios dienos sprendimu Nr. 11-17-41179 nuo 2012-12-01 – 1 136,66 Lt senatvės pensiją (b. l. 101). Pareiškėja su 2013-06-25 prašymu kreipėsi į VSDFV skyrių ir prašė pateikti pažymą apie iš jai priklausančios pensijos nuo 2010-09-20 iki 2011-12-31 išskaitytas sumas, pritaikius Laikinąjį įstatymą (b. l. 109). VSDFV teritorinis skyrius 2013-07 raštu Nr. (10.1-41)3-82538 pateikė M. F. pažymą apie nuo 2010-09-20 iki 2011-12-31 apskaičiuotas ir išmokėtas senatvės pensijos sumas (b. l. 112–113). Pareiškėja su 2013-07-09 prašymu kreipėsi į VSDFV ir prašė įpareigoti VSDFV skyrių išmokėti jai nuo 2010-09-20 iki 2011-12-31 sumažintą pensijos dalį (b. l. 1 122). VSDFV, išnagrinėjusi M. F. prašymą, 2013-07-25 sprendimu Nr. (6.5)I-5069 pažymėjo, kad kol nėra priimti kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensijų dalį, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV skyrių išmokėti viso dydžio senatvės pensiją už 2010-09-20–2011-12-31 laikotarpį (b. l. 123–124).

Seimas 2009-12-09 priėmė Laikinąjį įstatymą, kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybinės bei valstybinio socialinio draudimo pensijos. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas. Laikinojo įstatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaičiuojamos (sumažinamos) iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinėms išmokoms, iš jų ir valstybinėms pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2013-12-31.

Iš prašomų panaikinti sprendimų matyti, kad M. F. paskirta pensija 2010–2011 m. viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt ribinį pensijos dydį, todėl ji buvo perskaičiuota šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėja nuo 2010-09-20 iki 2011-12-31 dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jai buvo mokama senatvės pensija, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į M. F. praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.

Motyvuojamoji dalis

Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus.

Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2010-10-26 redakcija) buvo įtvirtinta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir praėjusį kalendorinį mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Pagal tos pačios redakcijos 8 straipsnio 2 dalį pensijų gavėjams, nurodytiems Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punkte, mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, šių asmenų pensijos perskaičiuojamos už atitinkamą mokestinį laikotarpį, atsižvelgiant į metinėje pajamų mokesčio ar metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų apmokestinamųjų pajamų ar apmokestinamojo pelno dydį, taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Jeigu šie asmenys mokestiniu laikotarpiu valstybiniu socialiniu pensijų draudimu yra draudžiami ir pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus, mokėtina pensijos dalis apskaičiuojama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas. Laikinojo įstatymo 8 straipsnis 2012-07-13 neteko galios.

Kaip jau minėta, VSDFV skyrius pareiškėjos valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją perskaičiavo remdamasis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei 8 straipsnio 1 dalimi (b. l. 123–124).

Konstitucinis Teismas, tirdamas Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų perskaičiavimas (sumažinimas), atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo nuostatas negalėjo būti perskaičiuojamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, kurios neviršijo ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio – 650 Lt, o šį dydį viršijusios senatvės pensijos jas perskaičiuojant negalėjo būti mažinamos daugiau nei iki 650 Lt. Taigi Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius, kad šio įstatymo taikymui Vyriausybė turi patvirtinti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (kurį ji sumažino nuo 1 488 Lt iki 1 170 Lt), naudojamą senatvės pensijos papildomai daliai apskaičiuoti, buvo nustatyta senatvės pensijų perskaičiavimo tvarka, kuria sudarytos prielaidos sumažinti iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas senatvės pensijas visiems jas gaunantiems asmenims, išskyrus tuos, kurių gaunamos pensijos neviršijo 650 Lt. Konstatuota, kad pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį visiems taikant tą patį Vyriausybės patvirtintą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, senatvės pensijos papildoma dalis, kartu ir visa senatvės pensija, buvo mažinama proporcingai, tolygiai ir vienodai visiems, išskyrus tuos asmenis, kurių gaunamos senatvės pensijos neviršijo nustatytos 650 Lt ribos, ir tuos, kurių gaunamos senatvės pensijos po perskaičiavimo tapo mažesnės nei 650 Lt (jiems senatvės pensijos sumažintos mažiau). Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos perskaičiuojant paskirtas senatvės pensijas jas sumažinti, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, taip pat į tai, kad jis nustatytas laikantis iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų ir taikytas laikinai, be to, numačius kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus, konstatuota, kad nėra konstitucinių argumentų teigti, jog toks reguliavimas prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse buvo nustatyta, jog tam tikrą darbą dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims, draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, senatvės pensijos buvos sumažintos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.

Kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai, pensija pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį galėjo būti perskaičiuojama, o valstybinio socialinio draudimo pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas laikytinas neteisėtu. Taigi, M. F. nuo 2010-09-20 iki 2011-12-31 susidarė 9 730,2 Lt nepriemoka (turėjo būti išmokėta 15 066,89 Lt, tačiau išmokėta tik 5 336,69; b. l. 112–113). Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčo dėl pensijos sumažinimo remiantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi nekelia.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įtvirtinta 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-432-2013, 2012-01-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A146-38-2013, valstybinio socialinio draudimo pensijos yra priteisiamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atitinkamo skyriaus.

Pagal Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 91 punktą valstybinė socialinio draudimo pensija, išskyrus išankstinę senatvės pensiją, mokama už einamąjį mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta tvarka. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažinta senatvės pensija M. F. buvo išmokėta 2010 m. rugsėjo mėnesį (pareiškėjos senatvės pensija mažinta nuo 2010-09-20, b. l. 112–113). Iš VSDFV ir VSDFV skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad M. F. atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo nebuvo siųstas, todėl apie pensijos sumažinimą ji galėjo sužinoti tik iš atsakovo veiksmų, o būtent – išmokėtos pensijos dydžio. Į VSDFV pareiškėja kreipėsi su 2013-07-09 prašymu, kurį institucija gavo 2013-07-22 (b. l. 122). Taigi, prašymas buvo paduotas per Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje numatytą 3 metų senaties terminą. Teismas taiko teisinių santykių susidarymo metu galiojusią įstatymo redakciją, kadangi senaties teisės normos yra materialinės, o ne procesinės teisės normos. Materialinės teisės normos, priešingai nei procesinės, visada taikomos tos, kurios galiojo tuo metu, kai įvyko asmens teisių pažeidimas ir apie jį buvo sužinota. Dėl šios priežasties šešių mėnesių terminą nustačiusio 2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 teismas netaiko.

Byloje spręstinas klausimas, ar M. F. turi teisę į nepriemokos priteisimą, kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki kreipimosi į teismą. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teismų praktika aiškinant minėtą situaciją pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A12-219-2004, publikuotoje 2004 m. Administracinių teismų praktikoje Nr. 5. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“.

Be to, šioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintiems įstatymams taikyti reikšminga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis“. Toliau šioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad žemesnės instancijos teismui priimant sprendimą Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo būti taikomos. Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad sprendimai dėl pensijos ribojimo yra neįvykdyti. Nagrinėdamas šį ginčą teismas turi taikyti priimant sprendimą galiojančius įstatymus, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos prašomo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-07-25 sprendimo Nr. (6.5)I-5069 turinys prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimams dėl antikonstituciniais pripažintų įstatymų galiojimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, kad pareiškėjai turėjo būti mokama pensija, atitinkanti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Prašomo panaikinti VSDFV 2013-07-25 sprendimo dalis, kurioje atsisakyta M. F. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Taigi, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalykas, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012, 2011-03-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010 ir kt.). Taigi, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės, t. y. tokių teisės aktų ar veiksmų, kurie sukuria asmenims nepagrįstas pareigas ar riboja teises.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus 2013-07 rašto Nr. (10.1-41)3-82538 matyti, kad juo buvo pateikti duomenis apie apskaičiuotas ir išmokėtas senatvės pensijos sumas. Šiuo raštu pareiškėjai pareigos ar teisės nesukuriamos, nepakeičiamos ir nepanaikinamos, tiesiogiai neveikiami M. F. įstatymo saugomi interesai. Minėtas VSDFV raštas Nr. (10.1-41)3-82538 yra informacinio pobūdžio, todėl negali būti šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, ši administracinės bylos dalis nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).

VSDFV prašė neišmokėtą pensijos dalį priteisti išmokėti dalimis. Pažymėtina, kad vykdant administracinėje byloje priimtą sprendimą dėl piniginės sumos priteisimo, sprendžiant klausimus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo gali būti taikomos šiuos klausimus reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso straipsnio normos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 97 straipsnio 3 dalis). Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas sprendimą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Atsižvelgusi į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo priimtas įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Remiantis išdėstytais argumentais, atsakovas įpareigotinas išmokėti pareiškėjai 9 730,2 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoką per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus 2013-07 raštą Nr. (10.1-41)3-82538 nutraukti.

Kitą skundo dalį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-07-25 sprendimo Nr. (6.5)I-5069 „Dėl prašymo“ dalį, kurioje atsisakyta M. F. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti M. F. 9 730,2 Lt (devynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt litų ir dvidešimt centų) neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiIna KirkutienėJūra Marija StrumskienėDonatas Vansevičius