Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2012-12-17 · Administracinė byla Nr. I-5146-168/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-17
Bylos Nr.
I-5146-168/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Sušinskienė
NUTARTIS(S)2012 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, susipažinusi su E. R. skundu dėl pažymos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012-12-10 gautas E. R. skundas, kuriame jis teismo prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) 2012-11-27 priimtą specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2011-08-29, nepriskiriamas prie sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų, ir įpareigoti Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą iš naujo nustatyti sveikatos sutrikdymo laipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jei skundas nenagrinėtinas teismų.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ 2 straipsnio 13 ir 14 dalis teisės aktus apibrėžia kaip norminius ir individualius teisės aktus, kurie sukelia atitinkamas teisines pasekmes tam tikriems subjektams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-06-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-69/2011 konstatavo, kad Komisijos ekspertinis sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas (vada) įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) nagrinėjamos viešojo administravimo procedūros aktą – sprendimą dėl kompensacijos pareigūnui susižeidus ar žuvus ryšium su tarnyba išmokėjimo ar atsisakymo ją mokėti. Savo ruožtu CMEK ekspertinis sprendimas nėra administracinis aktas, kuriuo galutinai išsprendžiamas kompensacijos mokėjimo (nemokėjimo) klausimas, nes teisės aktai apskritai nesuteikia teisės CMEK spręsti šio – kompensacijos išmokėjimo (atsisakymo išmokėti) – klausimo. Juolab kad ir kompensaciją moka ne CMEK, o valstybinė institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) ar tarnavo (ėjo pareigas) nukentėjęs pareigūnas. Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, jog CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi jis yra tik vienas iš vientisos (vienos) administracinės procedūros, kurios tikslas yra nustatyti, ar yra pagrindas pareigūnui išmokėti kompensaciją (o jei taip – tai kokio dydžio), metu surašomų tarpinių dokumentų. Kaip atskiro pobūdžio dokumentas CMEK ekspertinis sprendimas negali būti laikomas teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu pareigūnui atitinkamas teises ar pareigas. Taigi CMEK ekspertinis sprendimas dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kaip atskiras dokumentas pareigūno materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi ir šia prasme jis (tokio pobūdžio dokumentas) nepatenka nei į skųstino individualaus teisės akto, nei į administracinio teisės akto sąvokas (ABTĮ 2 straipsnio 14 – 15 dalys).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjas teismui galėtų ginčyti įstaigos, kurioje tarnauja vadovo ar kito įgalioto asmens administracinį sprendimą, t. y. individualų administracinį aktą, kuriuo būtų nuspręsta atsisakyti išmokėti pareiškėjui atitinkamą kompensaciją. Konkrečias teisines pasekmes dėl kompensacijos išmokėjimo (atsisakymo išmokėti) pareiškėjui sukeltų tik įstaigos vadovo ar kito įgalioto asmens sprendimas šiuo klausimu. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl CMEK pažymos galėtų būti skundo argumentais, prašant panaikinti individualų administracinį aktą, priimtą CMEK komisijos pažymos pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundžiama CMEK pažyma nėra administracinis aktas, įtakojantis pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus ir negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo objektu, todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 149 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti priimti E. R. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti pareiškėjui.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Nijolė Sušinskienė