- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-02
- Bylos Nr.
- I-173-386/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pran.), Alona Romanovienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- O. K., V. K., S. J.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 11.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės, teisėjų Alonos Romanovienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjoms O. K., V. K., pareiškėjų atstovei advokatei M. U., atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei Daivai Zūbytei, 2008-09-24 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. J., O. K., V. K. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos S. J., O. K., V. K. patikslintu skundu (b.l. 104-107) prašo teismo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos atlikti teisės norminių aktų numatytas administracines procedūras dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į išlikusį laisvą žemės sklypą buvusio savininko Z. P. (P. P.) pagal tuometinį teritorinį paskirstymą Užkanavės kaime, Palangos valsčiuje, Kunigiškiuose, Kretingos apskrityje, dabartiniu metu Palangos teritorijoje, sklypo posesijos numeris 66B, kurio dydis 6952 kv.m., kuriam suteiktas adresas Vingio g. 2, Palanga.
Pareiškėjos patikslintame skunde (b.l. 104-107) nurodo, kad įstatymų nustatyta tvarka pateikė prašymus Palangos miesto žemėtvarkos skyriui grąžinti buvusio savininko P. Z. 4,08 ha žemės sklypą, kurį paveldėjo pareiškėjų mama P. P., buvusį pagal tuometinį teritorinį paskirstymą Užkanavės kaime, Palangos valsčiuje, Kunigiškiuose, Kretingos apskrityje, dabartiniu metu Palangos miesto teritorijoje. Palangos miesto savivaldybės taryba 2003 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 75 nusprendė, kad tai laisva neužstatyta žemė, kuri grąžintina savininkams. Atsižvelgiant į tai, Palangos miesto savivaldybė atliko geodezinius matavimus ir parengė išlikusios grąžintinos žemės sklypų planus, posesijos numeriai 66A ir 66B. Palangos miesto savivaldybės administracija 2004-12-29 raštu pranešė pretendentams, kad Palangos miesto savivaldybė jau parengė Kunigiškiuose esančių laisvų (neužstatytų) teritorijų, į kurias patenka P. Z. turėta žemė, sklypų planus; suderinus šiuos planus valstybės įmonės registrų centro Klaipėdos filiale, bus rengiami direktoriaus įsakymai dėl šių sklypų dydžių, ribų ir apribojimų patvirtinimo; patvirtinti planai perduodami Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui; pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus minėtas žemėtvarkos skyrius sprendžia visus nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo klausimus. Pareiškėjos nurodo, kad pagal parengtus geodezinius sklypų planus buvusio savininko P. Z. (P. P.) suprojektuotų sklypų plotai yra 2,70 ha sklypo dalis pažymėta plane numeriu 66A ir 0,6952 ha sklypo dalis pažymėta plane numeriu 66B. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 13 d. įsakymu suteiktas sklypui 66B adresas Vingio g. 2, Palanga. Sklypas 66B, Vingio g. 2, Palanga, buvo padalintas bendru sutarimu tarp trijų pretendentų (sklypai 66Ba, 66Bb, 66Bc). Pareiškėjų nuomone, Klaipėdos apskrities viršininko administracija dėl žemės grąžinimo pareiškėjoms iš esmės pasisakė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2005-03-21 išvadoje apie žemės sklypų patvirtinimą. Taip pat iš esmės grąžinimo klausimus išsprendė Palangos miesto savivaldybės administracija 2005-09-05 raštu pranešdama, kad grąžintinam buvusio savininko P. Z. (P. P.) žemės sklypui Nr. 66B Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 13 d. įsakymu suteiktas adresas Vingio g. 2, Palanga. Pareiškėjos pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktą Palangos miesto savivaldybė privalėjo nuo šio įsakymo priėmimo per tris mėnesius atlikti visas teisės norminių aktų numatytas administracines procedūras, siekiant atkurti pareiškėjoms nuosavybės teises natūra į žemės sklypą, esantį Vingio g. 2, Palangoje, tačiau Palangos miesto savivaldybės administracija iki šios dienos delsia atlikti šiuos veiksmus ir perduoti visus būtinus dokumentus dėl nuosavybės teisų atkūrimo natūra pareiškėjoms į žemės sklypą 66B, Vingio g. 2, Palanga. Pareiškėjos nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 6 str., 17 str., 19 str. 1 d. pasinaudojo ikiteismine tvarka, kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Patikslintame skunde teigiama, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštu Nr. 2.1-246(1.14) atsakyta, jog dalį pareiškėjoms priklausančios grąžinti žemės užima miškai, tačiau tai prieštarauja faktinei padėčiai, nes tai Kutnikų pelkės, kuriose niekada nebuvo miškų, tai buvusi ariama žemė, apaugusi krūmokšniais, kuri pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-06-13 sprendimą Nr. 75 priskirta laisvai išlikusiai žemei grąžintinai savininkams. Kretingos miškų urėdija 2005-02-03 raštu taip pat įvertino žemės sklypą 66B ir pranešė, kad sklypas 66B nepatenka į urėdijos patikėjimo teise valdomą valstybinio miško fondo žemę. Vyriausybės Strateginio komiteto bei teisingumo ministro sudaryta darbo grupė analizavo susidariusią padėtį, siekdama įvertinti, ar valstybinės reikšmės miškų plotai atitinka Miškų įstatyme nustatytus miško reikalavimus ir pagal 2006-12-07 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktą Nr. 31 nustatyta, kad kadastrinis sklypas, kvartalas 102, numeris 41, neatitinka miško keliamų reikalavimų, o būtent tai yra sklypo 66 B, Vingio g. 2, Palanga, pagrindas.
Pareiškėjos O. K., V. K. ir pareiškėjų atstovė prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Pareiškėja S. J. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l. 137).
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b.l. 122) nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius negali patvirtinti pareiškėjų prašomo sklypo plano, nes ginčo sklypo dalis patenka į Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje, patikslintoje LR Vyriausybės 2007-07-11 nutarimu Nr. 713, 102 kvartalo 42 taksacinio miško sklypą. Nors Palangos miesto savivaldybės atstovas E. Č. nesutiko su Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2006-12-07 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktu Nr. 32 ir jame nurodė pastabą, jog šis taksacinis sklypas neatitinka miško reikalavimų, į pastabą tarnyba nereagavo ir 102 kvartalo 42 taksacinis miško sklypas liko minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintoje schemoje. Jei būtų įrodyta, jog 102 kvartalo 42 taksacinis miško sklypas neatitinka miško reikalavimų ir Vyriausybės nutarimas būtų pakeistas, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtintų ginčo sklypo planą.
Atsakovės atstovė prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimo nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai S. J. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija konstatuoja.
Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka).
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12-15 straipsniai nustato atvejus, kai nekilnojamasis turtas yra išperkamas valstybės ir už jį atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Tai reiškia, kad nekilnojamasis turtas, atitinkantis 12-15 straipsniuose nurodytus kriterijus, negali būti grąžintas natūra.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje yra numatyti atvejai, kai miškai yra išperkami valstybės. Iš šio straipsnio matyti, jog minėti kriterijai pasireiškia tuo, kad siekiami susigrąžinti natūra miškai turi specialų statusą, kuris yra savarankiškas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas negrąžinti miško natūra, t. y. taikyti valstybės ar visuomenės (atitinkamos jos dalies) interesų prioritetą prieš buvusių savininkų (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytų jų teisių perėmėjų) teisėtus interesus. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo13 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus valstybės išperkami yra miškai, priskirti valstybinės reikšmės miškams bei valstybinės reikšmės miškai, esantys 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių. Pažymėtina, kad valstybiniai miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis), todėl nuosavybės teisės piliečiams į juos neatkuriamos.
Teismas konstatuoja, kad ginčas vyksta dėl nuosavybės teisių natūra atkūrimo į sklypą, posesijos Nr. 66B, Vingio g. 2, Palanga.
Piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miestuose esančius žemę ir mišką nagrinėja žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi inter alia savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose (Tvarkos 106 punktas). Palangos miesto savivaldybės administracijos 2005-10-27 rašte (b.l. 23) nurodyta, kad 2004 m. Palangos miesto savivaldybė organizavo visos laisvos (neužstatytos) žemės Kunigiškiuose geodezinius matavimus bei parengė visų turėtų žemės sklypų planus, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2004 m. lapkričio 3 d. priėmus nutarimą Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, dalis sklypo Nr. 66B pateko į valstybinių miškų teritoriją, todėl Palangos miesto savivaldybės administracija negali patvirtinti parengto minėto žemės sklypo plano, jo dydžio, ribų bei apribojimų.
Iš teismui pateiktos Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 19 priedas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 713 redakcija)) (toliau – Schema) ir kitų rašytinių įrodymų matyti, kad dalį sklypo į kurį pretenduoja pareiškėjos užima valstybinės reikšmės miško sklypas Nr. 42, kvartalas 102. Teismas pažymi, kad pareiškėjos šios aplinkybės neginčija. Pareiškėjų skundas grindžiamas tuo, kad sklypo, posesijos Nr. 66B, Vingio g. 2, Palanga, dalis patenkanti į valstybinio miško teritoriją faktiškai nėra miškas, nes tai Kutnikų pelkės, kuriose niekada nebuvo miškų, tai buvusi ariama žemė, apaugusi krūmokšniais.
Teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas.
Ginčo teisiniam santykiui aktualus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punktas įtvirtinantis, kad valstybinės reikšmės miškai inter alia tai valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.
Nagrinėjamu atveju sprendimą atkurti nuosavybės teises priima apskrities viršininkas, savivaldybės administracijos direktoriui atlikus teisės aktuose numatytas procedūras ir pateikus duomenis apskrities žemėtvarkos skyriui (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis, Tvarkos 106 punktas). Teismas pažymi, kad apskrities viršininko sprendimas atkurti nuosavybės teises į sklypą, posesijos Nr. 66B, Vingio g. 2, Palanga, nėra priimtas. Šioje byloje pareiškėjos ir skundžia Palangos miesto savivaldybės administracijos neveikimą nuosavybės teisių atkūrimo procese. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų argumentai, kad susitarimu dėl sklypo pasidalijimo tarp pretendentų ar Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu suteikiant adresą ginčo sklypui, buvo iš esmės išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, atmestini.
Nustačius, kad į ginčo sklypą nuosavybės teisė nėra atkurta, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punkto kontekste būtina nustatyta, ar ginčo sklypo daliai yra nustatytas valstybinio miško režimas.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miškas – tai ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad pagal galiojantį ginčo teisinių santykių teisinį reguliavimą tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais, teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A14–499/2004, 2004 m. „Administracinių teismų praktika“ Nr. 5, 177-183 psl.). Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog konstatavimui, ar atitinkama teritorija gali būti laikoma mišku Miškų įstatymo prasme, būtina turėti specialių aplinkotyros, miškotyros žinių. Ginčo teritorijos statuso nustatymui gali būti reikšmingos miškų inventorizacijos ir miško ploto įregistravimo miškų valstybės kadastre aplinkybės (kokie asmenys atliko inventorizaciją, kokiais dokumentais ši inventorizacija buvo įforminta, kuo remiantis buvo nustatytas būtent toks miško plotas, kas atliko miškų kadastro tvarkytojo veiksmus ir įregistravo ar įrašė atitinkamus duomenis į kadastrą, kokiu veiksmu ar dokumentu tai buvo atlikta ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A5–1679/2005).
Teismui pateiktu Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2006-12-07 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktu (b.l. 66) pripažinta, kad miškui keliamų reikalavimų neatitinka kitas valstybinės reikšmės miško sklypas Nr. 41, kvartalas 102. Teismas pažymi, kad šiame akte įrašyta pastaba ir dėl sklypo Nr. 42.
Teismas pažymi, kad jau po šio akto ir jame išdėstytų pastabų surašymo Schema buvo tikslinama, t.y. išdėstyta nauja redakcija, tačiau valstybinio miško statusas sklypui Nr. 42 paliktas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, lemiamą reikšmę, teismui sprendžiant, ar teritorija yra priskiriama valstybinės reikšmės miškui turi Schema. Kol Vyriausybės nutarimu patvirtinta schema nustatyti išperkamų miškų plotai nėra nuginčyti, nutarimas sukelia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes, nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas privalo šią teritoriją traktuoti kaip valstybės išperkamą ir pareiškėjų reikalavimas negali būti patenkintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A14-859/2004).
Įvertinęs faktines ir teisines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai vadovaujasi įstatymais bei galiojančia Schema ir netvirtina ginčo sklypo plano, nes dalis jo patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją, todėl pareiškėjų skundas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus netenkintinas.
Teismas pažymi, kad jei byloje dalyvaujančioms institucijoms kyla abejonių dėl to, ar ginčijamoje teritorijoje faktiškai yra miškas, jos gali inicijuoti Schemos tikslinimą administracine tvarka. Taip pat nurodytina, kad tik dalis sklypo Nr. 66B, į kurį pretenduoja pareiškėjos, yra užimta valstybiniu mišku, likusi dalis sklypo teisės aktuose nustatyta tvarka gali būti grąžinta pareiškėjoms natūra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjų S. J., O. K., V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.