Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Rytais“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Eurobankrotas“, ieškinį atsakovui J. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo per 14 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį laikomi įteiktais praėjus trisdešimčiai dienų nuo pašto pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi pagal atsakovo pareiškimą iškėlė bankroto bylą mažajai bendrijai „Rytais“, jos bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Eurobankrotas“, o 2019 m. liepos 3 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansiniu reikalavimų sąrašą. 2019 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismas paskyrė atsakovui baudą už nevykdymą reikalavimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Ieškovės direktoriumi nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. buvo atsakovas.

Atsakovui neperdavus įmonės bankroto administratoriui įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę ir visų įmonės dokumentų, bankroto procesas buvo apsunkintas, neturint įmonės dokumentų, buvo sudėtinga nustatyti įmonės skolininkus, išieškoti skolas. Neturint duomenų apie įmonės turtą, nėra galimybės iš įmonės turto tenkinti kreditorių reikalavimų. Ieškovės 2016 m. balanse pateikiamais duomenimis, nustatyta, jog į balansą įrašyto turto vertė 2016-12-31 sudarė 19 249,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) atsiradusi žala ieškovei lygi ieškovės 2016 m. balanse nurodytai ieškovei 2016-12-31 priklausiusio turto vertei, sudariusiai 19 249,00 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuota, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad kitam asmeniui nepadarytų žalos, o žalai atsiradus, ją privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad įmonės vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, ieškovė privalo įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, bendrovei padarytos žalos faktą ir priežastinį neteisėtų veiksmų bei žalos ryšį ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, neperduodamas įmonės bankroto administratoriui įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę ir visų įmonės dokumentų, dėl to įmonė patyrė nurodyto dydžio žalą. Tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovo kaip įmonės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas kaip įmonės vadovas nesilaikė jam teisės aktais pavestų pareigų ir savo neveikimu padarė įmonei 19 249 Eur žalą, todėl civilinės atsakomybės sąlygos yra pagrįstos (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis žalą ieškovei atlygino, daroma išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą, todėl ieškinys tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 19 249 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnis, 6.281 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 19 249 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Tenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteisiamas 433 Eur žyminis mokestis ir 3,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, iš viso 436,88 Eur (Civilinio proceso kodekso 92 ir 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285- 286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti bankrutuojančiai mažajai bendrijai „Rytais“, juridinio asmens kodas 303223755, iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19 249 Eur (devyniolika tūkstančių du šimtus keturiasdešimt devynis eurus) žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (19 249 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 436,88 Eur (keturių šimtų trisdešimt šešių eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.