- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-22
- Bylos Nr.
- I-150-426/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Rūta Miliuvienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- D. A. G.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 7.6.2Motinystės pašalpa
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Halinos Zaikauskaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. A. G. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas D. A. G. skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2014-08-21 sprendimą Nr. 6-24-12516; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2014-10-01 sprendimą Nr. (11.1)I-7980; 3) priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 34 310,70 Lt dydžio motinystės pašalpą, apskaičiuotą taikant 381,23 Lt dydžio kompensuojamąjį vienos dienos darbo užmokestį.
Šalies argumentai
Pareiškėja, pagrįsdama skundo reikalavimus, paaiškino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jai mokamos motinystė pašalpos apskaičiavimas buvo ribojamas 226,74 Lt vienos dienos darbo užmokesčio dydžiu. Pareiškėjos teigimu, motinystės pašalpa turėtų būti skaičiuojama vadovaujantis jos gautu vienos dienos darbo užmokesčiu, t. y. 381,23 Lt, nes Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 5 d. nuostatos ir Vyriausybės nutarimu patvirtintos Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 7 p. įtvirtintos nuostatos prieštarauja Konstitucijos 38 str., 39 str. 2 d. įtvirtintiems principams.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba teismui pateiktuose atsiliepimuose su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 20–23, 24–26). Pagrįsdami savo poziciją paaiškino, kad, priimant skundžiamus sprendimus, buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus skyriaus 2014-08-21 sprendimo Nr. 6-24-12516 (b. l. 10) ir ikiteismine tvarka išnagrinėjus pareiškėjos skundą priimto Fondo valdybos 2014-08-21 sprendimo Nr. 6-24-12516 (b. l. 14–15) teisėtumo ir pagrįstumo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) (toliau – ir ABTĮ) nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis adm. b. Nr. A492-163/2013 ir kt.).
Vilniaus skyrius 2014-09-21 sprendimu Nr. 6-24-12516 pareiškėjai paskyrė 20 406,60 Lt motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį. VSDFV Vilniaus skyrius nustatė, kad pareiškėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (381,23 Lt) buvo didesnis už teisės į pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (226,74 Lt), todėl pareiškėjai motinystės pašalpą apskaičiavo taikydamas maksimalų – 226,74 Lt dienos kompensuojamąjį uždarbį.
Fondo valdyba išnagrinėjusi pareiškėjus skundą, 2014-10-01 sprendimu Nr. (11.1)I-7980 jį atmetė.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-07-08 nutartimi buvo sustabdžiusi šią administracinę bylą, iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 17/2014. Konstitucinis Teismas 2016-03-15 nutarime Nr. KT8-N5/2016 Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – Nuostatai) 7, 10 punktus tiek, kiek juose nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai. Šis nutarimas Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas 2017 m. sausio 2 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažįsta tam tikrą norminį teisės aktą (jo dalį) prieštaraujančiu Konstitucijai, teismas, spręsdamas konkretų ginčą ir priimdamas sprendimą, šio norminio akto (jo dalies) netaiko ir juo nesivadovauja net ir tais atvejais, kai skundžiamo administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) metu tas norminis teisės aktas nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, jei Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas pagal šią individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą arba asmuo dėl savo teisių, kylančių iš Konstitucijos, gynimo į teismą kreipėsi per įstatymų nustatytus terminus (2004-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004, 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22).
Atsižvelgiant į tai, kad skundžiami Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos priimti sprendimai iš esmės grindžiami nuostatomis, kurios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, tokie sprendimai negali būti laikomi teisėtais, todėl naikintini (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Nors pareiškėja prašo teismo perskaičiuoti ir priteisti motinystės pašalpą taikant 381,23 Lt kompensuojamą dienos uždarbį, tačiau motinystės išmokų apskaičiavimas (perskaičiavimas) yra viešojo administravimo subjekto veikla, kurios teismas neatlieka. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus skyrius įpareigotinas perskaičiuoti pašalpos dydį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 85–87 str., 88 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos D. A. G. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2014-08-21 sprendimą Nr. 6-24-12516.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-10-01 sprendimą Nr. (11.1)I-7980.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrių perskaičiuoti pareiškėjai priklausančią motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2014-09-18 iki 2014-12-21.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.