Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-21 · Administracinė byla Nr. AS-556-333-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-21
Bylos Nr.
AS-556-333-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
S. T.
Kategorijos
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS556 – 333/2010Procesinio sprendimo kategorija 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Visagino miesto skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. T. (toliau – ir pareiškėjas) 2009 m. gruodžio 30 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti 2002 m. vasario 28 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Visagino miesto skyriaus sprendimą Nr. 88 „Dėl S. T. nelaimingo atsitikimo nepripažinimo“ ir VSDFV prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (11.1)-I-8354 „Dėl atsisakymo skirti periodinę kompensaciją“ įpareigojant atsakovus mokėti jam už laikotarpį nuo nelaimingo atsitikimo įvykio darbe iki gyvos galvos netekto darbingumo periodines kompensacijas dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Kartu su skundu pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Prašyme paaiškino, kad nuo 2002 m. rugpjūčio 26 d. iki 2002 m. spalio 31 d. dėl gautų sunkių kūno sužalojimų gydėsi ligoninėse, buvo reabilituotas reabilitacijos centre UAB „Baldžio šilas“. Po sugrįžimo iš reabilitacijos centro, apytiksliai 2002 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą P. Zelenkovą. Advokatas dėl VSDFV Visagino miesto skyriaus 2002 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 88 kreipėsi į Visagino miesto apylinkės prokuratūrą ir Visagino miesto apylinkės teismą. Dėl šio advokato kaltės tik 2005 m. buvo kreiptasi į VSDFV Visagino miesto skyrių prašant skirti netekto darbingumo kompensaciją. Pareiškėjas 2002 m. spalio 28 d. VSDFV Visagino miesto skyriaus sprendimą Nr. 88 apskundė VSDF valdybai, kuri 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (11.1)-I-8354 paliko VSDFV Visagino miesto skyriaus sprendimą Nr. 88 nepakeistą. Terminą skundui paduoti praleido, nes dėl advokato P. Zelenkovo kaltės buvo praleisti apskundimo terminai, kadangi advokatas rašė skundus ne toms institucijoms. Be to, pareiškėjas po sunkių kūno sužalojimų nesuprato gautų VSDFV dokumentų svarbos, nežinojo ir nesuprato VSDFV sprendimų apskundimo tvarkos ir terminų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 31 d. nutartimi prašymą atnaujinti praleistą terminą atmetė ir skundą atsisakė priimti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį paliko nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Skundas pirmosios instancijos teisme gautas 2009 m. gruodžio 30 d., t. y. ženkliai praleidus ABTĮ nustatytą skundo padavimo teismui terminą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog paties pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis dar 2002 m. kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, liudija, kad jis suprato skundžiamo 2002 m. vasario 28 d. VSDFV Visagino miesto skyriaus sprendimo Nr. 88 „Dėl S. T. nelaimingo atsitikimo nepripažinimo“ reikšmę bei pareiškėjui keliamas teisines pasekmes. Aplinkybė, jog advokatas netinkamai atliko savo pareigas, pareiškėjui tapo aiški tuomet, kai 2004 m. rugpjūčio 27 d. buvo nutrauktas ikiteisminis procesas baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija nurodė, kad į VSDFV Visagino miesto skyrių su prašymu skirti jam netekto darbingumo kompensacijas pareiškėjas teigia kreipęsis tik 2005 m., tačiau į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2009 m. pabaigoje. S. T. nurodo, kad terminą jis praleido ne tik dėl teisinių žinių neturėjimo, kas, kolegijos vertinimu, nelaikytina objektyvia kliūtimi ginti savo teises teisme, tačiau ir dėl blogos sveikatos būklės. Šiuo požiūriu kolegija pastebėjo, kad pareiškėjas nėra nuoseklus – byloje yra duomenų, kad 2008 m. pareiškėjas kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, siekdamas prisiteisti žalos, atsiradusios dėl nelaimingo atsitikimo, atlyginimą, vadinasi, pareiškėjo sveikatos būklė tuo metu, kai su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, nebuvo tokia bloga, kad kliudytų kreiptis į administracinį teismą. Teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti prašymo padavimo teismui terminą, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

II.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2010 m. balandžio 12 d. gautas (išsiųstas 2010 m. balandžio 7 d.) pareiškėjo atskirasis skundas, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 str. 1 d. 1 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnio 1 dalies 1 punktu pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartį proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais. ABTĮ 37 straipsnio 3 dalis nustato, kad dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą) gali būti duodamas atskirasis skundas. Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (ABTĮ 149 str. 3 d.). Nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 30 d. teisme buvo gautas pareiškėjo skundas dėl nepripažinimo nelaimingo atsitikimo darbe draudiminiu įvykiu bei atsisakymo skirti netekto darbingumo kompensacijos. Kartu su skundu buvo paduotas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 31 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutarties padavė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2010 m. kovo 10 d. nutartimi atskirojo skundo nepatenkino ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas pasinaudojo teise paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, todėl pakartotinai paduoti atskirąjį skundą dėl tos pačios teismo nutarties pareiškėjas neturi teisės, tokios galimybės nenumato Administracinių bylų teisenos įstatymas.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutartį ir išspęsti klausimą iš esmės; tuo atveju, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo jo 2010-01-16 atskirąjį skundą iš esmės ir 2010 m. kovo 10 d. nutartimi skundo netenkino, prašo teismo išsiųsti šią teismo nutartį.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą pateikė 2010-01-16 atskirąjį skundą dėl priimtos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutarties, tačiau ši atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenagrinėjo. Nei pranešimo apie bylos nagrinėjimą pagal jo 2010-01-16 atskirąjį skundą, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarties negavo. Todėl skundžiamos nutarties teiginys apie tai, kad jo 2010-01-16 atskirasis skundas tariamai buvo išnagrinėtas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo 2010 m. balandžio 7 d. išsiųstą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutarties panaikinimo.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą pateikė 2010 m. sausio 16 d. atskirąjį skundą dėl priimtos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutarties, tačiau ši atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenagrinėjo.

Priešingai nei nurodo pareiškėjas, iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutarties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paminėta nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį paliko nepakeistą, o pareiškėjo atskirojo skundo nepatenkino.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pasinaudojo teise paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, todėl pakartotinai paduoti atskirąjį skundą dėl tos pačios teismo nutarties pareiškėjas neturi teisės, ir pagrįstai pareiškėjo 2010 m. balandžio 7 d. išsiųstą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti (ABTĮ 148 str., 134 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius