Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-208-120-2006

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2006-09-21
Bylos Nr.: 1A-208-120-2006
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Regina Majauskienė (pirm.), Romualdas Lincevičius, Egidijus Jonas Grigaravičius
Kaltinamasis: A. K., ir E, E. B., G. V., B. T., A. D., R. Č., A. M., L. P., A. Ž.
Advokatai: Ričardas Girdziušas

Pranešėja R. MajauskienėTeisėjas R. Krušinys Byla Nr.1A-208-120/2006Procesinio sprendimoKategorija 2.4.7.; 2.4.8.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas 2006 m. rugsėjo mėn. 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Aivarui Alimui, gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, išteisintajam A. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. K. apeliacinį skundą dėl 2005 m. kovo 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. K. buvo išteisintas pagal LR BK 228 str.l d, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių ( LR BPK 3str.l d.l p.).

Tuo pačiu nuosprendžiu, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. l d.l p.) buvo išteisinti ir E. B., G. V., B. T., A. D., R. Č., A. M., L. P., A. Ž..

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartimi 2005 m. kovo 9 d. nuosprendį šių asmenų kaip ir A. K. atžvilgiu, yra panaikinusi ir, dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto, perdavusi bylą prokurorui. Kasacine tvarka nei prokuroras, nei kaltinamieji E. B., G. V., B. T., A. D., R. Č., A. M., L. P., A. Ž. šios Kauno Apygardos teismo nutarties neapskundė. BPK 376 str. pagrindu, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, teismas teisės taikymo aspektu tikrina nuosprendžius ar nutartis tik tų asmenų atžvilgiu, dėl kurių paduotas skundas, tačiau, nustatęs, kad netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir skundų nepadavusiems, teismas turi patikrinti, ar teisėtas nuosprendis ir tiems, kurie nepadavė skundų.

Respublikos Aukščiausiojo teismo 2006 m. vasario 14 d. šioje byloje priimtos nutarties turinys rodo, kad, nagrinėdama A. K. kasacinį skundą, Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija tik pažymėjo nutarties įžanginėje dalyje, kad skundžiama nutartis yra susijusi su E. B., G. V., B. T., A. D., R. Č., A. M., L. P., A. Ž., tačiau nutarties motyvuose nepasisakė, ar netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir skundų nepadavusiems, ir BPK 376 str. 2 d. pagrindu netikrino nutarties teisėtumo nepadavusių skundo šios bylos įtariamųjų atžvilgiu. Vadinasi, kitų įtariamųjų atžvilgiu yra likusi galioti 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartis ir todėl šiame apeliaciniame Kauno Apygardos teismo baudžiamųjų bylų kolegijos posėdyje, prokuroro apeliacinis skundas dėl kitų įtariamųjų, nenagrinėjamas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, 2003 m. lapkričio 20 d. nuo 21.00 val. iki 2003 m. lapkričio 21 d. 02.00 val., dirbdamas (duomenys neskelbtini) i posto, esančio (duomenys neskelbtini), pamainos viršininku, iš anksto susitaręs, veikė bendrai su Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriumi A. Ž., bei (duomenys neskelbtini)kelio posto inspektoriumi B. T., tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi - A. Ž. pažįstamai G. B. su D. J. ir M. M. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), 2003m. lapkričio 20 d. apie 22.45 val. įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublik1 muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto raudonuoju kanalu 10823.72 litų vertės 7 baldų komplektus, tyčia nekontroliavo pamainos darbo, bei netikrino įvežamų prekių, jų dokumentų ir neužtikrino, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 "Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną", už šias įvežtas prekes būtų nustatyti bei sumokėti importo muitai bei mokesčiai ir tuo grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 36.1, 36.2, 36.5, 36.12, 36.22 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas - organizuoti, planuoti ir kontroliuoti pamainos darbą, užtikrinti pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių taikymą, prireikus asmeniškai atlikti muitinį tikrinimą ir įforminimą, vykdyti nustatytas muitų ir mokesčių surinkimo bei kitas užduotis, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl tokių valstybės tarnautojo A. K. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Lietuvos muitinės - funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

Be to, jis buvo kaltinamas dar ir tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, 2004 m. vasario 20 d. nuo 9.00 val. iki 15.00 val., dirbdamas (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) kelio posto pamainos viršininku, , iš anksto susitaręs veikė bendrai su Kauno teritorinės muitinės, (duomenys neskelbtini) R. Č., inspektoriumi L. P., (duomenys neskelbtini) A. Ž., tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi - pastarojo pažįstamam E. B., kartu su G. B. ir A. V. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. vasario 20 d. apie 14.l0 val. įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinės, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 14142.31 litų vertės 11 baldų komplektų, tyčia nekontroliavo pamainos darbo, netikrino įvežamų prekių, jų dokumentų ir neužtikrino, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 "Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną", už šias įvežtas prekes būtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais A. K. grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 36.1, 36.2, 36.5, 36.12, 36.22 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas - organizuoti, planuoti ir kontroliuoti pamainos darbą, užtikrinti pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių taikymą, prireikus asmeniškai atlikti muitinį tikrinimą ir įforminimą, vykdyti nustatytas muitų ir mokesčių surinkimo bei kitas užduotis, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl tokių valstybės tarnautojo A. K. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Lietuvos muitinės - funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2005 m. kovo 9 d. nuosprendžiu A. K. išteisino pagal LR BK 228 str .l d, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių ( LR BPK 3 str.l d.l p.).

Išteisinimą teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra duomenų, tvirtinančių, jog A. K. iš anksto susitarė su A. Ž. dėl E. B. vežamo krovinio ir dokumentų netikrinimo, kad nėra duomenų, jog A. K. darė kokią tai įtaką mokesčių nemokėjimui, kad nėra duomenų, kokio dydžio ir kokie muito mokesčiai nebuvo sumokėti, kad kaltinimas nepateikė A. K. tyčinius veiksmus grindžiančių duomenų ir, kad šio kaltinamojo veiksmuose nėra jam inkriminuotų nusikaltimų nei objektyvinės, nei subjektyvinės pusės.

Šalies argumentai

Kauno Apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašė Kauno Apygardos teismą A. K. išteisinamąjį nuosprendį panaikiti ir priimti jį apkaltinantį nuosprendį, padarius nusikaltimus, numatytus BK 228 str, 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

2005 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Kauno Apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, A. K. išteisinantį nuosprendį panaikino ir, dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto, perdavė bylą prokurorui.

Išnagrinėjusi A. K. kasacinį skundą Respublikos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija 2006 m. vasario 14 d. nutartimi jį patenkino, Kauno Apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartį dėl esminių BPK normų pažeidimo ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo panaikino bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Šalies argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nustatyta, kad, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2005 m. balandžio 7 d. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismą, panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. išteisinamąjį nuosprendį ir A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 228 str.l d. bei nubausti 35 minimalių pragyvenimo lygių dydžio (4375 litų) bauda; taip pat pripažinti jį kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str.l d., ir nubausti 35 minimalių pragyvenimo lygių dydžio (4375 litų) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str.l, 4 d ., BK 65 str., 66 str., galutinę bausmę paskirti 56 minimalių pragyvenimo lygių dydžio (7000 litų) baudą. Skunde teigiama, kad, vertindamas 2003 m. lapkričio 20 d. bei 2004 m. vasario 20 d. epizodus, teismas nepagrįstai konstatavo, jog pokalbių su A. K. suvestinėse (t.l. b.1.95-114 ir kt.) nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų bei įrodymų, rodančių, jog kaltinamasis A. Ž. iš anksto tarėsi su A. K., dėl E. B. vežamo krovinio netikrinimo, muito mokesčių išvengimo. Teigia, kad A. K. kaltę grindžia šios pastarojo bei kitų įtariamųjų pokalbių suvestinėse pasakytos frazės.

2003 m. lapkričio 20 d. 23.00 val. telefoninio pokalbio metu A. Ž. pasakė A. K., kad į muitinę atvažiavęs E., veža baldų daugiau nei leistina, bei prašė, kad A. K. nueitų ir pats pažiūrėtų, kad J. Ž. nepridarytų problemų. A. K. atsakė einąs pasižiūrėti, (lt. b.l. 103-105).

2003 m. lapkričio 20 d. 23.05 val. telefoninio pokalbio metu A. Ž. pasakė B. T., kad ateis A. K., ir, kad jei keliais staliukais kad ir bus viršyta, tai J. Ž. nieko nepadarys.

2003 m. lapkričio 20 d. 23.06 val. telefoninio pokalbio metu A. Ž. pasakė E. B., kad skambino J. ir A., bei, kad A. ( K.) viską išspręs.

2003 m. lapkričio 20 d. 23.16 val. telefoninio pokalbio metu A. K. pasakė A. Ž., kad iškraudinėja baldus, kad matomai kažko tikisi tuose balduose rasti, pasako, kad B. T. pažiūrės ir paleis.

2003 m. lapkričio 20 d. 23.19 val. telefoninio pokalbio metu B. T. pasakė A. Ž., kad J. Ž. su A. K. liepė iškrauti baldus, kad yra daug nedeklaruotų baldų, kad iš Marijampolės atvažiuoja žmonės ir kad jiems dar duos pildyti keleivio deklaracijas. A. Ž. aiškino, kaip reikia užpildyti deklaracijas, pasakė B. T., kad dar į tas pačias deklaracijas įrašytų baldų.

2004 m. vasario 20 d. 9.51 val. polalbyje A. Ž. nurodė, jog E. veža baldus, o A. K. pasakė, kad pas juos iš visų pusių yra blogai – yra G., C., „kriminalkė“, bet paderins.

2004 m. vasario 20 d. 10.18 val. pokalbio met A. K. pasakė A. Ž., kad G. ir V. (muitinės pareigūnai) kontroliuoja E. B. tikrinimą.

2004 m. vasario 20 d. 10.22 val. pokalbio metu A. Ž. paprašė A. K. pakalbėti su V. K..

2004 m. vasario 20 d. 10.23 val. pokalbio metu A. Ž. pasakė E. B., kad ateis A. K. su V. K. ir viską suderins.

2004 m. vasario 20 d. 11.26 val. pokalbyje E. B. kvietė A. K. susitikti bei perkalbėti, nes į aną pusė nelabai išeina.

2004 m. vasario 20 d. 11.36 val. pokalbyje A. K. informavo A. Ž., kad E. B. su prekėmis grąžino atgal į Lenkiją, nes V. yra V.. Užpildžius deklaracijas, paaiškėjo, kad reikės mokėti mokesčius, o jie tokie, kad čia visai tada geriau nevažiuoti.

2004 m. vasario 20 d. 14.38 val. pokalbyje A. Ž. ir A. K. nusprendė, kad turėtų būti atvykę realūs žmonės su atžymomis pasuose apie sienos kirtimą.

Skunde taip pat teigiama, kad po šių pokalbių E. B. susitiko su A. K. bei A. Ž., po ko E. B. ėmė ieškoti dar trijų žmonių, ir rado E. V., A. M. bei V. Z., kurių vardais užpildė nelydimo bagažo deklaracijas.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nelaiko įrodymu kaltinimo pateiktus teisinės, pagalbos būdu iš Lenkijos Respublikos gautus duomenis, apie tai, jog 2003 11 20 G. B., D. J. ir M. M. įvežė iš Lenkijos 10823,72 lt. vertės 7 baldų komplektus, o 2004 vasario 20 d Lenkijos pasienyje E. B. deklaravęs 4 iš Lenkijos išvežamus baldų komplektus, G. B. deklaravusi 2 iš Lenkijos išvežamus baldų komplektus, A. V. deklaravęs 5 iš Lenkijos įvežamus baldų komplektus, viso įvežė 14142,31 litų vertės 11 baldų komplektų.

Skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu darytų telefoninių pokalbių garso įrašų teismas netyrė, nors prokuroro nuomone juos išklausyti buvo tikslinga. Neištyrus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų negalėjo būti priimtas ir teisėtas nuosprendis.

Be to, skunde konstatuota, kad 2005 m. kovo 9 d. teisiamajame posėdyje , skelbiant nuosprendį, dalyvavo tik kaltinamieji ir gynėja advokatė E. G., nors pagal LR BPK 308 str.4 d. reikalavimą, skelbiant nuosprendį , kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas privalo būti posėdžių salėje.

Prokuroro apeliacinis skundas A. K. išteisinimo dalyje, nepagrįstas ir atmetamas. Išnagrinėjęs bylą, teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje duomenų, grindžiančių A. K. pareikštą kaltinimą, nėra ir pagrįstai A. K. išteisino nepadarius veikos, turinčios jam inkriminuotų nusikaltimų požymių.

BK 228 str.1 d. numato atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

A. K. kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba. Piktnaudžiavimo tarnyba atveju valstybės tarnautojas, formaliai turi veikti kaip kompetetingas asmuo, tačiau savo daroma su tarnybos interesais nesuderinama veika, jis turi pažeisti pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipyti tarnybinės veiklos turinį, sumenkinti konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetą, o didelė žala valstybei, organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui yra būtini piktnaudžiavimui požymis bei pasekmė. Neginčytina, kad didelė žala valstybei gali būti padaroma tiek padarant turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Neginčytina ir tai, kad pareigūno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas ir t.t. gali būti laikomi neturtine žala, tačiau, neturtinio pobūdžio žala, kaip tokia, neturi konkretaus materialios žalos dydžio, tad josios dydžio nustatymas priklauso nuo atsiradusių pasekmių. Vadinasi, šios rūšies žalos dydžio nustatymą lemia padarytos žalos pobūdis, duomenys, rodantys, kokiais teisės aktais ginami ir kokie konkretūs interesai buvo pažeisti, kokiais konkrečiais kaltininko nusikalstamais veiksmais tai buvo padaryta, kiek laiko truko nusikalstama veika, kaltininko užimamos pareigos, pažeistų interesų reikšmingumas, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmų, kaltės forma, sukeltos pasekmės, pasekmių pasekoje padarytos žalos dydis, ir t.t., tad būtent šios faktinės aplinkybės ir turi atsispindėti surašytame kaltinamajame akte.

Gi A. K. pateiktame kaltinime teigiama, kad, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi didelę žalą LR Valstybei jis padarė 2003 m. lapkričio 20 ir 2004 m. vasario 20 dienomis tyčia nekontroliuodamas pamainos darbo, netikrindamas įvežamų prekių bei jų dokumentų, neužtikrindamas, kad, vadovaujantis LR Vyriausybės 1997 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per LR valstybės sieną“ už įvežtas prekes būtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai, pažeidęs tuo grubiai LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2, 3, 4, 6, 8 p.p. numatytus teisingumo, teisėtumo, lojalumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo ir kt. principus, LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5 p.p. numatytas ir 2003 m. lapkričio 17 d. Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintąs pareigybės aprašymo 23, 36.1, 36.2, 36.5, 36.12, 36.22 punktuose detalizuotas pareigas, muitinės funkcijas, veiklos principus – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir jos įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas - organizuoti, planuoti ir kontroliuoti pamainos darbą, užtikrinti pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių taikymą, prireikus, asmeniškai atlikti muitinį tikrinimą ir įforminimą, vykdyti nustatytas muitų ir mokesčių surinkimo bei kitas užduotis, vykdyti muitų pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

Akivaizdu, kad ši A. K. pareikšto kaltinimo formuluotė tyčia nekontroliavus ..., netikrinus ..., neužtikrinus ..., grubiai pažeidus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo, lojalumo, etikos ... principus, nesilaikius Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, pažeidus detalizuotas pareigas, muitinės ir pareigines funkcijas, veiklos principus ..., bei tuo diskreditavus pareigūno vardą, neinkriminavus į pareikkštą kaltinimą ir konkrečių tai tvirtinančių faktinių duomenų, yra deklaratyvi.

Respublikos Konstituciją sudaro virš šimto straipsnių, o kitų Lietuvos įstatymų yra šimtai tūkstančių. Konkretūs Konstitucijos straipsniai bei kitų įstatymų straipsniai, kurių tyčia nesilaikė A. K., kaltinime nekonstatuoti. Teisingumo, nesavanaudiškumo, atsakomybės, lojalumo ir kitų A. K. inkriminuotų principų bei pareigų pažeidimai, taip pat yra deklaratyvūs. Iš pateikto kaltinimo neaišku, kokius konkrečius veiksmus atlikdamas ar neatlikdamas, kokiais konkrečiais veiksmais tai darydamas, kokius konkrečius įstatymų reikalavimus nevykdydamas ar vykdydamas neteisingai, A. K. pažeidė lojalumo, nesavanaudiškumo, atsakomybės ir kitus jam inkriminuotus principus bei pareigas, kokios faktinės aplinkybės tai pagrindžia, kokio pobūdžio, kaip ir kam buvo padaryta žala, kokie konkretūs duomenys patvirtina, kad padaryta žala tikrai buvo didelė ir t.t.. Nuo A. K. pateikto kaltinimo ne tik, kad jis pats negali tinkamai apsiginti, ne tik yra grubiai pažeista jo teisė į gynybą, bet kartu ir teismui yra užkrauta pareiga atlikti jo kompetencijai nepriskiriamas pareigas, ieškant ir tiriant, kurio konkretaus įstatymo kokius konkrečius straipsnius, kokiais konkrečiais neteisėtais savo veiksmais ar neveikimu A, K. tyčia pažeidė, ar pažeidė ir kaip juos pažeidė, kokias konkrečias pasekmes ir kam sukėlė jo tyčia padaryti pažeidimai, kokios rūšies, kokio dydžio žalą ir kam jis padarė, kokie faktai rodo, kad padarytoji žala tikrai yra dielė ir t.t. .

Įstatymai įpareigoja pateikiamą kaltinimą surašyti taip, kad jis būtų aiškus ir suprantamas ne tik teisinį išsilavinimą turintiems, bet ir kiekvienam žmogui. Vadinasi, A. K. pateiktame kaltinime yra privalu nurodyti konkrečius jo tyčia atliktus ar neatliktus veiksmus, kokius konkrečius norminius aktus, rodančius kokius konkrečius veiksmus ir kokias konkrečias pareigas, organizuodamas, planuodamas, kontroliuodamas pamainos darbą, užtikrindamas muitinį tikrinimą ir įforminimą, vykdydamas nustatytas muitų ir mokesčių surinkimo bei kitas užduotis 2003 m. lapkričio 20 bei 2004 m. vasario 20 dienomis, kaltinamasis A. K. privalėjo atlikti, kokių konkrečių privalėtų atlikti pareigų minėtomis dienomis jis savo konkrečiais neteisėtais veiksmais tyčia neatliko ar tyčia neteisingai atliko, kokie konkretūs norminiai aktai įpareigojo būtent pamainos viršininką A. K. tomis dienomis tikrinti E. B. įvežtus krovinius bei jų dokumentus, kokių konkrečių privalomų atlikti muitų ir mokesčių sumokėjimo užtikrinimo veiksmų jis tomis dienomis neatliko, kam, kokiais konkrečiais nusikalstamais veiksmais bei kokią konkrečią žalą padarė, kas konkrečiai rodo, kad padarytoji žala yra didelė ir t.t. Nekonstatuodamas to A. K. apkaltinančiame akte, kaltinimas surašytame kaltinamajame akte nenurodė jame privalomų nurodyti inkriminuotų nusikaltimų padarymo būdų ir padarinių. Kolegijos manymu, A. K. kaltinantis kaltinamasis aktas iš grubiai pažeidžia kaltinamojo bei kitų proceso dalyvių teises ir BPK 219 str. 1 d. 3 p. reikalavimus. Šio kaltinamojo akto surašymo trūkumų pašalinimas galimas būtų tik po atlikimo ganėtinai daugelio ir gan didelės apimties proceso veiksmų (poėmių, apžiūrų darymo, ekspertizių, akistatų atlikimų ir t.t.), nes tik po jų atlikimo yra galimas BPK 219 str. 1 d. 3 p. reikalavimus atitinkačio kaltinamojo akto surašymas. Prokurorui neprašant BPK 234 str. tvarka perduoti jam bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, šie grubūs pažeidimai dėl būtinumo atlikti gan daug ikiteisminio tyrimo veiksmų, negali būti ištaisyti bylos nagrinėjimo kolegijos posėdyje, metu. Kolegiją, šiuo konkrečiu atveju, dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto, bylą grąžinti prokurorui, taip pat negali, todėl kolegija nagrinėja prokuroro apeliacinį skundą bei vertina nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą A. K. išteisinimo dalyje, analizuodama tokią tyrimo ir teismo medžiagą, kokia ji yra byloje.

Kaltinamojo akto bei apeliacinio skundo turinių analizė (t.9, b.l. 6-7, 150-151,153-156, 183-187, 199-205 p.) leidžia daryti išvadą, kad kaltinimas A. K. piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi laikydamas tyčinius pamainų darbo nekontroliavimus, įvežamų prekių bei jų dokumentų netikrinimus, neužtikrinimus, kad už įvežtas prekes būtų nustatyti ir sumokėti importo muitų mokesčiai, organizavimo, planavimo ir kontroliavimo, muitinio mokesčių surinkimo neužtikrinimus ir jam inkriminuotų lojalumo, teisėtumo bei kitų principų ir pareigų pažeidimus, Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų nesilaikymus, bei, inkriminuotus kaltinimus grįsdamas 2003 m. lapkričio 20 ir 2004 m. vasario 20 dienų telefoninių pokalbių suvestinėmis, A. K. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi tiesiog preziumuoja, Tačiau, vien tik prielaidomis grįstas kaltinimas, nėra ir negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K. darbinės pareigos, organizuoti, planuoti, kontroliuoti pamainos darbą, užtikrinti muitinį tikrinimą ir įforminimą, vykdyti nustatytą muitų ir mokesčių surinkimą, muitų taisyklių pažeidimo prevenciją, esant būtinumui, pačiam atlikti muitinį tikrinimą ir t.t. nėra tapačios ir negali būti tapatinamos su konkrečiose darbo vietose (kelio postuose) dirbančių jo skyriaus pareigūnų - muitinės inspektorių pareigomis. Specialisto A. K. parodymai, duoti tiek apylinkės teismo, tiek ir kolegijos posėdžiuose rodo, kad išteisintasis A. K. neprivalėjo nei tikrinti įvežamų krovinių, nei įvertinti vežamus krovinius, nei apskaičiuoti muito mokesčių dydį, nei išieškojimą muitų mokestį. Už šio darbo atlikimą buvo tiesiogiai atsakingi jo vadovaujamo skyriaus darbuotojai - konkrečiuose kelio postuose dirbantys muitinės inspektoriai. Būtent jie ir privalėjo tiesiogiai vykdyti tuo metu galiojusio LR Vyriausybės 1999 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną“reikalavimus ir sąžiningai tikrinti bei teisingai nustatyti gabenamo krovinio vertę ir teisingai nustatyti turimo mokėti muito mokesčio sumą. A. K., kaip pamainos viršininko pareigas, užtikrinant muitinį tikrinimą ir įforminimą, vykdant nustatytą muitų ir mokesčių surinkimą, muitų taisyklių pažeidimo prevenciją ir t.t., sudarė darbo vietų pareigūnams paskirstymo užtikrinimas, kontroliavimas, kad darbo vietos nebūtų tusčios, reikalavimas, kad darbo vietose dirbantys pareigūnai nepažeidinėtų drausmės, operatyviai ir tiksliai atliktų savo pareigas ir kitų organizacinio pobūdžio klausimų sprendimas. Taip pat jam priklausė ir tikrinimas, kad jo tvirtinimui pateikiami dokumentai (deklaracijos, mokesčių apskaičiavimas ir t.t.) būtų teisingai užpildyti, juose nebūtų klaidų, kad, pagal taikytą krovinio įvertinimo sistemą būtų teisingai apskaičiuotas muito mokestis. Pareiga, tikrinti jam pateikiamų dokumentų ir pagal juos apskaičiuotą muitų mokesčių teisingumą, nėra tapati ir negali būti tapatinama su pareiga atlikti jo skyriaus vadovaujamo darbuotojo darbą, t.y. kelio posto inspektoriaus darbą bei, vietoje poste dirbančio pareigūno, pačiam tikrinti įvažiavusį krovinų, jo dokumentus ir t.t. arba perpatikrinti iš naujo savo savo skyriaus darbuotojų jau patikrintą krovinį. Tokių veiksmų atlikimo iš A. K. būtų galima reikalauti tik nustačius, kad pastarasis, turėjo duomenis, jog vienas ar kitas jo vadovaujamo skyriaus kelio poste dirbantis pareigūnas piktnaudžiauja tarnyba ar viršija savo įgaliojimus ir tyčia netikrina krovinių, klastoja dokumentus, neteisingai nustato krovinio vertę, neišreikalauja muitų mokesčio mokėjimo ir t.t.. Tokie faktiniai duomenys byloje nekonstatuoti. Vadinasi, tam, kad patraukti A. K. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 str. 1 d., ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti nustatyti būtent tokie tyčiniai A. K. priskirtų pareigų pažeidimai, kurie susiję su jo, o ne su jo pavaldinių, tiesioginių pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, su jo daromais įstatymų pažeidimais, padarytais naudojantis jo, kaip pamainos viršininko tarnybinėmis pareigomis. Tačiau tai byloje nekonstatuota.

Kaltinamojo akto turinio ir apeliacinio skundo analizė leidžia daryti išvadą, kad A. K. kaltinimas, dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pareikštas, padarius deklaratyvias prielaidas iš telefonimių pokalbių suvestinių bei iš duomenų, gautų teisinio bendradarbiavimo būdu iš Lenkijos Rsžespublikos. Tačiau nei kolegijos posėdyje išklausytų pokalbių įrašai, nei teisinio bendradarbiavimo keliu iš Lenkijos Respublikos gauti duomenys, A. K. pareikšto kaltinimo nepagrindžia.

Prokuroras teisus, skunde teigdamas, kad duomenys, gauti teisinės pagalbos iš Lenkijos Respublikos, būdu (t.6, b.l. 26 -28, 45-46, 49, 55-56, 60), yra gauti įstatymo nustatyta tvarka ir yra teisėti. Vadinasi, teismas be pagrindo nelaikė jų įrodymu byloje ir be pagrindo nevertino jų.

Teisinės pagalbos būdu iš Lenkijos Respublikos gauti duomenys rodo, kad 2003 m. lapkričio 20 d. A. J. iš Lenkijos išvežtų baldų komplektų vertė buvo 3845,06 zl. (pavertus litais būtų 2877,37 lt.), G. B. – 3234,18 zl. (pavertus litais būtų 2420,23 lt), M. M. – 7378,67 zl. (pavertus litais būtų 5521,68 lt). 2004 m. vasario 20 d. E. B. iš Lenkijos išvežtų baldų komplektų vertė buvo 6358,54 zl. (pavertus litais būtų 4493,07 lt), A. V. –12323,79 zl (pavertus litais būtų 8708,23 lt), G. B. - 3294,42 zl (pavertus litais būtų 2351,14 lt.). Specialisto A. K., išteisintojo A. K. bei įtariamojo G. V. teigimu, Lenkijos pasieniečiai informaciją apie iš jų Valstybės išvežtą krovinį, turėjo teisę suteikti tik bendradarbiavimo sutarties nustatytu būdu, t.y. tik į oficialius užklausimus raštu, adresuotus per jų kompetetingas institucijas ir tiesiogiai į žodinius užklausimus informacijos jie neteikė. Šie A. K. ir kitų parodymai bylos faktiniais duomenimis nepaneigti. Vadinasi, B. sienos kirtimo momentais A. K., realios galimybės nedelsiant iš Lenkijos pasieniečių sužinoti į Lietuvą išvežto krovinio kiekį ir vertę, negalėjo. A. K. neigia tai žinojęs ar supratęs. Duomenys, paneigiantys A. K. parodymus, bylos duomenimis, konstatuoti nebuvo, tad kaltinimas, jog A. K. tyčia pagal krovinio išvežimo iš Lenkijos vertę neapmokęstino bei tyčia nepareikalavo ir nekontroliavo, kad jo vadovaujamo skyriaus postuose dirbantys pareigūnai apmokestintų B. krovinį pagal jo išvežimo iš Lenkijos vertę, taip pat deklaratyvus.

Bylos duomenys rodo, kad įvežto krovinio įgijimo dokumentai kelio posto inspektoriams pateikiami nebuvo, teigiant, kad įvežami baldai yra pirkti Lenkijos turgavietėse, kur pardavėjai jų įgijimo dokumentų neišduoda. Tokių įvežtų krovinių po žodinio ar rašytinio deklaravimo muitinį įvertinimą lemdavo krovinio įvertinimui skirta PREMI sistemą. Būtent tai ir buvo daroma 2003 m. lapkričio 20 bei 2004 m. vasario 20 dienomis, B. įvežto krovinio muitinio tikrinimo ir vertinimo metu. A. K. vadovaujamo skyriaus pareigūnas E. S., abiem atvejais vertinęs E. B. įvežtus baldų komplektus pagal PREMI sistemą, baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktas ir kaltė jo veiksmuose nenustatyta. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju, kaltinimas, pasirėmęs iš Lenkijos Respublikos teisinės pagalbos būdu gautais duomenimis apie 2003 m. lapkričio 20 d. bei 2004 m. vasario 20 d. B. į Lietuvą įvežtų baldų kiekį bei vertę, A. K. kaltę, tyčia piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, ir šioje dalyje taip pat tiesiog preziumavo.

Kaltinimas A. K. kaltę, piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, grindžia ir teiginiu, kad A. K. turėjo būti akivaizdu ir žinoma jog B. dirba baldų prekyba užsiimančioje bendrovėje, jog jie su bendrakeleiviais tos pačios rūšies prekes – baldus, įveždavo pastoviai, jog baldus B. veža komerciniais tikslais ir todėl A. K. privalėjo pats atlikti muitinį tikrinimą bei išreikalauti muitų mokestį už komerciniais tikslais įvežtą baldų krovinį. Šis kaltinimo teiginys bylos faktiniais duomenimis taip pat nepatvirtintas ir yra deklaratyvus. Specialisto E. K. teigimu, muitinės įstatymai tuo metu nedraudė ir neribojo asmeninio naudojimo tikslais įvežamų baldų nei kiekio, nei jų vertės. Reikalaujama buvo tik sumokėti muito mokestį už krovinį, viršijantį 1000 lt. vertę. Byloje duomenų, rodančių, kad B. užsiėmė verslu, prekiavo baldais, turėjo savo prekybinę firmą ir t.t., nėra. E. B. teigimu, jis baldus iš Lenkijos atveždavo tik draugų, giminių ar kaimynų paprašytas arba atsiveždavo juos savo ir savo šeimos reikmėms ir jokia baldų prekyba neužsiėmė. Šie jo parodymai faktiniais bylos duomenimis, nepatvirtinti. Byloje duomenų, rodančių, kad E. B. artimai bendravo su A. K., kad A. K. žinojo ar galėjo žinoti, jog B. baldus veža komerciniais tikslais, taip pat nėra. Iš to, kas minėta matyti, kad A. K. ir šioje dalyje pareikštas kaltinimas, piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, preziumuotas remiantis dažnu E. B. baldų iš Lenkijos įvežimu, bei kaltinimo manymu, jog A. K. turėjo žinoti, kad E. B. baldus veža komerciniais tikslais, tad ir šioje dalyje pareikštas kaltinimas yra deklaratyvus.

Skundo teiginys, kad 2003 m. lapkričio 20 d. pamainos viršininkas A. K. „eilinį kartą suderino su A. Ž. bei „raudonajame“ kanale dirbusiu inspektoriumi B. T., visiems jiems „sklandų“, nepareikalaujant importo mokesčių sumokėjimo, B. vežamų baldų įleidimą į LR, deklaratyvus.

Byloje esančių tos dienos pokalbių suvestinės šio skundo teiginio nepatvirtina. Iš pokalbių matyti, kad, iki 2003 m. lapkričio 20 d. išteisintasis A. K. telefoninių pokalbių su bylos įtariamaisiais neturėjo. 2003 m. lapkričio 20 d. užfiksuoti du A. K. telefoniniai pokalbiai su vienu iš šios bylos įtariamųjų, t.y. su su šios bylos įtariamuoju A. Ž..

Pirmasis A. K. pokalbis su A. Ž. įrašytas buvo 2003 m. lapkričio 20 d. 23.00.56 val. ir truko jis beveik 3 minutes. Iš suvestinės turinio matyti, kad A. K. paskambinęs A. Ž. pokalbio metu pasakė, jog su baldais sieną kirs baldininkas Edvinas, jog jis yra liepęs jam užpildyti deklaraciją, ir paprašė A. K. nueiti ir pažiūrėti, kad ( reikėtų suprasti J. Ž.) nepridarytų problemų, nes (reikėtų suprasti kad tai E. B.) „gal ten keliais staliukais ir daugiau veža“. A. K. pažadą nueiti davė(t.1, b.l. 104-105).

Antrasis A. K. pokalbis su A. Ž. tą dieną vyko 23.16.30 val. bei truko jis 1 minutę ir 14 sekundžių (t.1, b.l. 115-116). Šio pokalbio turinys rodo, kad jo metu A. K. su jam paskambinusiu A. Ž., kalbantis ir piktinantis E. B. krovinį tikrinančiu J. Ž., pastarasis užtikrino A. K., kad tuose balduose nieko nėra, tik „gal ten vienas koks staliukas daugiau“. A. K. atsakęss, kad B. ( matyt tai B. T.) „va pažiūrės ir paleis“.

Šių pokalbių turinys prokuroro padarytos išvados, kad A. K. „eilinį kartą suderino su A. Ž. bei „raudonajame“ kanale dirbusiu inspektoriumi B. T., visiems jiems „sklandų“, nepareikalaujant importo mokesčių sumokėjimo, B. vežamų baldų įleidimą į LR, nepatvirtina. Duomenys, rodantys, kad A. K. susitarė su B. T. dėl įvežtų baldų netikrinimo, neapmuitinimo, ar, kad davė nurodymą B. T. neatlikti šio krovinio muitinio tikrinimo, nereikalauti muitinio mokesčio, ar, kad jis įtakojo įvežtų baldų netikrinimą, jų neapmuitinimą, byloje taip pat nenustatyti, kaip kad nenustatyti ir duomenys, jog A. K. buvo žinomas ar turėjo būti žinomas tikrasis tą dieną B. į Lietuvą įvežtų baldų kiekis ir jų vertė (to motyvai aptarti prieš tai). Pokalbio metu įtariamojo A. Ž. A. K. išsakytos abejonės, kad „gal ten keliais staliukais ir daugiau veža“, „ gal ten vienas koks staliukas daugiau“, bei A. K. pasakymas, kad B. „va pažiūrės ir paleis“, neduoda pagrindo preziumuoti, jog piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi A. K., 2003 m. lapkričio 20 d eilinį kartą suderino su A. Ž. bei „raudonajame“ kanale dirbusiu inspektoriumi B. T., visiems jiems „sklandų“, nepareikalaujant importo mokesčių sumokėjimo, B. vežamų baldų įleidimą į LR, ar nurodė muitinės inspektoriui B. T. be muitinio tikrinimo ir apmokestinimo praleisti per kelio postą B. baldų krovinį. Faktiniai bylos duomenys rodo, kad B. baldų krovinį tą dieną tikrino muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnas J. Ž.. Po jo patikrinimo, B. krovinį taip pat tikrino ir vežto krovinio vertę pagal PREMI sistemą nustatė bei muitinio apmokestinimo klausimus sprendė ne A. K. bendrininku įvardytas kelio posto inspektorius B. T., bet kelio posto inspektorius E. S.. Specialisto E. K. teigimu, tuo metu galioję norminiai aktai, net ir įvežamam turtui viršijant 1000 lt., be muito mokesčio leido papildomai įvežti net ir visą baldų komplektą, todėl, A. Ž. A. K. išsakytos abejonės galimu vieno ar kelių daugiau staliukų įvežimu į Lietuvą, asmeninio A. K. įsikišimo į muitinių procedūrų atlikimo (muitinio tikrinimo bei muitinio apmokestinimo) procesą, nereikalavo. Atlikti muitinį tikrinimą bei nustatyti vežamo krovinio vertę, buvo tiesioginė kelio postuose dirbusių jo pavaldinių pareiga. Šią pareigą, kaip jau minėta, tikrindamas E. B. vežamą krovinį bei nustatydamas jo vertę, tą dieną ir atliko E. S.. E. S. baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktas, jo atlikti veiksmai nusikalstamais nepripažinti, krovinio vertės nustatymas, nepanaikintas. Iš to, kas pasakyta, kolegija konstatuoja, kad kaltinimo įrodymais laikomi 2003 m. lapkričio 20 d. A. K. telefonimiai pokalbiai bei teisinės pagalbos būdu iš Lenkijos Respublikos gauti duomenys, A. K. tyčinio piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nepatvirtina. Iš šių kaltinimo pateiktų įrodymų negalima suprasti, kuo konkrečiai ir kaip minėtos A. K. telefoninių pokalbių metu pasakytos frazės pažeidė teisingumo, teisėtumo, lojalumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo ir kitus principus, taisykles bei pareigas, kokią konkrečią, kodėl ir kam žalą padarė, kodėl padarytoji žala yra didelė. Nenustačius, kad A. K. 2003 m. lapkričio 20 d suvokė ir suprato, jog veikia priešingai tarnybos interesams, numatė ir galėjo numatyti, kad dėl tokios jo veikos neišvengiamai atsiras arba yra reali galimybė atsirasti didelei žalai valstybės interesams ar kitiems asmenims, organizacijoms, bei, kad jis norėjo būtent tokių savo veikos pasekmių, tiek traukimas baudžiamojon atsakomybėn, tiek ir apkaltinamojo nuosprendžio šioje dalyje priėmimas A. K. atžvilgiu, negalimas, todėl A. K. dėl jam inkriminuoto 2003 m. lapkričio 20 d. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, pagrįstai išteisintas pagal BK 228 str. 1 d., nepadarius veikos turinčios jam inkriminuoto nusikaltimo požymių.

Panaši padėtis ir su įrodymais, kuriais kaltinimas grindžia A. K. inkriminuotos 2004 m. vasario 20 d. nusikalstamos veikos padarymą. Šią dieną A. K. telefonu taip pat bendravo tik su A. Ž.. Jo telefoninis bendravimas su bendrininkais įvardytais R. Č., L. P., faktiniais bylos duomenimis, nekonstatuotas.

A. K. teigimu, baldų tikrinimo metu, baldai būna ištepami, apdaužomi ir netgi aplaužomi, tad jis A. Ž. žodžius, prašant pažiūrėti E. B. krovinį, suprato kaip prašymą padėti, kad tikrinimo metu nebūtų apgadinti baldai. Šie A. K. parodymai, bylos duomenimis nepaneigti. Juos kolegijos posėdyje patvirtino ir šios bylos įtariamieji, tvirtindami, kad tikrai, muitinio tikrinimo metu, tiek naudojant šunis, tiek ir neatsargiai iškraunant baldus, praplėšiant jų įpakavimus, baldai sutepami, apdraskomi ir nukenčia jų kokybė. Faktinių duomenų, paneigiančių šiuos parodymus, byloje nėra, tad darytina išvada, kad ir 2004 m. vasario 20 d. kaltinimą A. K., prokuroras taip pat tiesiog preziumavo. Tokią išvadą grindžia šie faktai:

Skunde teigiama, kad teismas, išteisindamas A. K. dėl 2004 m. vasario 20 d. padaryto piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, neįvertinęs to, kad E. B., vengdamas muitinio tikrinimo, per naktį laukė, kol darbą pradės būtent A. K. pamainos muitininkai, A. K. išteisino nepagrįstai. Iš tiesų, tokios situacijos teismas nuosprendyje tikrai nesvarstė ir nevertino, nes tokios situacijos buvimą, apeliaciniame skunde kaltinimas konstatavo tiesiog tendencingai interpretuodamas tos dienos pokalbių suvestines. Faktiniais bylos duomenimis tai nenustatyta ir įstatymo nustatyta tvarka, nepatvirtinta,. Nei viename iš pokalbių, užfiksuotų 2004 m. vasario 19 ir 20 dienomis duomenų, rodančių, kad sienos nekirtimą nulėmė būtent laukimas kol darbą pradės A. K. vadovaujama pamaina, nėra. Priešingai, iš E. B. ir A. Ž. pokalbių suvestinių turinio matyti, kad vengimą 2004 m. vasario 19 d. kirsti Lenkijos - Lietuvos sieną, lėmė tuo metu buvusi sustiprinta muitinė kontrolė, eilės specialiųjų tarnybų atstovų buvimas muitinėje, bei manymas, kad, pasikeitus pamainai, specialiosios tarnybos iš muitinės taip pat išvyks. Būtent tokia ir buvo 2004 m. vasario 19 d. sienos nekirtimo priežastis.

Skunde taip pat teigiama, kad A. K. 2004 m. vasario 20 d. 11.36 val. pokalbyje pasakyti žodžiai, jog “ užpildžius deklaracijas paaiškėjo, kad reikės mokėti mokesčius. O jie tokie, kad čia visai tada geriau nevažinėt”, tiesiogiai nurodo, jog už A. K. buvo žinomas E. B. vežamo krovinio kiekis, vertė bei pareiga mokėti muito mokestį ir jis privalėjo už E. B. įvežamas prekes importo muito mokestį iš jo išreikalauti. Būtent šio fakto neįvertinimas, kaltinimo manymu, lėmė neteisingos išvados dėl A. K. kaltės nebuvimo, padarymą ir jį išteisinančio nuosprendžio priėmimą.

Šis skundo teiginys taip pat nepagrįstas ir padarytas tendencingai interpretuojant įvykusį pokalbį. Faktiniai bylos duomenys rodo, kad A. K. pokalbiui tą dieną kvietė tiek E. B., tiek ir A. Ž.. 11.36 val. telefoninio pokalbio tarp A. K. ir A. Ž. turinys rodo, kad pats pokalbis truko pusę minutės. Jo (t.3, b.l. 85). Jo metu A. K. pasakė A. Ž., frazes, kad grąžino žmones atgal, kad “V. yra V.”, kad “o mokesčiai, tai čia visai tada … nevažiuok”. A. K. susitikimo su su E. B., neneigia, tačiau neigia, kad tame susitikime buvo ir A. Ž.. Nepripažįsta to ir E. B.. Kaltinimo padaryta padaryta prielaida, kad E. B., A. Ž. ir A. K. visi kartu buvo susitikę ir susitikimo metu A. K. nurodė E. B. būdą, kad, suradus tariamus krovinio savininkus, bus galima išvengti muitų mokesčio mokėjimo, faktiniais bylos duomenimis nepagrįsta. A. K. ir A. B. tai neigia. Tai tvirtinančių duomenų byloje nėra. Bylos duomenys, bei kitų įtariamųjų pokalbių išklotinių turinys rodo, kad E. B. ir anksčiau vežė lydimus bei nelydimus krovinius, tad jam tai nebuvo naujas ir nežinomas dalykas. Neįtikėtinas ir kaltinimo teiginys, kad A. K. ir A. Ž. paaiškino nelydimo krovinio gabenimo sąlygas, nes A. Ž., kaip ir bet kuriam kitam muitinės kelio posto inspektoriui, buvo ir taip privalu tai žinoti. Kad tai A. Ž. buvo žinoma, rodo gerokai prieš pokalbį su A. K., tą dieną buvęs A. Ž. ir R. Č. pokalbis, kurio metu ir buvo kalbama apie krovinio savinkus. A. K. ir E. B. teigimu, šią dieną E. B., palikęs krovinį Lenkijos pusėje ir, atėjęs į Lietuvos pusę, prašė A. K. paaiškinti, ar jis turi mokėti muitų mokestį, jei jam reikia įvažiuoti į Lietuvą su kartu nevažiuojančių asmenų baldų kroviniais. A. K. teigia paaiškinęs, kad, jei baldų savininkų nėra, tai įvežimas yra galimas tik apmokėjus muito mokesčius. E. B. pasakius, kad muitų mokesčio mokėjimui jis pinigų neturi, jis liepęs jam grįžti atgal ir laukti atvykstant krovinio savininkų. Šie A. K. parodymai, faktiniais duomenimis, nepaneigti. Kitoks A. K. ir E. B. pokalbio turinys, bylos duomenimis nenustatytas. Pokalbių suvestinėje užfiksuotas į A. Ž. klausimą “O tai kas, kas, V. ar tu grąžinai”, sekęs A. K. atsakymas, “pasitarėm, žinai, kap V., jisai kaip, deklaraciją, mokesčius, žinai, bei frazė ”žinai, o mokesčiai, tai čia visai tada … nevažiuok”, patvirtina E. B. grąžinimo atgal į Lenkiją, faktą, bet pagrindo preziumuoti šį pokalbį, kaip neteisėtą K. patarimą, kaip E. B. gali išvengti muito mokesčių mokėjimo, neduoda. E. B. prašymu, paaiškinęs pastarajam muitinės procedūras ir mokesčio mokėjimui keliamus reikalavimus, A. K. vykdė savo, kaip muitinės pareigūno, tarnybines pareigas ir nei muitinės įstatymų, nei savo pareigybės nuostatų, nepažeidė, tad, kaltinimo teigimas, jog minėtas sakinys apie mokesčius patvirtina A. K. padėjimą E. B. išvengti muitų mokesčių, taip pat tėra faktiniais duomenimis nepagrįsta kaltinimo prielaida. Kaltinimas motyvų, kodėl jis mano, kad A. K. veiksmus, paaiškinant muitinių procedūrų nelydimam bagažui sąlygas, jis laiko tyčiniu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, kodėl ir kaip jais A. K. pažeidė teisingumo, nesavanaudiškumo, lojalumo padorumo ir kitus principus, Konstitucijos ir kitų įstatymų straipsnius, taisyklės bei pareigos, kokia, kam ir kokio dydžio žala padaryta buvo, taip pat nenurodo. Iš surašyto kaltinamojo akto turinio to taip pat neina suprasti.

Skunde 9.51 val.telefoninis pokalbis taip pat interpretuotas kaltinimui palankia prasme. Šio telefoninio pokalbio metu, A. K. paskambinęs A. Ž. tikrai pasakė, kad „tas E. atvažiuoja“ kur baldus veža. Tačiau tolesnė šio cituojamo pokalbio interpretacija, teigiant, kad A. K. „sakydamas jog pas juos iš visų pusių blogai – yra G., C. ir „kriminalkė‘, bet jis (dėl B.) paderins“, informavo A. Ž. apie sustiprintą muitinį tikrinimą ir specialių tarnybų dalyvavimą, irgi tėra faktiniais duomenimis nepagrįsta prielaida. Informavimas apie ką nors, tai tyčinis, sąmoningas veiksmas, kuriuo informaciją teikiantis asmuo siekia įsiteikti, padėti ar pranešti konkrečias žinias. Byloje faktiniai duomenys, rodantys asmeninį A. K. susitarimą ar įsipareigojimą teikti A. Ž. konkrečią informaciją, o ir pats informacijos teikimo faktas, taip pat nenustatyti. 9.51 val. pokalbis buvo pirmasis tos dienos A. K. telefoninis pokalbis. Šio pokalbio turinio (t.3, b.l. 65) analizė rodo, kad A. Ž., skambinimo A. K. metu gerai žinojo muitinėje esančią padėtį. Jis pirmas šio pokalbio su A. K. metu, pasakęs „aš matau. Č. G., kas yra ne?“ parodė A. K., kad gerai žino jog tuo momentu muitinėje yra specialiųjų kriminalinių tarnybų darbuotojai ir vyksta sustiprintas muitinis tikrinimas. A. K. atsakydamas, „visi čia ir G., ir C. ir „kriminalkė“, tik pratęsė A. Ž. apie tai užvestą kalbą. Pokalbio metu A. K. nepasakė nieko naujo be to, ką A. Ž. apie į muitinę suvažiavusias specialiąsias tarnybas bei konkrečius jų asmenis, gerokai anksčiau prieš skambutį A. K. sužinojo pokalbių su J. D., (t.3, b.l. 43-45, 49) ir R. Č. (t.3, b.l. 55) metu. Vadinasi, kaltinimas teigdamas, jog A. K., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi „informavo“ A. Ž. apie muitinėje esančias specialiąsias tarnybas, tokią išvadą taip pat tiesiog preziumavo. Be to, akivaizdu ir tai, kad kaltinimas, šio pokalbio metu A. Ž. A. K. pasakytų frazių, jog „Laimis sakęs pasižiūrėsiąs (dėl E. B.), bei, kad jis liepęs L. duoti deklaracijas jam (E. B.)“ pagrindu, taip mpat preziumavo ir A. K. sutikimą E. B. krovinio netikrinti ir nereikalauti už jį muitų mokesčio, nes pokalbio Su A. K. turinys pagrindo daryti tokią išvadą, neduoda.

Skunde taip pat teigiama, kad 10.18 val. telefoninio pokalbio metu A. K., pasakyti A. Ž. teiginiai, jog „nežino ką daryti – G. (muitinės G. G.) ir V. (muitinės pareigūnas V. K.) kontroliuoja ( spėja, kad kalba eina apie E. B.) tikrinimą“ patvirtina, kad A. K. bendrininkavo su kitais įtariamaisiais ir padėjo E. B. išvengti muito mokesčių. Tikrumoje gi matyti (t.3, b.l. 71), kad ir šis skundo teiginys pateiktas interpretavus pokalbio turinį kaltinimui palankia prasme. Tikrumoje gi, šio pokalbio metu A. K. į A. Ž. klausimą „nu A., tu ten, visi sako sušoko ten? , atsakė žodžiais „nu jo, --, aš nežinau ką daryt“. Viso pokalbių turinys rodo, kad kalba ėjo apie tai, kad A. K. dėl tų sustiprintų tikrinimų, negali atsikvėpti ir ramiai dirbti. Pokalbyje nei prašymų, nei pažadų ar nurodymų, neatlikti E. B. krovinio muitinio tikrinimo, nereikalauti muitų mokesčių, nėra. A. K. atsakymas A. Ž., kad „G., V. savo darbą dirbą“, rodo, kad „G. ir V.“ veiksmus, atliekant pilną E. B. vežamo krovinio muitinį tikrinimą, bei tarnybinio šuns panaudojimą tikrinimo metu, A. K. laiko normaliu veiksmu. Kad būtent taip ir buvo, patvirtina ne tik tuo metu vykusių pokalbių turinys bet ir išteisintojo A. K. veiksmai. Faktiniai duomenys rodo, kad E. B. vežtas krovinys tą dieną buvo pilnai patikrintas ne tik muitinės kriminalinių tarnybų pareigūnų, bet ir A. K. vadovaujamo skyriaus darbuotojų. Būtent tikrinimo metu ir buvo konstatuota, kad E. B. deklaracijose nurodė neteisingą gabenamų baldų kiekį, bei, kad jo gabentas baldų komplektų kiekis buvo žymiai didesnis ir, pagal tuo metu galiojusį įstatymą, žymiai viršijo 1000 lt. vertę, Už šį pažeidimą A. K., kaip padalinio vadovo specialiai tam paskirtas muitinės pareigūnas surašė E. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurio pagrindu už neteisingą vežto baldų kiekio ir teisingos vertės deklaracijose nurodymą E. B. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal (duomenys neskelbtini) ² str. 2 d..

2004 m. vasario 20 d. pokalbių su A. K. analizė rodo, kad kaltinimas ir šioje dalyje, nenustatęs, kokiu konkrečiu būdu A. K. tyčia pasinaudojo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, ką konkrečiai, kaip ir kodėl savo telefoninių pokalbių metu pasakytomis frazėmispažeidė teisingumo, lojalumo, nesavanaudiškumo ir kitus jam inkriminuotus principus, Konstituciją, kitus įstatymus, taisykles ir pareiga, kokios rūšies, kokio dydžio žalą, kam konkrečiai ir kaip jis padarė, A. K. kaltę, taip pat preziumavo.

Iš viso to, kas prieš tai pasakyta matyti, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teismuose metu, A. K. inkriminuoto nusikaltimo – tyčinio piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, sudėties objektyvioji pusė, kuri gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu, nenustatyti ir jam pareikšti kaltinimai, deklaratyvūs, todėl teismas pagrįstai išteisino A. K. pagal BK 228 str. 1 d. it, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių ir pagrindo tenkinti prokuroro skundą, nėra.

Prokuroro skunde konstatuota, kad 2005 m. kovo 9 d. teisiamajame posėdyje , skelbiant nuosprendį, dalyvavo tik kaltinamieji ir gynėja advokatė E. G., nors pagal LR BPK 308 str.4 d. reikalavimą, skelbiant nuosprendį , kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas privalo būti posėdžių salėje. Konstatavimas teisingas. Nurodyto įstatymo reikalavimai tikrai buvo pažeisti, tačiau šio pažeidimo padarymas, pagrindo naikinti išteisinamąjį nuosprendį ir, vietoje jo priimti apkaltinamąjį nuosprendį, neduoda.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Kauno Apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nuosprendį A. K. išteisinimo dalyje.

Kolegijos pirmininkė Regina MajauskienėTeisėjai: Egidijus Jonas GrigaravičiusRomualdas Lincevičius