Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Apklausta teisme liudytoja N. R. paaiškino, kad nuo 1990 ar 1991 metų dirbo AB „Tukompa“, kuri iki 2006 metų vadinosi Vyriausybės kanceliarijos akcine komunalinių paslaugų bendrove. Ji dirbo finansininke. Bendrovė vertėsi nekilnojamojo turto nuoma. Prisimena, kad buvo nuomojamas butas V. A., nes ši ateidavo susimokėti už nuomą. L. J. iki teismo mačiusi nebuvo. Nežino, ar jis nuomojosi kokį nors butą iš jų bendrovės. Buto L. J. bendrovė nepardavinėjo. Nuomos sutartis pasirašinėjo vadovas, o ji tik priimdavo mokėjimus už nuomą pagal šias sutartis ir išrašydavo kasos pajamų orderius. Dėl kasos orderio su suklastotu jos parašu gali paaiškinti, kad šį dokumentą pirmą kartą pamatė kuomet į bendrovę atėjo aiškintis kažkoks vyriškis. Kaip vėliau suprato, jis turėjo kažką bendro su L. J. bei jo žmona – buvo žentas ar pan. Vyriškis jai parodė į kasos orderį panašų dokumentą, kuriame buvo įrašyti jos vardas bei pavardė ir pasirašyta jos vardu. Pokalbio metu vyriškis kažką minėjo apie V. A., tačiau ji tiksliau neįsidėmėjo. Minėtas dokumentas buvo surašytas ne ant jų bendrovės kasos orderio blanko ir ji šio dokumento niekada nepasirašinėjo. Apie tokią situaciją ji pranešė savo vadovui bei kolegoms, o į policiją nesikreipė. Dėl L. J. galimo įsiskolinimo už nuomą nieko paaiškinti negali. Bendrovėje buvo atskiras apskaitos darbuotojas, kuris sprendė klausimus dėl skolų. V. A. ateidavo ir sumokėdavo pinigus už nuomą, o ji išrašydavo jai kasos pajamų orderį. Kitų reikalų su kaltinamąja neturėjo.

Apklaustas teisme liudytojas R. L. paaiškino, kad R. J. ir L. J. yra jo uošviai. Kaltinamąją taip pat pažįsta, bet bendravo su ja tik per L. J., nes atvykdavo pas pastarąjį į ofisą. L. J. dirbo nekilnojamojo turto srityje, tačiau konkrečiau apie jo veiklą nežino. Apie buto pirkimą Turniškėse iš pradžių sužinojo iš R. J., vėliau tą patvirtino ir L. J.. Uošviai buvo didelėje nervinėje įtampoje dėl užsitęsusio sandorio su butu, todėl jis nusprendė pats pasiaiškinti, kas vyksta. R. J. davė jam kasos pajamų orderį ir sutartis. Iš šių dokumentų matėsi, kad pirkėja buvo R. J., o butą pardavinėjo „Turniškių ūkis“. Jis žinojo, kad uošviai iš „Turniškių ūkis“ nuomoja butą Mildos gatvėje bei nuvažiavo į šią bendrovę aiškintis ir tuomet sužinojo, kad tai didelė afera ir joks butas pardavinėjamas nebuvo. Bendravo su finansininke N. R., kuri pasakė, kad jis jau nebe pirmas asmuo, kuris kreipėsi dėl „Turniškių ūkio“. Ji taip pat pasakė, kad R. J. jam duoti dokumentai yra suklastoti. Iš pokalbio suprato, kad su visu tuo yra susijusi V. A., nors N. R. kaltinamąją minėjo tik nekonkrečiai. Sužinotą informaciją jis perdavė uošviams. L. J. negalėjo patikėti, kad V. A. būtų galėjusi jį apgauti. Tuomet iš uošvio sužinojo, kad būtent kaltinamoji surado butą ir tvarkė dokumentus dėl jo pirkimo bei jau buvo jai pervesti pinigai. Žinojo, kad L. J. bendravo ar kartu dirbo su V. A.. Tuo metu nežinojo, ar uošviai skiriasi. Į VK AKPB vadovą nesikreipė o iškart surado advokatę ir uošvę nukreipė pas ją.

Apklaustas teisme liudytojas G. T. paaiškino, kad kaltinamąją pažįsta. Santykiai buvo darbiniai, nes V. A. ateidavo dėl nuomos sutarčių. Jis anksčiau dirbo AB „Tukompa“ teisininku, o ši bendrovė nuomojo butus Turniškėse. Jis ruošdavo nuomos sutartis pagal šabloną. Gali būti, kad buvo sutartis su L. J., tačiau su pastaruoju asmeniškai nebendravo. Paruoštas sutartis pasirašinėjo bendrovės vadovas ir klientas. Vieningos sutarčių pasirašymo praktikos nebuvo. Kartais klientas sutartis pasirašydavo atvykęs į jų biurą, kartais – nuomojamame bute. Jis pats tik parengdavo sutartį ir atiduodavo sekretorei. Su V. A. buvo bendraujama tik abstrakčiai dėl patalpų nuomai paieškos. Negali pasakyti ar V. A. galėjo turėti nuomos sutarties šabloną, tačiau neatmeta tikimybės, kad galėjo duoti tokią sutartį kaltinamajai. Pamena, kad buvo sutartis su UAB „Stakas“, tačiau kas ją pasirašė nežino. Jis suderindavo sutarties sąlygas su vadovu. Jei paruošta sutartis tikdavo, ją užvizuodavo ir tuo jo darbas baigdavosi. Jis vizuodavo tuščią sutartį, o pasirašoma ji buvo po to. Avansinės sutarties jie neturėjo. Galėjo būti tik preliminari sutartis. Negali pasakyti kaip jo antspaudas galėjo atsirasti ant nukentėjusiojo turimos avansinės sutarties, nes savo antspaudo niekam neduodavo. 2005-04-22 avansinė sutartis nebuvo parengta jų bendrovėje ir jis jos netvirtino savo antspaudu. Apie tai kaip buvo surenkami mokesčiai už išnuomotus butus, nieko paaiškinti negali.

Apklaustas teisme liudytojas V. J. paaiškino, kad dirbo AB „Tukompa“ (buvusi VK AKPB) ekonomistu, vėliau – vyr. vadybininku. Kaltinamąją matė, nes ji lankydavosi bendrovėje, tačiau asmeniškai jos nepažinojo ir reikalų su ja neturėjo. Jo darbas buvo tik paskaičiuoti kainas, o kitų sutarties sąlygų nederino ir nuomininkų neieškodavo. Žino, kad buvo nuomos sutartis su L. J., tačiau daugiau apie šią sutartį nieko pasakyti negali. Jokių butų Turniškėse jie nepardavinėjo, o tik juos nuomojo. 2005-04-22 avansinėje sutartyje yra ne jo parašas. Šis parašas į jo net nepanašus, o kokiu būdu ant sutarties atsirado jo antspaudas, negali pasakyti. Kabinete jie dirbdavo dviese ir kabineto praktiškai niekada nerakindavo. V. A. kartais lankydavosi bendrovėje, tačiau nežino, kokiais reikalais ji tą darė. Jo antspaudas niekada dingęs nebuvo. Jei nuomininkai nemokėdavo mokesčių, jiems buvo siunčiami pranešimai. Dokumentus dėl skolų ruošdavo ir jis, ir kiti darbuotojai.

Apklaustas teisme liudytojas A. E. paaiškino, kad nepažįsta nei vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų ir apie bylos aplinkybes nieko paaiškinti negali. Jis su šeima gyvena bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 1998 m. Niekam buto nenuomojo ir jokie kiti asmenys bute negyveno. Moters pavarde Balandienė nepažįsta. Jokių svetimiems žmonėms adresuotų laiškų nėra gavę.

Apklausta teisme liudytoja T. M. paaiškino, kad V. A. matė tik kelis kartus kuomet turėjo reikalų su jos tėvu J. G.. Pastarajam priklausė butas Pašilaičiuose, kurį jis užstatė, o ji paskolino apie 70000 Lt. Pinigus skolino ir kitas kreditorius A. K.. Susitarimas buvo patvirtintas notariškai. Maždaug po metų J. G. pardavė butą ir paskolintus pinigus grąžino. Ji atgavo visus savo pinigus. Apie tai, kam buvo parduotas butas ir už kokią sumą, nieko nežino. Su V. A. nebendravo, ji tik buvo šalia savo tėvo, kuomet jie tvarkė reikalus dėl paskolos ir buto įkeitimo.

Apklaustas teisme liudytojas V. R. paaiškino, kad dirbo AB „Tukompa“ direktoriumi. V. A. matė prieš kelis metus kuomet ši buvo atėjusi pas jį su L. J.. Kiek suprato, pastarieji buvo verslo partneriai. Jie siūlė tarpininkauti ieškant nuomininkų. Bendrovė nuomojo butus ir tuo metu buvo problemų su nuomininkais. Jie sudarė susitarimą dėl tarpininkavimo. Vėliau L. J. jau nebematė, o V. A. ateidavo į jų patalpas ir bendravo su dirbančiomis moterimis. Kadangi dėl remonto, jie visi sėdėjo vienoje salėje, jis matė, kas ateina pas kitus darbuotojus. Taip pat buvo ir sutartis dėl buto Turniškių g. 13-2, Vilniuje, nuomos. Nematė kuomet šią sutartį pasirašė L. J.. Būdavo atvejų kuomet jis pats pasirašydavo sutartį, o klientas ją pasirašydavo jau po to jam nedalyvaujant. Po kurio laiko kažkas iš kolegų jam pasakė, kad vyksta negeri dalykai ir be jo žinios yra pasirašinėjamos sutartys dėl butų, imami avansai ir žmonių. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, susitarimai dėl tarpininkavimo ir nuomos buvo nutraukti. Dėl buto nuomos, kiek pamena, buvo ir įsiskolinimas, nes niekas už išnuomotą butą nemokėjo, tačiau pagrindinė sutarties nutraukimo priežastis buvo paaiškėję aplinkybės dėl imamų avansų jų vardu. Į butą Turniškių 13-2, buvo nuvykę vieną kartą ir jame jokių nuomininkų nebuvo – rado tik ant žemės numestus čiužinius ir primėtyta nuorūkų. Bendrovė butų niekados nepardavinėjo ir jokių sutarčių dėl to nepasirašinėjo. Kokiu būdu buvo panaudotas bendrovės antspaudas patvirtinti suklastotoms sutartims, negali pasakyti. Antspaudą turėjo tik jis ir buhalterė. Gali būti, kad kažkas iš užeidavusių pašalinių pasinaudojo darbuotojų neatidumu ir uždėjo antspaudą ant fiktyvaus dokumento. 2005-04-22 avansinė sutartis yra ruošta ne jų bendrovės, ant jos yra ne jo parašas. Kasos pajamų orderiai taip pat yra išrašyti ne ant jų bendrovės blankų.

Apklaustas teisme liudytojas M. O. paaiškino, kad V. A. pažįsta. Su ja bendravo nekilnojamojo turto reikalais kaip su UAB „Stakas“ atstove. Minėtos bendrovės vadovu buvo L. J., bet dėl visko bendravo su V. A., kuri veikė kaip bendrovės atstovė. V. A. asmeniškai skolino 50000 Lt dėl buto pirkimo, taip pat vėliau skolino dar 200000 Lt, kiek pamena – UAB „Stakui“. Dėl abiejų įsiskolinimų yra surašyti vekseliai. Jam V. A. nedidelėmis dalimis skolas grąžindavo – kartais atveždavo pinigus, kartais pervesdavo į banko sąskaitą. Kiek pamena, kartą dalį pinigų jam perdavė ir L. J.. Apie 130000 Lt pervedimą iš R. J. sąskaitos sužinojo tik jau po to kai šie pinigai buvo įmokėti į jo sąskaitą ir sekančią dieną iš jos grąžinti atgal į R. J. sąskaitą. V. A. vėliau jam paaiškino, kad šis pervedimas buvo padarytas per klaidą. Pats jokių reikalų su R. J. niekada neturėjo.

Apklaustas teisme liudytojas A. M. paaiškino, kad V. A. pažįsta. Ji iš įmonės „Senamiesčio naujakuriai“ ėmė paskolą. Be kitos veiklos įmonė teikė ir finansinio tarpininkavimo paslaugas. 2004 m. V. A. paprašė paskolos, o kaip užstatą turėjo tėvo butą. Paskolą jai suteikė T. M. ir A. K.. Iš viso paskolos suma buvo 140000 Lt. Jau vėliau V. A. buvo atėjusi galimai su A. Č.. Pastaroji nešnekėjo, o tik buvo kartu su kaltinamąja, todėl nežino, ar ji suprato, apie ką šnekama. Tai buvo apie 2007-2008 metus. Ėjo šneka apie buto įkeitimą, tačiau kilo kažkokios problemos, todėl nusiuntė jas pas notarą pasitarti, ar buto įkeitimas įmanomas. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad įkeitimas neįvyko ir paskola nebuvo suteikta, nes reikėjo nukentėjusiosios vyro sutikimo (t. 6, b.l. 8-9).

Apklaustas teisme liudytojas A. K. paaiškino, kad V. A. matė kelis kartus, kuomet suteikė paskolą jos tėvui. Juos suvedė įmonė „Senamiesčio naujakuriai“, su kuria jis turėjo reikalų. Buvo užstatytas V. A. tėvo butas, o jis ir kita kreditorė T. M. paskolino pinigus. Tai vyko 2003-2004 metais. Paskola buvo duodama beprocentė ir trumpam laikotarpiui. Jis iš viso per du kartus paskolino apie 72000 Lt. 2005 metų pradžioje butas buvo parduotas ir su juo visiškai atsiskaityta. Kiek suprato viskas vyko tuo pat metu. Jis pasirašė sutikimą parduoti butą ir su juo buvo visiškai atsiskaityta. Jokių kitų reikalų su V. A. neturėjo ir nukentėjusiųjų šioje byloje nepažįsta.

Hansabankas (dabar „Swedbank“) pateikė R. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nuo 2006-12-11 iki 2006-12-11 ir 2006-12-11 R. J. daryto mokėjimo nurodymo 130000 Lt sumai kopiją; iš išrašo matosi, kad 2006-12-11 sąskaitos likutis buvo 130055,70 Lt; šią dieną iš sąskaitos buvo padarytas 130000 Lt pavedimas ( tame tarpe nuskaičiuotas paslaugos mokestis 3 Lt) į AB „Turniškių ūkis“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodant, kad tai apmokėjimas pagal 2006-12-01 pirkimo-pardavimo sutartį; 2006-12-12 lėšos 129997 Lt sumai buvo grąžintos iš M. O. sąskaitos (duomenys neskelbtini), nurodant, kad sąskaitos pavadinimas neatitinka nurodytam pavedime; 2007-01-15 buvo atliktas 120000 Lt pervedimas į L. J. sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodant, kad tai sąskaitos papildymas pagal įgaliojimą Nr. 462; 2007-01-22 iš sąskaitos grynais R. J. nuėmė 10000 Lt (t. 1, b.l. 78-81).

Iš Hansabankas pateiktos 2007-01-15 mokėjimo nurodymo ir įgaliojimo kopijų matosi, kad 2007-01-15 V. A. pagal įgaliojimą Nr. 462 pervedė iš R. J. sąskaitos į L. J. sąskaitą 120000 Lt; įgaliojimas su notarinio registro Nr. 462 yra surašytas 2007-01-15 R. J. ir juo V. A. įgaliota atstovauti įgaliotoją DnB NORD banke, gauti informaciją apie jai priklausančių piniginių lėšų, esančių šio banko sąskaitose, likutį; taip pat atstovauti ją banke Hansabankas, gauti informaciją apie piniginių lėšų, esančių šio banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutį, duoti nurodymą bankui pervesti iš minėtos sąskaitos 120000 Lt dydžio sumą į L. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat vykdant suteiktus įgaliojimus, jos vardu rašyti pareiškimus, prašymus ir sutikimus, susipažinti su dokumentais bei gauti ir pateikti visus būtinus dokumentus ar jų dublikatus, už ją pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais (t. 1, b.l. 83-88).

Iš banko pateikto L. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2007-01-24 matosi, kad sąskaitos pradžios likutis buvo 0,15 Lt, kuris nuskaičiuotas 2005-12-10 už sąskaitos aptarnavimą; 2007-01-15 iš R. J. sąskaitos buvo gauti 120000 Lt; 2007-01-15 L. J. iš sąskaitos grynais nuėmė 9000 Lt; 2007-01-15 buvo padarytas 110000 Lt pavedimas į V. A. sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodant, kad tai sąskaitos papildymas; 2007-01-24 buvo padarytas 100 Lt pavedimas Vilniaus apskrities VMI ir tą pačią dieną L. J. iš sąskaitos grynais nuėmė 833,07 Lt; galutinis sąskaitos likutis 2007-01-24 buvo 0,00 Lt (t. 1, b.l. 89).

AB „Tukompa“ 2007-07-30 atsakyme Vilniaus m. VPK KNTT ENTS nurodyta, kad su L. J. 2005-03-10 buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 37-31 dėl Turniškių g. 13-2, Vilniuje, esančių patalpų nuomos ir sutartis nutraukta 2005-05-31; 2005-03-14 pasirašytas patalpų perdavimo-priėmimo aktas; su V. A. 2005-06-10 buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 37-34 dėl tų pačių patalpų nuomos ir sutartis nutraukta 2006-07-18; L. J. bendrovei yra skolingas 1838,32 Lt už nuomą, eksploataciją ir komunalinius patarnavimus; su R. J. bendrovė nėra pasirašiusi nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo avansinės sutarties dėl buto Turniškių g. 11-2, Vilniuje; bendrovė negavo pinigų pagal kasos pajamų orderius 2005-05-04 KPB Nr. 0502781 10000 Lt sumai bei RPB Nr. 050278 2005-04-22 20000 Lt sumai, tokių kasos pajamų orderių nėra išrašiusi ir tokių serijų kasos pajamų orderiai bendrovėje niekada nebuvo naudojami; kasininkas K. V. niekada nedirbo AB „Tukompa“; Turniškių g. 13-2 butą nuo 2005-03-14 iki 2005-05-31 nuomojosi L. J., nuo 2005-07-14 V. A., nuo 2005-08-19 iki 2006-07-31 R. Ž., nuo 2006-08-01 iki 2007-08-01 D. A.; Turniškių g. 11-2 nuo 2004-01-02 iki 2005-03-31 nuomojosi UAB „Floramedia“, nuo 2006-06-01 D. K.; V. A. niekada nebuvo įgaliota atstovauti jokių AB „Tukompa“ interesų; AB „Tukompa“ niekada neturėjo jokių sandorių su AB „Turniškių ūkis“ (t. 1, b.l. 91-96).

Dokumentų pateikimo metu L. J. pateikė žalios spalvos lapelį su rankraštiniu įrašu „Bendrovė Jak. 9-215, kont. Tel. 863100353 į Žirgo 2/20 arba iki pareik. Į Viln. Centr. Paštą Vyr fin. Balandienė adr. (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 1, b.l. 147) bei 2006-12-11 R. J. daryto 130000 Lt mokėjimo nurodymo originalą (t. 1, b.l. 148), 2005-05-12 savo prašymą VK AKPB direktoriui V. R. nuo 2005-05-31 nutraukti su juo nuomos sutartį Turniškių 13-2 (t. 1, b.l. 149), 2005-03-14 Turniškių g. 13-2, Vilniuje esančių patalpų perdavimo-priėmimo aktą (t. 1, b.l. 150), 2005-03-09 sutartį tarp UAB Stakas“ (Agentūros), atstovaujamos direktorės V. A. ir LVR kanceliarijos AKPB (Kliento), pagal kurią Klientas išnuomoja, o Agentūra tarpininkauja išsinuomojant patalpas adresu Algirdo g., Turniškių g., Vilniuje; sutartis VK AKPB vardu pasirašyta direktoriaus V. R., o UAB „Stakas“ vardu – direktorės komercijai V. A. (t. 1, b.l. 151), mokėjimo nurodymo, kuriuo 2007-01-15 L. J. pervedė 110000 Lt V. A. (t. 1, b.l. 155).

Iš DnB NORD banko pateikto M. O. sąskaitos išrašo matosi, kad į jo sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2006-12-11 buvo pervesta 130000 Lt iš R. J. sąskaitos, o 2006-12-12 129997 Lt suma grąžinta į R. J. sąskaitą dėl sąskaitos pavadinimo neatitikimo nurodytam pavedime (t. 1, b.l. 158-173).

Dokumentų pateikimo metu L. J. pateikė kopijas dokumentų, susijusių su V. A. tėvo buto pardavimu: A. K. bei T. M. susitarimus su J. G. ir L. G., kuriais pastariesiems kiekvienas iš kreditorių paskolino po 72000 Lt, o bendra 144000 Lt paskola buvo užtikrinta Ukmergės g. 306a-70, Vilniuje, esančio buto įkeitimu (t. 2, b.l. 3-10); 2005-02-11 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria minėtas butas buvo parduotas už 285000 Lt (t. 2, b.l. 18-21).

Iš L. J. pateiktos 2009-03-30 Vilniaus apygardos teismo sprendimo kopijos matosi, kad šiuo sprendimu teismas patenkino L. J. ieškinį dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo ir pripažino negaliojančiu paprastą neprotestuotiną L. J. 2006-10-01 vekselį 175000 Lt sumai V. A. naudai, motyvuodamas tuo, kad atsakovė negali būti laikoma sąžininga vekselio įgijėja, nes nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kokios prievolės pagrindu susidarė skola ir kad turėjo lėšų skolinti tokią sumą (t. 2, b.l. 30-31).

Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. raštu pranešė, kad 2006-12-01 šiame notarų biure nebuvo tvirtinama preliminari sutartis, kurios viena iš šalių yra „Turniškių ūkis“, ir nėra duomenų, kad 2007-01-23 būtų planuojama tvirtinti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis pagal minėtą preliminarią sutartį (t. 2, b.l. 165).

VĮ „registrų centras“ informavo, kad juridinis asmuo, kurio pavadinimas būtų AB „Turniškių ūkis“, taip pat juridinis asmuo, kurio kodas 3000451295, Juridinių asmenų registre neįregistruoti (t. 2, b.l. 167).

Tarnybiniais pranešimais nustatyta, kad patikrinus VRM centrinėje duomenų bazėje esančius duomenis, paaiškėjo, jog tokie fiziniai asmenys kaip „Rolandas Matčinskas, a.k. (duomenys neskelbtini) bei „M. B.“ Lietuvoje neregistruoti (t. 2, b.l. 168-171).

Dokumentų pateikimo metu V. A. pateikė:

2005-06-10 patalpų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo V. A. VK AKPB perdavė naudotis patalpas Turniškių g. 13-2 (t. 3, b.l. 3);kopiją 2007-02-23 UAB „Medicinos bankas“ rašto V. A., kuriame nurodyta, jog 2007-02-21 UAB „Stakas“ direktorius L. J. pateikė Medicinos bankui mokėjimo nurodymą Nr. 001 pervesti 202000 Lt iš šios įmonės sąskaitos į V. A. sąskaitą, o banko darbuotoja ant antrojo pavedimo egzemplioriaus per klaidą uždėjo spaudą apie pavedimo įvykdymą vietoj spaudo apie pavedimo gavimą. Iš tiesų mokėjimo pavedimo realiai įvykdyti nebuvo galima, nes mokėtojo sąskaitoje nebuvo ir nėra lėšų (t. 3, b.l. 4);kopiją 2007-02-20 UAB „Medicinos bankas“ mokėjimo nurodymo, patvirtinto UAB „Stakas“ antspaudu ir pasirašyto L. J. vardu, dėl mokėtojo UAB „Stakas“ 202000 Lt pervedimo į V. A. sąskaitą, nurodant galutinį gavėją UAB „Vilniaus lombardai“ ir pažymint mokėjimo paskirtį „dalinis žalos atlyginimas“ (t. 3, b.l. 5).2005-07-13 VK AKPB raštą L. J. dėl įsiskolinimo bendrovei 5760,22 Lt sumai su prašymu skolą apmokėti į bendrovės kasą arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 10); 2005-08-26 grynųjų pinigų priėmimo kvitą, kuriuo į minėtą sąskaitą V. A. įnešė 2000 Lt; VK AKPB kasos pajamų orderio kvitus 2005-09-12 KPO Nr. 05221 ir 2005-10-27 KPO Nr. 05263, kuriuo V. A. įmokėjo atitinkamai 200,04 Lt bei 1000 Lt į bendrovės kasą (t. 3, b.l. 6-8);2007-01-14 UAB „Stakas“ įgaliojimą, pasirašytą direktoriaus L. J., kuriuo V. A. buvo iki 2007-02-02 įgaliota atstovauti bendrovę VSDFV Vilniaus skyriuje ir LR VMI bei visose valstybinėse, visuomeninėse, finansų ir kitose įstaigose (t. 3, b.l. 9);kopiją 2006-12-01 konfidencialios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties (avansinės) tarp AB „Turniškių ūkis“ ir R. J. dėl Turniškių g. 11-2, Vilniuje esančio buto pirkimo (t. 3, b.l. 11-12); kopiją 2006-11-28 R. J. įgaliojimo L. J. dėl buto pirkimo (t. 3, b.l. 13); kopiją 2005-03-10 datuotos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties be numerio dėl Turniškių g. 13-2 buto nuomos L. J. (t. 3, b.l. 14-15); kopijas R. J. 2006-12-11 mokėjimo nurodymo 130000 Lt sumai UAB „Turniškių ūkis“; kopijas 2005-04-22 VK AKPB kasos pajamų orderio RPB Nr. 050278 10000 Lt sumai ir 2005-05-04 KPB Nr. 0502781 20000 Lt sumai (t. 3, b.l. 16-17); kopiją 2006-12-01 AB „Turniškių ūkis“ PVM sąskaitos faktūros STO Nr. 2006028 R. J. avansiniam 50000 Lt mokėjimui pagal 2006-12-01 pirkimo-pardavimo avansinę sutartį (t. 3, b.l. 19);V. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už 2007-01-01-2007-01-31, iš kurio matosi, kad pradinis sąskaitos likutis buvo 0,00 Lt, 2007-01-16 buvo gautas 110000 Lt pervedimas iš L. J., tą pačią dieną 100000 Lt pervesta į „Vilniaus lombardas“ sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „dalinis žalos atlyginimas“, tą pačią dieną V. A. grynais išmokėta 9500 Lt, 2007-01-25 V. A. grynais išmokėta 400 Lt; galutinis sąskaitos likutis 42,30 Lt (t. 3, b.l. 17-18

Specialisto išvada Nr. 11-252(09) nustatyta, kad:

2005-05-04 kasos pajamų orderio kvite KPB Nr. 0502781 eilutėje „Priimta iš“ pasirašė pati R. J., o visus rankraštinius įrašus rašė ne R. J., V. A., N. R., L. J., V. R., V. J. ar G. T.; eilutėje Vyr. buhalteris (buhalteris)“ N. R. vardu pasirašė ne N. R., o nustatyti, kas pasirašė jos vardu nėra galimybės; taip pat nėra galimybės nustatyti kas pasirašė eilutėje „Kasininkas“ K. V. vardu;2005-04-22 kasos pajamų orderio kvite RPB Nr. 050278 visus rankraštinius įrašus darė ne R. J., V. A., N. R., L. J., V. R., V. J. ar G. T.; eilutėje „Priimta iš“ R. J. vardu pasirašė pati R. J.; eilutėje „Vyr. buhalteris (buhalteris)“ N. R. vardu pasirašė ne N. R. ir nėra galimybės nustatyti, kas pasirašė jos vardu; taip pat nėra galimybės nustatyti, kas pasirašė eilutėje „Kasininkas“ K. V. vardu;2006-12-01 AB „Turniškių ūkis“ PVM sąskaitoje faktūroje STO Nr. 2006028 skiltyje „Priėmė:“ pasirašė R. J.; kas pasirašė skiltyje „Išdavė: M. B., finansininkė“ nustatyti nėra galimybės;nėra galimybės nustatyti kas pasirašė AB „Turniškių ūkis“ 2007-01-18 pranešime (konfidencialu) skiltyje „Direktorius R.Matčinskas“;2005-04-22 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo avansinėje sutartyje (konfidencialu) skiltyje „Pirkėjas R. J.“ pasirašė pati R. J.; parašas, esantis skiltyje „Pardavėjas Valdas račkys“ yra netinkamas pasirašiusio asmens identifikacijai; šalia spaudo „Ekonomistas V. J.“ atspaudo pasirašė ne pats V. J. ir nėra galimybės nustatyti kas pasirašė jo vardu; parašas, esantis šalia spaudo „Juristas G. T.“ atspaudo yra netinkamas pasirašiusiojo asmens identifikacijai;2006-12-01 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje (avansinėje) (konfidencialu) skiltyje „Pirkėja (atstovas)“ rankraštinį įrašą „R. J.“ parašė ir šalia pasirašė pati R. J.; kas pasirašė sutarties 1,2 lapų apačioje ir skiltyje „Pardavėjas (atstovas)“ nėra galimybės (t. 3, b.l. 41-48, 33-39).

Specialisto išvada Nr. 11-609(09) nustatyta, kad 2005-04-22 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo avansinėje sutartyje esantis atspaudas „Ekonomistas V. J.“ ne nukopijuotas, o atspaustas reljefiniu antspaudu; tikėtina, kad šis atspaudas yra atspaustas lyginamajam tyrimui pateiktu ekonomisto V. J. antspaudu, tačiau kategoriškai to teigti negalima, nes sutampantys specialieji požymiai nežymūs arba neesminiai. Sutartyje esantis atspaudas „Juristas G. T....“ (paskutinio žodžio pabaiga neatsispaudusi) ne nukopijuotas, o atspaustas reljefiniu antspaudu; yra didelė tikimybė, kad šis atspaudas atspaustas tuo pačiu antspaudu kaip ir 2008-10-16 AB „Tukompa“ spaudų sunaikinimo akto Nr. 1 sunaikintų spaudų sąraše ties skaičiumi 3 esantis atspaudo „Juristas G. T.“ pavyzdys, tačiau kategoriškai to teigti negalima, nes nepakanka specialiųjų požymių (t. 3, b.l. 140-145, 134-135).

Specialisto išvada Nr. 11-533(09), 11-582(09) nustatyta, kad 2005-03-10 gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje be numerio atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA * VILNIUS * LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJOS AKCINĖ KOMUNALINIŲ PASLAUGŲ BENDROVĖ“ yra atspaustas reljefine kliše ir nėra nukopijuotas iš 2005-03-10 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 37-31. Tikėtina, kad minėtas atspaudas yra atspaustas tuo pačiu antspaudu kaip atspaudai esantys 2005-03-10 gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje Nr. 37-31 ir 2006-05-19 AB „Tukompa“ akte, tačiau kategoriškai to teigti negalima. Tikėtina, kad 2005-03-10 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties be numerio ir tos pačios dienos sutarties Nr. 37-31 spausdintinų ženklų tekstai išspausdinti tuo pačiu lazerinio spausdinimo aparatu, tačiau kategoriškai to teigti negalima. Tikėtina, kad šių dviejų sutarčių išspausdinimui buvo panaudota ta pati kompiuterinė byla darant joje atitinkamus pakeitimus, tačiau kategoriškai to teigti negalima (t. 3, b.l. 156-160, 149-154).

Specialisto išvada Nr. 11-653(09) nustatyta, kad 2005-03-10 gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje be numerio pirmojo lapo apačioje kairėje pusėje L. J. vardu pasirašė pats L. J.. Šios sutarties antro lapo skiltyje „Nuomininkas“ L. J. vardu pasirašė pats L. J.. Tikėtina, kad šios sutarties 1 lapo apačioje bei 2 lapo skiltyje „Nuomotojas“ V. R. vardu pasirašė ne V. R., bet kategoriškai atsakyti negalima ir nėra galimybės nustatyti ar jo vardu pasirašė L. J., V. A. ar kitas asmuo (t. 3, b.l. 162-164).

Iš V. A. teismui pateikto UAB „Stakas“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2006-11-17 matosi, kad 2006-04-12 į sąskaitą buvo gauta 200000 Lt suma iš M. O., 2006-05-04 iš M. O. buvo gauta dar 50000 Lt suma. 2006-05-19 V. A. nuo sąskaitos nuėmė 50000 Lt grynais, nurodant paskirtį „pagal vekselį“, 2006-06-27 V. A. nuėmė 50000 Lt, nurodant paskirtį „paskola“, 2006-06-27 V. A. nuėmė 5000 Lt, nurodant paskirtį „pagal 2006/06/22 vekselį“, 2006-07-03 iš sąskaitos buvo atliktas pavedimas 40000 Lt sumai į M. O. sąskaitą, nurodant paskirtį „dalinis paskolos gražinimas“, 2006-07-14 atliktas 20000 Lt pervedimas į M. O. sąskaitą ir 2006-07-26 dar 10000 Lt bei 1000 Lt pervedimai į M. O. sąskaitą, nurodant tą pačią paskirtį (t. 11, b.l. 137-141).

Iš antstolių kontoros gautame 2009-03-18 vykdomųjų bylų sąraše iš bendrojo bylų sąvado matosi, kad tarp bylų, kuriose skolininkė buvo V. A., buvo vykdoma ir byla Nr. 0055/06/03045 dėl 50259 Lt išieškojimo pagal ieškovo M. O. ieškinį (t. 6, b.l. 14-18).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie galėtų pagrįsti V. A. pareikštą kaltinimą apgaule įgijus didelės vertės R. J. bei L. J. priklausantį turtą, todėl dėl šio kaltinimo V. A. yra išteisintina. Pažymėtina, jog vienintelis tiesioginis įrodymas, kuriuo grindžiamas šis kaltinimas V. A. yra nukentėjusiuoju byloje pripažinto L. J. parodymai. Šie parodymai yra prieštaringi, keliantys pagrindą abejoti jų nuoširdumu ir paties nukentėjusiojo sąžiningumu savo tuometinės sutuoktinės R. J. atžvilgiu, todėl teismas L. J. parodymų negali vertinti kaip patikimo įrodymų šaltinio. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šiuo metu tarp L. J. ir V. A. yra susiklostę atvirai priešiški santykiai, kuriuos jie aiškinasi inicijuodami ikiteisminius tyrimus vienas kitam – L. J. jau yra nuteistas pagal V. A. pareiškimą pradėtoje baudžiamojoje byloje, o V. A. taip pat buvo pradėti keli kiti ikiteisminiai tyrimai pagal L. J. pareiškimus ir vėliau nutraukti nesurinkus pakankamai duomenų, galinčių pagrįsti nusikalstamos veikos padarymo faktą ar V. A. dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą kritiškai vertinti L. J. duodamų parodymų patikimumą, o pakankamai tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kurių visuma galėtų paneigti kaltinamosios gynybinę versiją ir patvirtinti L. J. pateikiamą versiją, pagal kurią V. A. ir yra suformuluotas kaltinimas, byloje nesurinkta. Nesant galimybės teisme ištirtais įrodymais pašalinti prieštaravimus tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų bei besąlygiškai paneigti gynybos pateiktą versiją, visos pagrįstai kylančios abejonės yra vertintinos kaltinamosios naudai, ko reikalauja nekaltumo prezumpcijos principas.

Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė apgaule įgijusi nukentėjusiųjų turtą ir nurodė, kad L. J. ją apkalba dėl tarp judviejų susiklosčiusių priešiškų santykių bei norėdamas pateisinti, kur iššvaistė savo ir tuometinės savo sutuoktinės R. J. pinigus. Ji pripažino, jog 2007 m. sausio pradžioje iš L. J. gavo 110000 Lt ir nurodė, kad šis juos grąžino kaip savo skolą, o kitų kaltinime nurodytų neva jai L. J. perduotų pinigų teigė negavusi. Kaltinamoji taip pat patvirtino, kad turėjo R. J. įgaliojimą iš nukentėjusiosios banko sąskaitos pervesti L. J. pinigus. Nurodė, jog ragino L. J. susimokėti savo skolas, o šiam išsisukinėjant teiginiais, kad žmona disponuoja visais šeimos pinigais ir jų jam neduoda, grasino pati pasikalbėti su R. J., po ko L. J. ir įtikino savo sutuoktinę išrašyti įgaliojimą. V. A. taip pat nurodė, kad jokių buto nuomos ar pardavimo sutarčių neklastojo ir L. J. pasirašinėti nedavė, o pastarasis pats tokiu būdu stengėsi klaidinti tuometinę sutuoktinę R. J. tam, kad galėtų pateisinti šeimos piniginių lėšų, realiai buvusių R. J. žinioje, panaudojimą savo paties reikmėms ir finansiniams įsipareigojimams vykdyti. Tokia kaltinamosios versija nors ir nėra laikytina patikima, tačiau teisme ji paneigta nebuvo. Aplinkybę kaip pas ją atsirado kopija netikros 2006-12-01 sutarties dėl Turniškių g. 11-2, Vilniuje, esančio buto pirkimo, kopijos PVM sąskaitos faktūros 50000 Lt sumai pagal šia sutartį ir R. J. mokėjimo nurodymo 130000 Lt sumai pagal minėtą sutartį, kopija R. J. įgaliojimo L. J., kopijos 2005-04-22 ir 2005-05-04 netikrų kasos pajamų orderių, pagal kuriuos R. J. sumokėjo neva VK AKPB-ei iš viso 30000 Lt, V. A. aiškino tuo, kad šiuos dokumentus rado UAB „Stakas“ patalpose, kur dirbo kartu su L. J. ir pasidarė jų kopijas. Nors tokia versija ir nėra visiškai įtikinanti, tačiau nesutiktina su prokurorės pozicija neva ši aplinkybė patvirtina, kad būtent V. A. klaidino L. J., o per šį – ir R. J., naudodama minėtus netikrus dokumentus. Pažymėtina, kad ir pats L. J. į bylą pateikė dokumentus, susijusius su V. A. tėvo buto įkeitimu ir pardavimu, nors nukentėjusysis su šiuo sandoriu niekaip susijęs nebuvo. Tokia aplinkybė iš dalies patvirtina V. A. teiginius, kad tiek ji, tiek L. J. iki prasidedant konfliktams palaikė artimus darbo bei asmeninius ryšius ir turėjo galimybę susipažinti su vienas kito turimais dokumentais, taigi – ir pasidaryti jų kopijas. Kaip prielaida atmestinas kaltintojos motyvas neva nelogiška, jog L. J. būtų atvirai laikęs suklastotus dokumentus darbo vietoje. Toks teiginys yra deklaratyvus ir negali būti laikomas įrodymu nustatant asmens kaltę ar nekaltumą. Tuo pat motyvu nelogišku galima būtų laikyti ir kaltinamosios elgesį kuomet ji pati pateikė minėtus netikrus dokumentus (jų kopijas) ikiteisminiam tyrimui, užuot juos sunaikinusi ar paslėpusi, kas būtų kur kas lokiškesnis elgesys jei ji šiuos dokumentus būtų pati klastojusi ar naudojusi nusikaltimui daryti. Kaltinime nurodyta, kad V. A. naudojo minėtus netikrus dokumentus klaidindama L. J. ir tokiu būdu įtikindama pastarąjį, jog jis realiai dalyvauja nekilnojamojo turto sandoryje ir perka butą. Toks kaltinimas grindžiamas tik L. J. parodymais, o jokių objektyvių duomenų, kad V. A. iš tiesų klaidino nukentėjusįjį ir perdavė jam šiuos netikrus dokumentus bei gavo iš jo neva buto pirkimui skirtus pinigus grynais, byloje nėra. R. J. patvirtino, kad L. J. duodavo jai pasirašyti su buto pirkimu susijusius dokumentus ir tvirtino, kad sandoriui tarpininkauja V. A.. Tokie nukentėjusiosios parodymai yra išvestiniai, nes ji pati su V. A. nebendravo ir tik perpasakojo tai, ką jai sakė tuometinis sutuoktinis L. J.. Kaltinime taip pat nurodyta, kad V. A. įgijo papildomą L. J. pasitikėjimą dėl galimybės tarpininkauti perkant butą Turniškėse, kuomet sutvarkė Turniškių g. 13-2 esančio buto nuomos dokumentus. Pažymėtina, kad paties L. J. parodymai apie šio buto nuomos aplinkybes yra itin prieštaringi ir neįtikinantys. Pirminės apklausos metu 2007-07-09 metu jis nurodė, jog sutartį be numerio dėl šio buto nuomos jam pateikė V. A., o po buto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo jis su šeima persikėlė gyventi į šį butą ir gyveno ten iki 2005 m. birželio mėnesio (t. 1, b.l. 119-122). Yra nustatyta, kad nukentėjusiojo aplinkybė apie tai, kad jis šiame bute gyveno su šeima, yra akivaizdžiai neteisinga. R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kategoriškai paneigė gyvenusi su L. J. minėtame bute. Pats L. J. teisme taip pat pripažino, kad bute iš tiesų negyveno, o tik laikė ten savo daiktus. Papildomai pažymėtina, kad ir liudytojas V. R. teisme paaiškino, kad buvo sudaryta nuomos sutartis su L. J., pagal kurią pastarasis nieko nemokėjo, o nuvažiavus patikrinti buto, jame jokių gyventojų ar asmeninių daiktų nebuvo, o tik buvo numesti keli čiužiniai. Tai, kad nukentėjusysis jau pirmos apklausos metu davė nenuoširdžius parodymus nurodydamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančias aplinkybes, savaime sudaro pagrindą kritiškai vertinti jo duodamų parodymų patikimumą. Kaip yra nustatyta byloje, realiai L. J. turėjo ir ikiteisminiam tyrimui pateikė dvi Turniškių g. 13-2 esančio buto nuomos sutartis, datuotas 2005-03-10: 1) sutartį Nr. 37-31, kuri kaip nustatyta, yra tikra ir realiai buvo sudaryta (t. 1, b.l. 52-53) bei 2) sutartį be numerio, kuri kaip nustatyta, yra netikra (t. 1, b.l. 49-50), tačiau pirmos apklausos metu nukentėjusysis šią svarbią aplinkybę nutylėjo, o papildomai apklausiamas 2009-08-13 jau tvirtino, kad iš tiesų pasirašė abi šias sutartis ir tiesiog neatkreipė dėmesio, kad antroji sutartis yra be numerio bei pasirašyta vizualiai nuo pirmosios sutarties akivaizdžiai besiskiriančiu V. R. parašu; taip pat nurodė, kad antrąją sutartį jam maždaug po mėnesio taip pat pateikė V. A. (t. 1, b.l. 128-131). Tokie parodymai prieštarauja jo paties pirmoje apklausoje nurodytai aplinkybei, kad buvo tik viena sutartis be numerio po kurios pasirašymo jis pasirašė patalpos perdavimo-priėmimo aktą ir persikėlė su šeima gyventi į butą. Patalpos perdavimo-priėmimo aktas buvo surašytas 2005-03-14 (t. 1, b.l. 51), taigi L. J. iki šio akto pasirašymo niekaip negalėjo būti pasirašęs netikros nuomos sutarties be numerio, jei ši, kaip jis teigė, buvo jam duota tik po mėnesio nuo tikros nuomos sutarties surašymo. Pažymėtina, kad viso bylos tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu L. J. savo elgesio prieštaringumą ir sunkiai paaiškinamą pasyvumą V. A. neva tvarkant jo buto pirkimo reikalus, motyvavo tik dideliu patiklumu ir pasitikėjimu kaltinamąja. Įvertinus tai, kad L. J. pats daug metų vertėsi veikla nekilnojamojo turto srityje, toks jo deklaruojamas tariamas naivumas kelia teismui pagrįstas abejones šio asmens parodymų nuoširdumu ir jo paties veiklos skaidrumu. Teisme nukentėjusysis taip ir nesugebėjo įtikinamai paaiškinti kodėl visus su neva perkamu butu susijusius reikalus tvarkė savo sutuoktinės vardu, ir būtent jai duodavo pasirašyti visus su tuo susijusius dokumentus, nors būtent jis jau ne pirmus metus dirbo nekilnojamojo turto srityje, šią sritį gerai išmanė ir pats buvo apsiėmęs tvarkyti visus su tariamu buto pirkimu susijusius reikalus. Logiškai nepaaiškinama, kodėl L. J., turėdamas 2006-11-28 R. J. išrašytą įgaliojimą, veikti pastarosios vardu perkant butą, pats nepasirašė 2006-12-01 netikros sutarties su AB „Turniškių ūkis“, o davė ją pasirašyti R. J.. Nukentėjusiojo teiginius, kad jis pats nematė kokį butą perka, nežinojo kas yra AB „Turniškių ūkis“ direktorius, paneigia bylos duomenys – L. J. pasirašė buto nuomos sutartį dėl visiškai kito buto, nei norėjo įgyti, jis pats pateikė tyrimui 2005-08-01 datuotą L. J. prašymą, adresuotą LRV Kanceliarijos Viešųjų ryšių departamento vyr. sekretoriui R.Matčinskui, dėl buto, esančio Turniškių g. 11-2, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. L. J. nesugebėjo įtikinamai paaiškinti ir savo visiško neveiklumo buto pirkimo sandoriui užsitęsus beveik dvejus metus. Tai, kad sąžiningai veikiantis žmogus galėtų dalyvauti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoryje net nesusitikęs su kita sandorio puse ar jos atstovais yra mažai tikėtina, tačiau kuomet žmogus, kuris pats užsiima nekilnojamuoju turtu, taip ilgai užsitęsus buto pirkimo sandoriui, tuo labiau kai buvo keičiamas net pats parduodamas butas ir jo kaina, net nebando asmeniškai susisiekti su kita sandorio puse ar bent jau apžiūrėti naujai parduodamo buto, yra visiškai nesuvokiama ir nepateisinama jokiu patiklumu ar tariamu naivumu. Įvertintina ir tą aplinkybė, kad galiausiai apgaulė išaiškėjo ne dėl veiksmų, kurių ėmėsi L. J., o būtent dėl R. J. veiksmų – pastaroji paprašė išsiaiškinti kas vyksta žento R. L. ir šis labai greitai ir paprastai išsiaiškino, kad tokia bendrovė kaip „Turniškių ūkis“ apskritai neegzistuoja ir jokie butai Turniškėse nėra parduodami. Kodėl to žymiai anksčiau negalėjo padaryti pats L. J., teismui taip ir liko neaišku, juolab, kad yra nustatyta, jog L. J. žinojo, kur yra AB „Tukompa“ ir jau anksčiau buvo susitikęs bei bendravęs su šios bendrovės vadovu V. R.. Taigi, įvertinus akivaizdžius L. J. duodamų parodymų prieštaravimus, jo paties sunkiai pateisinamą elgesį neva vykusio buto pirkimo sandorio metu, kurio jis įtikinamai paaiškinti taip ir nesugebėjo, atvirai priešiškus santykius su kaltinamąja, darytina išvada, kad L. J. parodymai šioje byloje negali būti laikomi patikimais. Nesant jokių kitų įrodymų, kad V. A. 2005 metais iš L. J. gavo 30000 Lt grynais kaip avansą už perkamą butą, taip pat iš L. J. gavo dar 9000 Lt grynais 2007-01-16 ir vėliau dar 10000 Lt R. J. paimtų iš savo sąskaitos bei 833,07 L. J. paimtų iš savo sąskaitos, teismas negali konstatuoti, kad šis turtas iš tiesų buvo perduotas V. A., juo labiau – kad jis buvo perduotas kaltinamajai apgaulės įtakoje. Byloje surinktais objektyviais duomenimis (banko sąskaitų išrašais) nustatyta, kad V. A. 2007-01-16 iš L. J. gavo 110000 Lt bankiniu pavedimu, ko kaltinamoji ir neneigė, tačiau nurodė, kad L. J. tokiu būdu tik grąžino savo skolą. Nors nukentėjusysis neigė buvęs skolingas V. A. ir tvirtino, kad ši neturėjo lėšų, kurias jam būtų galėjusi paskolinti, tačiau tokie jo parodymai nėra pakankami paneigti kaltinamosios versijai. Kaip matosi iš bylos duomenų, L. J. ir V. A. ilgą laiko siejo verslo santykiai. Liudytojas M. O. patvirtino, kad skolino pinigus UAB „Stakas“, kurios steigėjai buvo būtent V. A. ir L. J., o vėliau skola buvo grąžinama dalimis ir pinigus jam yra perdavę tiek L. J., tiek V. A.. Tai, kad UAB „Stakas“ skolinosi iš M. O., patvirtina ir teismui pateiktas UAB „Stakas“ banko sąskaitos išrašas (t. 11, b.l. 137-141). V. A. ir L. J. tarpusavio įsiskolinimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o jie patys dėl šių aplinkybių duoda visiškai skirtingus parodymus ir galimybės pašalinti šiuos prieštaravimus, teismo manymu, nėra, nes abu šie asmenys yra suinteresuoti apkalbėti vienas kitą, abu jau yra teisti už veikas, susijusias su neskaidria ar nusikalstama finansine veikla, su kuria susiję ar iš dalies susiję buvo tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamoji. Kita vertus, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios galėjo būti susiklostę turtiniai santykiai, tame tarpe ir finansiniai įsipareigojimai, tame tarpe kylantys ir nebūtinai iš teisėtos veiklos. Kaip yra nustatyta byloje, 2006-12-11 R. J. padarė 130000 Lt pavedimą į jos manymu, AB „Turniškių ūkis“ sąskaitą už perkamą butą, tačiau realiai buvo nurodyta M. O. banko sąskaita, todėl nesutapus sąskaitos savininkui ir pavedime nurodytam gavėjui, bankas automatiškai grąžino pinigus į R. J. sąskaitą. Ši aplinkybė R. J. žinoma nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent 130000 Lt sumos pervedimas (iš sąskaitos išrašo matosi, kad tai buvo visi R. J. sąskaitoje turimi pinigai) buvo būtent L. J., o ne V. A., sumanymas, nors PVM sąskaita faktūra pagal netikrą 2006-12-01 buto pirkimo-pardavimo sutartį buvo išrašyta tik 50000 Lt sumai. 2007-01-15 vėl būtent L. J. įtikino savo tuometinę sutuoktinę surašyti V. A. įgaliojimą naudotis nukentėjusiosios banko sąskaita. Jis pats teigė, kad taip elgėsi būdamas suklaidintas V. A., tačiau jokių patikimų įrodymų, galinčių patvirtinti šią jo versiją, byloje nėra. Paties L. J. parodymų patikimumu verčia abejoti vien ta aplinkybė, kad jis naudojo savo sutuoktinės, kuri su V. A. jokių reikalų neturėjo, sąskaitą. Nukentėjusysis teigė neva V. A. jį įtikino, kad jos sąskaitos yra areštuotos ir yra rizika, kad jo sąskaitos taip pat bus areštuotos, todėl naudojosi R. J. sąskaita, tačiau tokie parodymai prieštarauja faktiškai įvykusioms aplinkybėms. Skirtingai nei teigė L. J., įgaliojimas V. A. buvo išrašytas ne laisvai disponuoti R. J. sąskaita, bet tik griežtai apibrėžtam veiksmui atlikti – 120000 Lt pervedimui būtent į L. J. sąskaitą, o tai logiškai nesuderinama su argumentu dėl neva buvusios rizikos, kad paties L. J. sąskaita gali būti areštuota. Kaip matosi iš L. J. banko sąskaitos išrašo, 2007-01-16 gavęs 120000 Lt pervestus iš R. J. sąskaitos, jis iškart 110000 Lt pervedė į V. A. sąskaitą, taip pat 9000 Lt nuėmė grynais ir dar padarė 100 Lt pavedimą mokesčių inspekcijai. Visų, pirma, toks elgesys paneigia nukentėjusiojo teiginius, neva jis buvo suklaidintas V. A. apie tariamai areštuotas jos sąskaitas, nes jis pats pervedė pinigus būtent į kaltinamosios sąskaitą. Antra, teismui taip ir liko nepaaiškinta, kodėl prireikė iš pradžių pervesti pinigus į L. J. sąskaitą, o tik po to – į V. A.. Vertinant tokį sunkiai paaiškinamą nukentėjusiojo elgesį, L. J. pateikiama versija apie jo suklaidinimą yra kur kas mažiau įtikinanti, nei kaltinamosios versija dėl to, kad tokiu būdu pats L. J. klaidino savo sutuoktinę, po ko taip gautus jų bendrus pinigus panaudojo savo asmeninėms reikmėms. Tai, kad L. J. su iš R. J. sąskaitos pervestais pinigais elgėsi ne kaip su svetimomis (V. A.) lėšomis, bet kaip su savo turtu iš dalies patvirtina ir ta aplinkybė, kad vos gavęs pinigus, jis be pavedimo V. A., dar padarė ir pavedimą VMI savo asmeniniams mokestiniams įsipareigojimams vykdyti. Kaip matosi iš banko sąskaitos išrašo, jokių kitų lėšų be sumos, kuri buvo pervesta iš R. J. sąskaitos, L. J. sąskaitoje nebuvo. Taigi, konstatuotina, kad teisme nebuvo besąlygiškai paneigta kaltinamosios versija, jog L. J. jai pervesti 110000 Lt buvo skirti asmeninės skolos padengimui. Papildomai pažymėtina ir tai, kad kaip matosi iš V. A. sąskaitos išrašo, ji iš gautų 110000 Lt tą pačią dieną 100000 Lt pervedė UAB „Vilniaus lombardas“ daliai žalos atlyginimo. Kaltinamoji taip pat pateikė į bylą kopiją 2007-02-20 UAB „Medicinos bankas“ mokėjimo nurodymo, patvirtinto UAB „Stakas“ antspaudu ir pasirašyto L. J. vardu, dėl mokėtojo UAB „Stakas“ 202000 Lt pervedimo į V. A. sąskaitą, nurodant galutinį gavėją UAB „Vilniaus lombardai“ ir pažymint mokėjimo paskirtį „dalinis žalos atlyginimas“ (t. 3, b.l. 5). Šio dokumento tikrumas byloje nebuvo paneigtas, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad L. J. žinojo apie V. A. įsipareigojimus UAB „Vilniaus lombardas“ ir pinigus jai galimai pervedinėjo būtent šiam įsiskolinimui padengti.

Teismas išklausęs liudytojus, įvertinęs specialistų išvadas rašytinius įrodymus, nerado duomenų, patvirtinančių jog būtent V. A., ar jos prašymu kitas asmuo, pagamino netikrą 2005-04-22 nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo avansinę sutartį, 2006-12-01 nekilnojamo daikto pirkimo pardavimo (avansinę) sutartį, pagamino kaltinime minimus netikrus kasos pajamų kvitus ir sąskaitą faktūrą, suklastojo V. R., N. R., K. V., M. Balandienės, R. Matčinsko parašus.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl didelės vertės R. J. ir L. J. turto įgijimo apgaule nėra pagrįstas pakankamais ir patikimais įrodymais, iš esmės grindžiamas tik prieštaringais ir nepatikimais nukentėjusiojo L. J. parodymais bei iš tokių parodymų išvestiniais įrodymais ir prielaidomis. Kaltinamosios gynybinė versija teisme paneigta nebuvo, įrodymai, kurie patvirtintų, jog V. A. tyčia, turėdama tikslą užvaldyti nukentėjusiųjų pinigines lėšas, naudojo apgaulę jų atžvilgiu – klastojo dokumentus ar kitomis priemonėmis klaidino nukentėjusiuosius, pateikti nebuvo, todėl teismas visas pagrįstai kylančias ir ištyrus įrodymus nepašalintas abejones vertina kaltinamosios naudai bei ją išteisina. Kadangi nėra nustatyta, jog kaltinamoji ar koks nors kitas pašalinis asmuo apgaule įgijo R. J. ir L. J. bendrą santuokinį turtą, darytina išvada, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, galinčių patvirtinti, jog iš viso buvo padaryta veika, turinti BK 182 str. 2 d. nusikaltimo požymių, nes R. J. ir L. J. turtas priklausė jiems abiems bendros jungtinės nuosavybės teise. Įvertinus šias aplinkybes, V. A. yra išteisintina BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių.

Apklausta teisme nukentėjusioji A. Č. paaiškino, kad niekada anksčiau nebuvo susidūrusi su apgaule, todėl patikėjo kaltinamąja. Kuomet pastaroji prašė perduoti jai slaptažodžių kortelę, ji suprato, kad to reikia tam, jog jos vyras, su kuriuo vyko skyrybų procesas, negautų jos pinigų. Ji niekada nesinaudojo internetine bankininkyste, todėl apie ją nieko neišmanė. Yra sportininkė ir prieš ruošiantis varžyboms turi laikytis griežtos dietos, dėl ko jai užeidavo silpnumas, galvos svaigimas, atminties praradimas. Kaltinamoji visą tai žinojo ir tuo pasinaudojo. Visas reikšmingas faktines aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir prašo vadovautis tais parodymais, juos visiškai palaiko.