Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

vertėjams Jekaterinai Chochlanovai, Algimantui Litvinui, Irinai Pilžis, Ghulam Rabani Rahmat, Mahmoud Tigh Navard, Jelenai Terechovai,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. R., gimęs 1955-02-15, Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., Rukainių sen., Vilniaus r., nedirbantis, teistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 111 str. 1 d, 4 m. laisvės atėmimu, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d.;

I. M. A., gimęs 1963-04-26, Afganistano Islamo Respublikoje, Afganistano Islamo Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis Vokietijos Respublikoje, Berlyne, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nenustatytiems asmenims organizavus neteisėtą žmonių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kaltinamasis S. R., padedant Afganistano Islamo Respublikos piliečiui I. M. A. gabeno ir slėpė keturis užsieniečius, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, prisistatančius Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiais: V. G. N., Xuan H. T., T. H. T. ir V. H. N., o būtent: 2010-01-15 naktį tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1069 ir 1070 Pilkapių kaimo prieigose, Medininkų sen., Vilniaus raj., šiems asmenims neteisėtai perėjus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, einant pėsčiomis iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, 2010-01-15 apie 3.00 val. I. M. A. paskambino telefonu S. R. ir pranešė, kad užsieniečiai jau yra Lietuvoje, eina senuoju Minsko keliu nuo valstybės sienos link Medininkų mstl., Medininkų sen., Vilniaus raj., bei nurodė paimti šiuos užsieniečius. S. R. iš savo gyvenamosios vietos Kryžkelio kaimo, Vilniaus raj., automobiliu „Mazda 323“ v/n (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į senąjį Minsko kelią Medininkų sen., Vilniaus raj., iš kur keturis minėtus užsieniečius neteisėtai gabeno savo automobiliu, juos veždamas į savo namus, ir nuo 2010-01-15 4.00 val. neteisėtai juos slėpė jam priklausančioje sodyboje, o 2010-01-15 ryte I. M. A. telefonu paskambinus ir nurodžius nuvežti užsieniečius prie „Mc Donalds“ restorano, esančio Seinų g. 3, Vilniuje, S. R. paprašė K. C., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nuvežti du iš šių užsieniečių iki restorano „Mc Donalds“, esančio Seinų g. 3, Vilniuje, ir kuris savo automobiliu „Nissan Sunny“ v/n (duomenys neskelbtini) nuvežė vaikiną ir merginą iš Kryžkelio k., Vilniaus raj, prie restorano, kur juos 2010-01-15 apie 14.00 val. paėmė A. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nes jis po jo paleidimo iš suėmimo 2010-03-28 išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir į Lietuvą negrįžo. A. M. paprašė savo pažįstamo Z. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas taip pat yra nutrauktas, automobiliu ‚Audi Coupe“ v/n (duomenys neskelbtini) nuvežti jį – A. M. ir du užsieniečius (vyrą ir moterį), – prisistačiusius X. H. T. ir T. H. T. į viešbutį „Selvana“, esantį Kareivių g. 9, Vilniuje, kuriame A. M. minėtus užsieniečius slėpė, apgyvendinęs šio viešbučio kambaryje Nr. 6 ir įpareigojęs A. G., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, pastaruosius saugoti. 2010-01-16 apie 13.00 val. I. M. A. telefonu paskambino S. R. ir paprašė du likusius jo sodyboje užsieniečius nuvežti į degalinę „Lingė“, esančią Minsko pl. 40, Nemėžio k., Vilniaus raj., ką S. R. ir padarė, t.y. 2010-01-16 apie 17.00 val. automobiliu „Mazda 323“ v/n (duomenys neskelbtini) nuvežė šiuos asmenis ir perdavė juos A. M., kuris po jo apklausos buvo paleistas iš suėmimo ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, ir kuris automobiliu „Honda Civic“, turėdamas tikslą paslėpti, neteisėtai gabeno juos iš degalinės „Lingė“, esančios Minsko pl. 40, Nemėžio k., Vilniaus raj., į viešbutį „Selvana“, esantį Kareivių g. 9, Vilniuje, kuriame keturi užsieniečiai, A. M. ir A. G. buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Tokiu būdu kaltinamasis S. R. neteisėtai gabeno ir slėpė neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius keturis Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius, o I. M. A. jam padėjo padaryti Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis S. R. parodė, kad jis nepažįsta asmenų, kurių vardai A. G. ir A. M.. Pažįsta I. M. A., su kuriuo susipažino 2009 m. gruodžio mėn. A. atėjo pas jį į namus naktį, pasakė, kad sugedo automobilis ir paprašė pagalbos. Kartu su A. buvo dar vienas vyriškis, o trečias liko prie automobilio. A. paklausė, kuo jis dirba, atsakė – taksistu. T. A. paprašė nuvežti juos į Vilnių. Jis nuvežė juos į viešbutį, esantį prie Aušros vartų. Jie sumokėjo jam 20 JAV dolerių. A. davė jam savo telefono numerį – 867002176, jie kartais susitikdavo, kai A. reikėdavo kur nors nuvežti. A. jam paskambino2010-01-15 ir kaip visada paprašė pagalbos. Prašė pavežti žmones, kurie eina senuoju Minsko plentu. Sakė, kad tie žmonės sumokės jam už tai 200 JAV dolerių. Jis savo automobiliu nuvažiavo į Minsko plentą, iš keliuko į pagrindinį kelią išbėgo vyriškis. Jis sustojo, į automobilį įlipo trys vyrai ir viena moteris – visi azijiečiai. Paskambinęs A. paprašė juos nuvežti į Rukainius prie bažnyčios. Jis juos nuvežė, vienas vyriškis sumokėjo jam 200 JAV dolerių. 2010-01-16 apie 13.00 val. jam vėl paskambino A. ir paprašė nuvežti vaikiną ir merginą prie restorano „Mc Donalds“, esančio prie stoties, Vilniuje. Apie 17.00 val. paskambinęs A., paprašė tuos pačius du asmenis, kuriuos jis 2010-01-15 vežė į Rukainius, nuvežti į „Akropolį“, jis pasakė, kad į „Akropolį“ jų neveš, kad nuveš tik iki Nemėžyje esančio degalinės, o iš ten tegu juos pasiima kitas vairuotojas. Nuvežus du vyriškius į „Lingės“ degalinę, po kelių minučių prie jo automobilio privažiavo kitas automobilis, kurį vairavo apie 30 metų vyras, į kurį įsėdo jo atvežti keleiviai. Jam už keleivių pavežimą niekas pinigų nesumokėjo. Jis nežino iš kur į Lietuvą atvyko šie žmonės, nesiaiškino, su jais nekalbėjo, paveždamas juos, darė paslaugą pažįstamam A.. Vėliau, pamatęs, kad vežiojimai nesibaigia, suprato jog žmonės vežiojami neteisėtai, todėl juos vežioti atsisakė. Gailisi, kad, dirbdamas taksistu ir norėdamas užsidirbti, įsitraukė į neteisėtą veiklą. Šiuo metu nedirba, serga cukriniu diabetu, gauna invalidumo pensiją, turi šeimą. Dėl padaryto gailisi.

S. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.7, b.l. 144-148).

Kaltinamasis I. M. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad asmenų, kurių vardai A. M. ir A. G., jis nepažįsta, su jais nebendravo neteisėtai gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturinčius užsieniečius bei pats neorganizavo šios neteisėtos veiklos. Šiuo metu (iki suėmimo) gyvena Vokietijoje, Berlyne. Į Lietuvą atvyko teisėtai, turėdamas Afganistano Islamo Respublikos piliečio pasą bei Šengeno vizą. Vokietijoje jam suteiktas politinio prieglobsčio statusas. 2009 m. gruodžio mėn. iš Vokietijos į Lietuvą atvyko pirkti automobilio, nusipirkęs važiavo su draugu vardu M.. Automobilis sugedo netoli kažkokio kaimo, name degė šviesa, užėjęs paprašė pagalbos, vyriškis juos nuvežė į Vilnių. Tokiu būdu jis susipažino su S. R.. 2009 m. Lietuvoje gyveno 4 dienas, buvo apsistojęs viešbutyje prie stoties, netoli restorano „Mc Donalds“. Niekada nėra gyvenęs Baltupio mikrorajone. Antrą kartą 2009 m. gruodžio mėn. pabaigoje vėl lankėsi Vilniuje verslo reikalais. Neprisimena, kurioje Vilniaus vietoje jis stovėjo gatvėje ir telefonu kalbėjo afganistaniečių kalba. Prie jo priėjo nepažįstama pagyvenusi moteris ir paprašė pakalbėti su taksistu rusiškai, kad šis ją su šeima – vaikais nuvežtų į tam tikrą vietą. Jis, sutikęs padėti moteriai, priėjo prie pirmo pasitaikiusio taksi automobilio ir paklausė, ar šis nuvež žmones jų nurodytu adresu. Taksistas sutiko. Vėliau, maždaug po metų, pareigūnai jį parodė šiam taksistui atpažinti. Taksistas jį atpažino. Jis taip pat prisiminė šias aplinkybes, bet šio taksisto nepažįsta, jam pinigų nemokėjo. Jis neorganizavo žmonių vežimo į Lenkiją. Gali būti, kad jis telefonu kalbėjo su V. L., pats nežinodamas su kuo kalbasi. 2009 m. ar 2010 m. Vokietijoje jo pažįstamas vardu M. R., gim. 1967 m., prašė iš pastarojo telefono pakalbėti rusiškai. Jis 2-3 kartus kalbėjosi pažįstamo kaimyno M. duotu telefonu su kažkokiais vyrais rusų kalba. Kokiu telefonu buvo skambinama ir į kokią valstybę, nežino. M. pats rinko numerį ir sakydavo ką reikia pasakyti paskambinus. Jis tiksliai neprisimena, apie ką kalbėjosi, bet dažniausiai – apie prekę, kurią reikia paimti vienoje vietoje ir nuvežti į kitą vietą. Jis niekada nėra prašęs S. R. nuvežti žmones į Lenkiją ir už jų vežimą jam nemokėjo. Jokių žmonių, neteisėtai patekusių į Lietuvą, nevežė ir neorganizavo jų vežimo. Pinigų už tokių žmonių gabenimą iš Lietuvos į Lenkiją negavo ir pats niekam pinigų nemokėjo. Mano, kad jo vardu M. galėjo pasinaudoti Berlyne gyvenantis jo kaimynas M. R., kuris turi du draugus Maskvoje, vienas vardu A., kitas – F. Mano, kad būtent M. R. organizavo žmonių gabenimą iš Rusijos į Europos Sąjungos šalis. Kiekvienas afganistanietis paklaustas atsakytų, kad jį išsiuntė Faim arba Ašraf, o Vokietijoje pasitiks M. R..

Liudytojas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. S. parodė, kad 2010-01-16 apie 14.00 val. iš Vilniaus rinktinės Nelegalios migracijos ir kontrolės skyriaus viršininko A. K. gavo informaciją, kad Vilniuje, S. S. g. 39-ame name gali būti keturi asmenys, patekę į Lietuvą neteisėtai, kuriuos tą pačią dieną ruošiamasi išgabenti iš Lietuvos automobiliu AUDI COUPE, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tuomet jis kartu su OVS specialiste A. M. nuvažiavo prie minėto namo ir kurį laiką stebėjo į namo kiemą įvažiuojančius ir iš jo išvažiuojančius automobilius, tačiau automobilis nurodytais valstybiniais numeriais nepasirodė. Į pagalbą pasitelkė Specialios paskirties būrio pareigūnus S. S. ir S. M. su tarnybiniu automobiliu. Apie 16.00 val. A. K. pranešė, kad minėtu adresu – S. S. g. 39, Vilniuje, asmenų, neteisėtai patekusių į Lietuvą, nėra ir, greičiausiai, šių asmenų perdavimas žmonėms, kurie pastaruosius išveš iš Lietuvos į Lenkiją įvyks Minsko plente esančioje „Lingės“ kolonėlėje, Vilniaus rajone, prie Nemėžio gyvenvietės. Todėl jis su A. M. nuvažiavo į minėtą degalinę. SPB pareigūnams nurodė su tarnybiniu automobiliu būti netoliese degalinės. Privažiavęs degalinę jis sustojo ir laukė automobilyje. Maždaug po 20 min. pamatė prie degalinės privažiuojantį automobilį - tamsios spalvos MAZDA 6. Šis automobilis kurį laiką pastovėjo prie degalinės, o po to įvažiavo į degalinę. Netrukus į degalinę įvažiavo kitas – šviesios spalvos automobilis, kurio valstybinių numerių neįsidėmėjo. Šis automobilis netrukus išvažiavo iš degalinės. Jam pasirodė, kad automobiliu važiavo 5 ar 6 tamsaus gymio žmonės. Kadangi jam buvo nurodyta laukti automobilio AUDI COUPE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tai į minėtus automobilius ypatingo dėmesio nekreipė. Iki 17.30 val. jis su specialiste A. M. buvo degalinėje ir laukė pasirodančio minėto automobilio. Apie 17.30 val. A. K. pranešė, kad nelegalų perdavimas įvyks Žirmūnų mikrorajone, Kareivių gatvėje esančioje „Statoil“ kolonėlėje. Jis nuvažiavo į minėtą degalinę. SPB pareigūnams nurodė su tarnybiniu automobiliu būti netoliese – Kareivių g. 9-ojo namo kieme, kad esant reikalui galėtų greitai privažiuoti. Apie 18.40 val. jam paskambino SPB pareigūnas S. M. ir pasakė, kad prie jų tarnybinio automobilio priėjo nepažįstamas vyriškis, prisistatė vardu A., ir pasakė, kad viešbutyje, esančiame šalia Kareivių g. 9-ojo namo, yra du nelegalūs migrantai iš Vietnamo, o kiti du sėdi jo automobilyje. Susiklosčius tokiai situacijai jis priėjo prie SPB tarnybinio automobilio pabendrauti su asmeniu, prisistačiusiu A. Prie SPB pareigūnų automobilio pamatė tamsaus gymio vyriškį. Šis jam prisistatė A. ir paaiškino tą patį, ką buvo sakęs S. M., kad viešbutyje yra du nelegalai, o jo automobilyje yra dar du nelegalai iš Vietnamo. Jis paklausė A., iš kur šio automobilyje du nelegalai. A. paaiškino, kad turi tuos žmones nuvesti į viešbutį. Jis nusprendė patikrinti A. informaciją ir pasakė šiam vesti žmones į viešbutį. A. priėjo prie šviesaus automobilio, kurio numerių jis neįsidėmėjo, ir liepė išlipti iš automobilio žmonėms. Tuomet pamatė, kad iš automobilio iš tiesų išlipo du vietnamiečiai vyriškiai. Ar. įvedė šiuos žmones į viešbutį, o viešbutyje nuvedė į vieną iš kambarių. Tuo metu buvo apie 19.00 val. Minėtame viešbučio kambaryje be atvestųjų vietnamiečių buvo dar trys žmonės: du vietnamiečiai – vyras ir moteris ir vienas armėnas, anksčiau nepažįstamas A. G., kuris pateikė užsieniečio registracijos pažymėjimą. Nei vienas iš keturių vietnamiečių paprašytas nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl jie buvo sulaikyti. A. paprašytas pateikė užsieniečio registracijos pažymėjimą. Tuomet sužinojo, kad iš tiesų tai A. M.. Visi sulaikytieji buvo pristatyti į Vilniaus rinktinę

Liudytojas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialiosios paskirties būrio vyresnysis pasienietis S. S. parodė, kad 2010-01-16 apie 14.00 val. Vilniaus rinktinės Specialios paskirties būrio vado nurodymu jis kartu su vyresniuoju specialistu S. M. tarnybiniu automobiliu su skiriamaisiais ženklais nuvažiavo prie S. S. g. 39-ojo namo, Vilniuje. Vadas paaiškino, kad prie minėto namo jų lauks Operatyvinės veiklos skyriaus specialistas A. S., kuriam reikės padėti sulaikyti asmenis, neteisėtai patekusius į Lietuvą. Susitikę su A. S. davė pastarajam tarnybinę radiostotį, kuria vėliau palaikė ryšį. Jie su S. M. laukė tolimesnių nurodymų. Apie 16.00 val. gavo nurodymą važiuoti į Minsko plente esančią „Lingės“ degalinę, Vilniaus rajone. Sustojo netoliese degalinės ir laukė tolimesnių nurodymų. Nieko įtartino degalinėje nepastebėjo Apie 17.30 val. gavo nurodymą važiuoti į Žirmūnų mikrorajoną, link Kareivių gatvėje esančių „Statoil“ degalinės ir restorano „McDonald's“. Jie su S. M. nuvažiavo į nurodytą vietą. A. S. paaiškino, kad netrukus turėtų privažiuoti automobilis su „nelegalais“ – asmenimis, neteisėtai patekusiais į Lietuvą, ir jie su kolega turės juos sulaikyti. A. S. nurodė atsistoti su tarnybiniu automobiliu kur nors netoliese, daugiaaukščių namų kieme, ir laukti. Jie su S. M. įvažiavo į Kareivių g. 9-ojo namo kiemą ir laukė. Apie 18.40 val. į minėtą kiemą atvažiavo automobilis HONDA CIVIC ir sustojo netoli jų automobilio. Iš automobilio HONDA CIVIC išlipo ir prie jų automobilio priėjo anksčiau nepažįstamas vyriškis. Vyriškis buvo tamsaus gymio, panašus į čečėną. S. M. paprašė vyriškio pateikti dokumentus. Šis parodė Užsieniečio registracijos pažymėjimą, išduotą A. M.. Vyriškis ėmė jų klausinėti, ko jie laukia, pasakoti, kad pats laukia kažkokių pasieniečių. Dar pasakė, kad jo automobilyje sėdi du „nelegalai“, o dar du „nelegalai“ yra netoliese esančiame viešbutyje. Vyriškis paprašė jų važiuoti šalin, kad neišgąsdintų žmonių, kurie turi atvažiuoti paimti „nelegalų“. Iš vyriškio pasakojimo suprato, kad šis gali būti susijęs su „nelegalų“ gabenimu. Apie vyriškį per radiostotelę pranešė A. S. ir paprašė prieiti. Tuomet prie jų automobilio priėjo A. S. ir pats pasišnekėjo su vyriškiu. A. S. pasakė vyriškiui vesti žmones iš automobilio į viešbutį. A. M. iš automobilio HONDA CIVIC pasiėmė du žmones ir nuvedė į viešbutį. Tai buvo du vietnamiečiai vyriškiai. Jie nuėjo į viešbutį, A. M. iš paskos. Tuomet pamatė viename iš viešbučio kambarių dar tris žmones: du vietnamiečius – vyrą ir moterį, ir vieną armėną. Armėnas pateikė užsieniečio registracijos pažymėjimą, išduotą A. G. vardu. Nei vienas iš keturių vietnamiečių jokių asmenybę patvirtinančių dokumentų neturėjo. Jie sulaikė visus viešbučio kambaryje buvusius asmenis ir pristatė į Vilniaus rinktinę.

Liudytojas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialiosios paskirties būrio vyresnysis specialistas S. M. davė parodymus analogiškus liudytojo S. S. parodymams.

Liudytoja viešbučio „Selvana“ administratorė A. K. parodė, kad 2010-01-15 apie 14 val. į viešbutį „Selvana“, Kareivių g. 9, Vilniuje, atėjo A. M. kartu su dar vienu vyriškiu, mokančiu rusų kalbą, ir dviem azijiečiais. A. M. paprašė išnuomoti kambarį vienai parai, o vėliau pratęsė nuomą iki 22 val. Jiems išnuomojo kambarį Nr. 6. Azijiečiai su ja nekalbėjo ir iš kambario neišeidinėjo. Azijiečiai buvo kambaryje su vyriškiu, atėjusiu kartu su A. M.. 2010-01-16 apie 18.50 val. į viešbutį įėjo A. M. su dar dviem azijiečiais, o šiems iš paskos uniformuoti pareigūnai. Pareigūnai azijiečius sulaikė. Už gyvenimą viešbutyje A. M. sumokėjo 120 litų. Jam išrašė sąskaitą faktūrą Nr.SEL 00370.

Iš sąskaitos- faktūros Nr. 00370 nustatyta, kad 2010-01-15 A. M. už pragyvenimą viešbutyje „Selvana“, Kareivių g. 9-105, Vilniuje, sumokėjo 120 litų (t.2, b.l. 32).

Liudytojas VSAT prie LR VRM Operatyvinės veiklos valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiasis specialistas M. Š. parodė, kad viena iš jo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų yra atskleisti nusikalstamas veikas, susijusias su nelegalia migracija, organizuoti ir vykdyti operatyvinę veiklą, koordinuoti su nelegalia migracija susijusius tyrimus. 2010-01-14 Užsieniečių registracijos centro Operatyvinės veiklos poskyrio viršininkas S. N. jam papasakojo, kad Lenkijoje gyvenantis asmuo, vardu P. Užsieniečių registracijos centro gyventojui A. M. siūlo gabenti nelegalius migrantus. 2010-01-15 apie 11 val. jam paskambino S. N. ir pasakė, kad suabejojo A. M. teikiamos informacijos patikimumu, suprato, kad A. ne tik renka informaciją, bet ir pats gali vykdyti nusikalstamą veiklą, kadangi paveždamas į Vilnių A., girdėjo pokalbį, apie A. ketinimą važiuoti prie stoties su kažkuo susitikti. Kadangi A. teikiama informacija sukėlė įtarimų, bei turint informacijos apie neteisėtai perėjusią nelegalių migrantų grupę, buvo nutarta A. nežinant atlikti stoties prieigų stebėjimą. Jis, apie 12 val. nuvykęs prie stoties, šalia Gintaro viešbučio, pamatė du azijietiškos išvaizdos žmones: vyrą ir moterį, kurie stovėjo ir kažko laukė. Kadangi asmenys sukėlė įtarimą, jis juos toliau stebėjo. Pamatė, kad apie 12-12.30 val. privažiavo automobilis Audi Coupe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipęs A. ir su kažkuo kalbėdamas telefonu nuėjo į „McDonals“ restoraną. Užėjęs į restorano vidų, toliau kalbėdamas telefonu, iš karto išėjo į lauką ir perėjęs gatvę link „Gintaro“ viešbučio priėjo tiesiai prie laukusių, tų pačių minėtų azijietiškos išvaizdos asmenų. Šiems trumpam padavė telefono ragelį, o susigrąžinęs telefoną, nusivedė asmenis į stovėjusį automobilį Audi Coupe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis nutarė stebėti, kur A. nuveš asmenis. Jis neturėjo galimybės asmenų sulaikyti. Buvo neuniformuotas. Jo automobilis buvo be skiriamųjų ženklų. S. N. jį patikino, kad A. nebuvo leista atlikti kokių nors veiksmų, turinčių nusikaltimo požymių, kad A. asmenis paėmė savo iniciatyva. Automobilį Audi Coupe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sekė iki Žirmūnų rajono, kur Lukšio – Žirmūnų g. sankryžoje pametė iš akiračio. Tą pačią dieną jam paskambino S. N. ir pranešė, kad jo pažįstama dirba viešbutyje Kareivių gatvėje ir ten apsigyveno A. su azijietiškos išvaizdos žmonėmis, nors pats apie tai S. nepasakė. Buvo nutarta viešbutį stebėti. 2010-01-16 apie pietus jam paskambino S. ir pranešė, kad A. ketina susitikti Nemėžyje esančioje degalinėje su nežinomu asmeniu, vardu Al. Koks susitikimo tikslas nebuvo aišku. Jis įtarė, kad tas nežinomas asmuo gali būti asmuo, kuris pats arba padedant kitiems asmenims atgabeno nelegalius migrantus į Lietuvos Respubliką. Kadangi buvo šeštadienis, jis susisiekė su Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnais, o šie atliko sulaikymą.

Liudytojas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro OVP viršininkas S. N. parodė, kad 2010-01-04 į jo darbo kabinetą Užsieniečių registracijos centre atėjo Užsieniečių registracijos centre nuo 2009 metų rugsėjo gyvenantis A. M.. Pastarasis skundėsi, kad centro darbuotojai reikalauja, jog jis tvarkytų bendro naudojimo patalpas pagal sudarytą grafiką. Sakė, kad tvarko, tačiau darbuotojai prie jo kabinėjasi. Tai buvo pirmas kartas kai jis kalbėjosi su A. M.. Viena iš jo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų yra atskleisti ir užkardyti nusikalstamas veikas, susijusias su nelegalia migracija, organizuoti ir vykdyti operatyvinę veiklą. Jis paklausė A. M., ką šis veikia išėjęs iš URC, A. atsakė, kad turi biznį Visagine, kalbėjo apie kažkokį viešbutį, tačiau nei koks tas viešbutis, nei ką jame veikia, nesakė. Pokalbio metu A. pasakė, kad centre girdėjo gandus, jog Lietuvoje yra žmogus, kuris užsiima neteisėtu žmonių gabenimu į Lietuvą. Jis pasakė, kad neblogai būtų žinoti, koks tai žmogus. A. atsakė, kad nieko nežino apie tą žmogų, o jei ką nors sužinos, pasakys. Tuo pokalbis ir baigėsi. Jis tiksliai neprisimena, ar tą pačią ar sekančią dieną A. davė telefono numerį (duomenys neskelbtini). SIM kortelę jis įsidėjo į seną nenaudojamą telefono aparatą „Nokia“. Telefono aparatu naudojasi nuo 2010 m. sausio pradžios, galėjo būti 4 ar 5 dienos iki 2010-01-16. A. jam paskambindavo arba susitikdavo maždaug kas antrą dieną. A. nurodydavo telefonų numerius, vardus žmonių, užsiimančių neteisėtu žmonių gabenimu per valstybės sieną, keletą kartų minėjo P. vardą. Jis klausė A., iš kur šis pažįsta P., kas tai per žmogus. A. atsakė, kad pagal akcentą sprendžia, jog P. yra pakistanietis, o skambina iš Lenkijos. Pasakojo, kad į kambarį buvo atėjęs pakistanietis H.. Kai H. skambino P., pakistanietis davė telefoną A. pakalbėti su P., kalbėjosi rusiškai. Jis klausė A., kodėl P. panoro su juo kalbėtis. Artūras paaiškino, kad pakistanietis vaikščiojo po korpusą, ieškodamas žmonių, galinčių pagaminti netikrus dokumentus ir šis juokais pakistaniečiui atsakė, kad pažįsta tokius žmones. Sausio 7 dieną, kai A. žmoną paguldė į ligoninę ir A. buvo Vilniuje, jie susitiko Antakalnyje. A. pasakė, kad skambino P. ir klausė ar šis galėtų rasti žmonių, galinčių padaryti netikrus dokumentus. Minėjo, kad Baltarusijoje yra trys žmonės, kuriems tokie dokumentai reikalingi. A. perdavė jam atminties kortelę, sakė, kad joje yra trijų pakistaniečių nuotraukos. A. paaiškino, kad šią atminties kortelę perdavė žmogus, tačiau, kas tas žmogus, nepasakė. A. M. pateikta informacija nebuvo konkreti, A. nekalbėjo apie konkretų neteisėtą žmonių gabenimą per Lietuvos valstybės sieną, neminėjo nei vietos, nei laiko ar konkrečių žmonių. 2010-01-14 susitikimo su A. metu jis pasakė, kad daug kartų skambino P., prašė surasti žmogų, galintį padaryti dokumentus Baltarusijoje esantiems trims pakistaniečiams, kurie iš Baltarusijos turi būti pergabenti į Varšuvą. Dar A. pasakė, kad nepažįsta žmonių, galinčių padaryti netikrus dokumentus, o atminties kortelę šiam perdavė P. Jis paklausė, kokiomis aplinkybėmis, kada ir kur buvo perduota kortelė, tačiau A. nesakė. Jis pasakė A. neįsivelti į neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną. A. pažadėjo pranešti, jei ką nors sužinos apie šių žmonių gabenimą per valstybės sieną. A. M. pateiktą informaciją jis įformindavo teisės aktų nustatyta tvarka, surašydamas tarnybinius pranešimus. 2010-01-15 su A. susitiko darbo kabinete. A. M. pasakė, kad iš pat ryto skambino iš Lenkijos P. ir moteris, kalbanti rusiškai. Moters telefono numeris vokiškas ar lenkiškas, prašė surasti žmogų, galintį paimti du vietnamiečius ir apgyvendinti. Pokalbio metu A. nesakė, kur minėti žmonės yra. Jis klausė A., kas per moteris ir kodėl būtent A. skambina. A. pasakė, kad moteriai šį telefoną davė P.. Jis klausė A. M., ką dar žino apie žmones, apie kuriuos kalba P. ir moteris. A. tvirtino, kad daugiau nieko nežino. Jis nurodė A.i neapsiimti vežioti ir apgyvendinti žmonių, o sužinojus, kas tai daro, pranešti. A. pasakė, kad neturi laiko ilgesniam pokalbiui, kad važiuoja į Vilnių. A. paprašė, pakeliui pavežti į Vilnių, sakė, kad ketina susitikti su draugu. A. sakė, kad draugas Z. lauks degalinėje „Lukoil“, esančioje Antakalnio pradžioje. Pakeliui A. kalbėjo telefonu, minėjo „McDonalds“ restoraną prie stoties, klausinėjo jo, kur važiuoja, kiek užtruks. Prie degalinės buvo apie 11.30 val. Z. nebuvo. A. telefonas buvo išsikrovęs. A. paprašė leisti parašyti žinutę žmonai. Jis davė savo telefoną, iš kurio A. parašė žinutę, o žmona atsiuntė draugo Z. telefoną. A. paskambino draugui, o šis pasakė, kad laukia „Orlean“ degalinėje, esančioje Antakalnyje. Jis pavežė A. į „Orlean“ degalinę ir išleido. Matė, kad A. įsėdo į juodos spalvos Audi Coupe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį. A. elgesys jam sukėlė įtarimą. Jis pagalvojo, kad A. jį apgaudinėja. Nutarė, kad reikėtų patikrinti su kuo A. ketina susitikti. Kadangi nebuvo įsitikinęs, kad A. pateikiama informacija yra teisinga, todėl pasitaręs su VSAT prie LR VRM OVV Pirmojo skyriaus vyriausiuoju specialistu M. Š., nutarė patikrinti A. ketinimus ir teikiamos informacijos tikrumą. Pasakė M. Š., į kokį automobilį įsėdo A.. M. Š. pasakė, kad nuvažiuos prie stoties, pastebės stoties, viešbučio „Gintaras“, restorano „McDonalds“ prieigas. Maždaug po pusvalandžio A. jam parašė žinutę, kad žmonės pas jį. Jis suprato, kad A. pats paėmė „nelegalus“. Jam paskambino M. Š. ir pranešė, kad A. paėmė žmones, įsisodino į automobilį „Audi Coupe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) M. Š. pranešė, kad važiuoja minėtam automobiliui iš paskos, ketindamas sulaikyti. Vėliau perskambinęs M. Š. pasakė, kad stebimą automobilį pametė iš akiračio. Vakare jam kelis kartus skambino A. ir pasakė, jog skambino P., prašo žmones nuvežti į Lenkiją, nes iš Lenkijos niekas negali atvažiuoti žmonių pasiimti, kad yra viešbutyje kartu su draugu A. ir drauge. A. nepasakė, kokiame viešbutyje yra, nors ir klausė. Vakare jam paskambino pažįstamas S. P. ir pasakė, kad sesuo dirbanti viešbutyje „Selvana“, esančiame Kareivių g.9, pastebėjo, jog viešbutyje apsigyveno A. M. su draugu ir dviem azijietiškos išvaizdos žmonėmis. Jis suprato, kad kalbama apie dominančius žmones. Viešbutis buvo stebimas. 2010-01-16 šiek tiek po 12 val. jam paskambino A., paprašė susitikti. Apie 14.15 val. susitiko su Arthuru, norėdamas išsiaiškinti, kur yra A. apgyvendinti žmonės, kuriuos šis paėmė prie stoties. Kadangi A. nepasakė, kur apgyvendino žmones, suprato, kad A. M. ir yra tas žmogus, kuris Lietuvoje organizuoja neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną, prisidengdamas tariamu bendradarbiavimu su pareigūnais. A. pasakė, kad šiam iš vokiško numerio skambino Mohomedas, liepė susitikti su Al., davė Al. telefono numerį, liepė susitarti dėl pinigų ir žmonių. A. nepatikslino apie kokius pinigus ir žmones kalba, o pasakė, kad jau kalbėjo su Al., tačiau nesusitarė dėl tikslios vietos, kur susitiks. Jis pasakė A., kad šis negali susitikti su Al., imti pinigus ar žmones, nes tokie veiksmai yra neteisėti. A. pasakė, kad su Al. dar susiskambins ir patikslins susitikimo vietą. Jis susiskambino su M. Š., pasakė, ką pranešė A., kad A. pažadėjo paskambinti, kai žinos susitikimo su Al. vietą ir laiką. Iš pokalbio su A. nebuvo aiškus susitikimo su tariamu Al. tikslas. Jis pamanė, kad Al. yra žmogus, perdavęs 2010-01-15 A. du žmones prie „McDonalds“ restorano. Apie 16.30 val. jam paskambino A. ir pasakė, kad su Al. susitarė susitikti apie 17.30 val. degalinėje Nemėžyje, Vilniaus rajone. Sakė, kad Al. atvažiuos tamsios spalvos Mazda markės automobiliu. Apie susitikimo vietą ir laiką jis pranešė M. Š.. Vėliau M. Š. pasakė, kad sulaikymui pasitelkti Vilniaus rinktinės pareigūnai. Apie sulaikymo aplinkybes nieko nežino, sulaikyme jis nedalyvavo.

Liudytojas K. C. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Rukainių sen., Vilniaus raj. S. R. yra jo kaimynas. 2010 metų sausio mėn. jis niekur nedirbo. Vairavo automobilį „Nissan Sunny“, valstybinio numerio raidės AOZ, o skaičių neprisimena. Šiuo metu minėto automobilio neturi, pardavė. Automobilis buvo registruotas jo vardu. 2010 metų sausio mėnesį, tikslios datos neprisimena, kaimynas S. R. jo paprašė nuvežti du žmones iš Kryžkelio kaimo, Rukainių sen., Vilniaus raj., iki restorano „McDonalds“, esančio prie Vilniaus geležinkelio stoties. Jis neprisimena visų tos dienos smulkmenų. Prisimena, kad kai vežė žmones buvo diena, apie vidudienį. Ar S. R. jam paskambino ir paprašė nuvežti žmones, ar jie susitiko ir šis paprašė, jis neprisimena. Greičiausiai, kad susitiko, kadangi S. R. retai jam skambina telefonu, o susitinka beveik kasdien. S. R. paklausė, ar jis važiuos į miestą. Pasakė, kad važiuos. Tuomet S. R. paklausė, ar galės nuvežti du žmones į miestą. Tų žmonių S. R. niekaip neįvardijo. Jis tuo metu buvo skolingas S. R. šiek tiek pinigų. Todėl, kai šis paprašė nuvežti žmones, jis negalėjo atsisakyti. Jautė pareigą padėti kaimynui. Jis neklausė S. R., kokius žmones reikės nuvežti. Prisimena, kad jis atvažiavo savo minėtu automobiliu „Nissan Sunny“ prie S. R. namų. Kai privažiavo prie namo kiemo vartų, ten stovėjo du žmonės – vyras ir moteris. Jam sustojus, žmonės įlipo į jo automobilį. Abu atsisėdo automobilio galinėje sėdynėje. Tuomet pamatė, kad žmonės yra azijiečiai, nedidelio ūgio, tamsūs, siaurų akių, jauni, tačiau sunkiai nusakomo amžiaus. S. R. jau buvo jam pasakęs, kad žmones reikia nuvežti iki restorano „McDonalds“ prie Vilniaus geležinkelio stoties. Todėl jis su žmonėmis nekalbėjo, nieko neklausė. Jis važiavo „senuoju Medininkų keliu“ iš Rukainių į Vilnių. Žmonės, sėdintys jo automobilyje, tarpusavyje nesikalbėjo ir su juo nesikalbėjo. Jis atvažiavo ir sustojo prie restorano „McDonalds“, Seinų gatvėje, Vilniuje. Jis atsisuko į automobilio gale sėdinčius žmones ir parodė šiems, kad reikia išlipti. Žmonės išlipo iš automobilio. Žmonės už kelionę į Vilnių jam nieko nemokėjo. Veždamas šiuos žmones į Vilnių jis padarė paslaugą kaimynui S. R.. Kas tie žmones, kaip jie atvyko į Lietuvą, pas ką apsistojo, kaip su jais susijęs S. R., jis nežino. Tai buvo vienintelis kartas, kai jis vežė iš Rukainių į Vilnių žmones, kuriuos paprašė nuvežti S. R.. Savo telefono aparato atmintinėje yra išsaugojęs S. R. telefono numerį.

A. K. C. pateiktą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, telefono atmintinėje rastas telefono numeris (duomenys neskelbtini), išsaugotas „Sykton“ vardu (t.2, b.l. 53-69).

2010-01-17 pranešimas apie įtarimą įteiktas A. G. (t.2, b.l. 88).

Įtariamasis A. G. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį iš Maskvos traukiniu išvyko į Rygą, iš kur toliau keltu nukeliavo į Švediją. Po dviejų dienų keltu išvyko į Suomiją, Helsinkį, kur pasiprašė politinio prieglobsčio. Iš Helsinkio jį lėktuvu grąžino į Lietuvos Respubliką, kadangi turėjo Lietuvos Respublikos vizą. Jį patalpino į Užsieniečių registracijos centrą. Jam galima laisvai iš centro išvykti 48 valandoms. 2010-01-15 apie 13.00 val. išėjo iš centro ir nuėjo į netoliese esančias „Raudonąjį kryžiaus“ patalpas. Tada į jo mobilųjį telefoną paskambino pažįstamas, užsieniečių registracijos centre gyvenantis, A. M., kuris pasiūlė atvažiuoti į Vilnių, prie Akropolio, kur jo lauks tamsios spalvos VW markės taksi automobilis ir atveš pas A.. Jis sutiko nuvažiuoti pas A. A. jam nesakė, dėl ko reikia atvažiuoti ir ką teks veikti. Kaip suprato, tiesiog praleisti kartu laiką. Savo mobilaus telefono ir A. numerių neatsimena. Apie 16.00 val. iš Pabradės autobusu nuvažiavo į Vilnių, kur 45 autobusu nuvažiavo iki „Akropolio“, o tuomet taksi automobilis jį atvežė prie viešbučio, kur jį sutiko A.. A. sumokėjo taksistui. Jie nuėjo į pirmame aukšte esantį kambarį Nr. 6. Kambaryje buvo du užsieniečiai, azijietiškos išvaizdos, siauraakiai, vaikinas ir mergina. Arthuras jam apie minėtus žmones nieko nesakė, tik tai, kad žmonės yra vietnamiečiai, kuriuos rytoj kažkas paims. Jis viešbutyje buvo su žmonėmis ir A., žiūrėjo televizorių, valgė. Vakare, apie 23.00 val. atvažiavo A. draugė, vardo nežino, kuri pasiliko iki ryto. Kitą dieną, apie 11.00 val. ar 12.00 val. du kartus buvo nuėjęs į netoliese esančią degalinę, papildyti A. mobilaus ryšio telefono korteles „Pildyk“. Apie 15.00 val. A. su drauge šios automobiliu nuvažiavo kažkur su kažkuo susitikti. Prieš išvykdamas A. jam davė telefono numerį, kurio neatsimena, ir paprašė, kad jei negrįžtų, duotu numeriu skambinti ir pranešti apie tai. A. pasakė, kad duotasis telefono numeris yra viršininko. Apie 19.00 val. į kambarį įėjo pareigūnai. Kartu su jais buvo A. ir dar du jaunuoliai, panašios išvaizdos į vietnamiečius. Pareigūnai jį sulaikė. Jis nežinojo, kad viešbutyje, kuriame buvo, esantys du vietnamiečiai neteisėtai pateko į Lietuvos Respubliką ir kad yra neteisėtai gabenami Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.2, b.l. 89).

2010-01-18 A. G. paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.2, b.l. 91, 92).

2010-01-17 A. M. įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d. (t.2, b.l. 120).

Įtariamasis A. M. parodė, kad 2010-01-15 jam būnant gyvenamojoje vietoje, Užsieniečių registracijos centre, Pabradėje, apie 11 val. paskambino iš Vokietijos nepažįstamas vyriškis ir pasakė, kad reikia iš Vilniaus paimti žmones, vaikiną ir merginą, atvykusius iš Vietnamo į Lietuvą, rasti mašiną, kuri galėtų nuvežti žmones į Lenkiją. Vyriškis pasakė, kad nuvežusiajam automobiliu vairuotojui sumokės pasitikęs žmones 1100 JAV dolerių. Jo telefoną skambinusiajam vyriškiui davė pakistanietis H.. Apie šį skambutį jis pasakė URC-o darbuotojui. Šis jo paprašė sužinoti, kas perveda žmones per valstybės sieną, kas atvažiuos žmonių pasitikti iš Lenkijos. Jis sutiko. Jis viską darė, ką sakė daryti S. N.. Jokių savavališkų veiksmų nedarė. Kartu su URC-o darbuotoju S. atvažiavo į Vilnių. S. jį nuvežė iki degalinės, esančios prie įvažiavimą į Antakalnį ir paliko. S. nuvažiavo į viešbutį, esantį Kareivių g.9, ir pasakė, kad atvežtų ten žmones, o pats pažiūrės, kas tai per žmonės. Jis paskambino draugui Z. M., pasakė, kad reikia pasivažinėti po miestą, nuvažiuoti į kelias vietas. Z. atvažiavo į degalinę, paėmė jį ir abu nuvažiavo į stotį, prie „Mcdonalds“ restorano. Gatvėje stovėjo vietnamiečiai – vaikinas ir mergina. Jam nuolat skambino vyriškis iš Vokietijos. Jis davė savo telefoną vaikinui. Vaikinas pakalbėjo. Ką vaikinas kalbėjo, jis nesuprato. Žmonės įsėdo į jų automobilį. Nuvažiavo į viešbutį. Jis paskambino S., pasakė, kad žmonės su juo. Privažiavo prie viešbučio. Apie 10 m atstumu matė stovintį Se.. Paskambino S., paklausė, ką daryti su žmonėmis. S. pasakė žmones palaikyti, nes skambinusysis jam sakė, kad vakare bus dar du žmonės ir apie tai S. žinojo. Jis viešbutyje išsinuomojo kambarį. Mokėjo savo pinigus. Nusivedė į kambarį vaikiną ir merginą. Kambario numeris 6. Vakare jam paskambino tas pats vyriškis iš Vokietijos, pasakė, kad kiti žmonės bus kitą dieną. Apie tai telefonu jis pranešė S., kuris pažadėjo iš ryto atvažiuoti. 2010-01-16 apie 12 val. atvažiavo S.. Susitiko gatvėje. Jis davė S. telefono numerį, kuriuo jam skambino vyriškis, prisistatęs Al.. S. pasakė susitarti su Al., kad tas žmones atvežtų kur nors į miestą, prie „Akropolio“. Jis skambino A., tačiau šis atsisakė važiuoti į miestą ir pasakė atvažiuoti į degalinę Nemėžyje. Jis perskambino S. ir pasakė, kad po valandos turi būti degalinėje. Jis į nurodytą degalinę nuvažiavo „Honda Civic“ markės automobiliu, tamsiai mėlynos spalvos. Kai įvažiavo, degalinėje stovėjo „Mazda“, juodos spalvos. Degalinėje matė automobilius, žinojo kad ten turi būti pareigūnų automobiliai. S. nematė. Jis įsisodino Al. atvežtus du vietnamiečius ir nuvažiavo Vilniaus kryptimi. Be jo automobilyje buvo automobilį vairavusi jo draugė R., kuriai priklauso automobilis. Pasižiūrėjo, kad iš paskos „Mazdos“ jokie automobiliai nevažiavo. S. S., norėdamas paklausti, kodėl nesulaikė žmonių atvežusio vyriškio. S. telefonas buvo išjungtas. Privažiavo prie viešbučio. Prie viešbučio matė pareigūnų automobilį. Užėjo į viešbutį, kur kambaryje buvo Al. vietnamiečiai vaikinas ir mergina. Al. pasakė, kad S. nebuvo užėjęs. Jis priėjo prie pareigūnų automobilio. Pasakė, kad atveš du vietnamiečius, kad dar du yra kambaryje, kad kažkas turi atvažiuoti vietnamiečių paimti, o jei pamatys tarnybinį automobilį, gali išsigąsti. Pareigūnai sulaikė jį, Al. ir keturis vietnamiečius. (t.2, b.l. 121, 125).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, protokolų, matyti, kad:

2010-01-16 apžiūrėta įvykio vieta – viešbučio „Selvana“ kambarys Nr. 6, Kareivių g. 9, Vilniuje (t.2, b.l. 4-10);

2011-06-27 apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė prie Rukainių bažnyčios, Rukainių k., Vilniaus raj. (t.2, b.l. 11-14);

2011-10-04 apžiūrėta įvykio vieta – S. R. sodyba, (duomenys neskelbtini) Medininkų sen., Vilniaus raj. (t.2, b.l. 15-17);

2011-06-22 apžiūrėta įvykio vieta – „McDonalds“ restorano, Seinų g. 3, Vilniuje, prieigos (t.2, b.l. 18-21);

2011-06-28 apžiūrėta įvykio vieta – A. L. įmonės degalinė „Lingė“, Minsko pl. 40, Nemėžio k., Vilniaus raj.(t.2, b.l. 22-25).

Taip pat iš kitų dokumentų matyti, kad A. M. iš suėmimo paleistas ir jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.2, b.l. 127, 128).

Iš 2010-05-28 VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro pranešimo matyti, kad A. M., gim. 1975-12-14, 2010-03-28 išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo ( t.2, b.l. 156).

2011-11-08 K. C., Z. M., A. G., atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. ( t.2, b.l. 158-171).

Remiantis baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų S. R. ir I. M. A. kaltė šioje kaltinimo dalyje (2010 m sausio 15-16 d.d. epizodas) yra įrodyta.

Teisės aktais yra nustatyta, kad užsieniečiai gali atvykti į Lietuvą tik turėdami galiojantį užsienio piliečio pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir Lietuvos Respublikos kompetentingų įstaigų išduotą vizą, leidimą ar kitą jiems prilygstantį dokumentą. Minėti Vietnamo Respublikos piliečiai: V. G. N., X. H. T., T. H. T. ir V. H. N. tokių dokumentų neturėjo. Nenustatytiems asmenims organizavus neteisėtą žmonių gabenimą per Lietuvos valstybės sieną, kaltinamasis S. R., padedant Afganistano Islamo Respublikos piliečiui, gyvenančiam Vokietijoje, kaltinamajam I. M. A., slėpė, maitino ir gabeno juos Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Tokia kaltinamojo S. R. nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d. dispozicijoje nurodytus požymius, o kaltinamojo I. M. A. kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 292 str. 1 d. kaip asmens, padėjusio daryti nusikalstamą veiką, duodančio patarimus, ir nurodymus. Abu kaltinamieji žinojo, kad užsieniečiai neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kokį atstumą, kiek laiko, kokiu tikslu, neteisėtai perėjusius valstybės sieną užsieniečius gabeno, reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Abu kaltinamieji suprato tikrąjį daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra nusikalstamą veiką padarė, veikdami tiesiogine tyčia.

Kaltinamajam S. R. buvo inkriminuota, kad, neteisėtai perėjus Lietuvos Respublikos valstybės sieną užsieniečius jis gabeno, slėpė bei maitino savo sodyboje dėl savanaudiškų paskatų, kvalifikuojant jo veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d.

Savanaudiškos paskatos yra nusikaltimą, numatytą BK 292 str. 2 d. kvalifikuojantis požymis ir turi būti įrodytas patikimais įrodymais. Savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekimas gauti bet kokios turtinės naudos(daiktų, pinigų, turtinių teisių ir pan.), arba išvengti materialinių išlaidų (grąžinti skolą, atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ir pan.). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. R. inkriminuota, kad šią veiką jis padarė dėl savanaudiškų paskatų – tikėdamasis užmokesčio. Bylos įrodymais nustatyta, kad atlygio jis negavo. Jo gauti pinigai buvo panaudoti išlaidomas už benziną, maistą padengti. Toks atlyginimas negali būti laikomas savanaudiška paskata, kadangi tai nėra praturtėjimas. Užsienio piliečiai apklausų metu dėl atlyginimo už jų gabenimą nebuvo tiksliai nurodę, kam ir koks užmokestis buvo pažadėtas. Norint patikslinti šias aplinkybes, teismui yra būtini objektyvūs įrodymai, o užsieniečių apklausti teisme nebuvo galimybės, kadangi jie yra deportuoti iš Lietuvos Respublikos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš apklaustų užsieniečių T. H. T. parodė, kad pinigus iš jo paėmė A. M., tačiau, kaip anksčiau nurodyta nuosprendyje, šis asmuo iš suėmimo buvo paleistas ir, pažeidęs paskirtą jam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, išvyko iš Lietuvos. Taip pat neįrodyta, kad su asmeniu, organizavusiu šių asmenų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo tartasi dėl atlyginimo už šio nusikaltimo padarymą. Kaltinamieji S. R. ir I. M. A. neigė šią aplinkybę. Pastarasis teisme nurodė kitus asmenis – F., Aš., M. R., P. – galimai organizavusius šį nusikaltimą. Teismas išvadas grindžia teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Nesurinkus patikimų įrodymų apie tai, kad kaltinamasis S. R. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų, jo nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d. perkvalifikuojama į BK 292 str. 1 d.

Be to, I. M. A. buvo kaltinamas tuo, kad organizavo neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, o būtent:

jis 2009-12-12 apie 4.40 val., iš anksto susitaręs ir pažadėjęs piniginį atlygį, prie Didlaukio g. 43-ojo namo, Vilniuje, atvedė prie Lietuvos Respublikos piliečio J. M. automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šešis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius: Afganistano Islamo Respublikos piliečius E. J., gim. 1978-05-03, Š. D., gim. 1944-01-01, N. D., gim. 1980-05-05, ir jos mažamečius vaikus – S. D., gim. 2002-01-01, M. D., gim. 2005-10-11, ir S. D., gim. 2007-04-04, nurodė J. M. šiuos užsieniečius nuvežti į Suvalkų miestą, Lenkijos Respublikoje, ir sumokėjo pastarajam 600 JAV dolerių (1423,74 Lt). Vykdydamas jo- I. M. A. nurodymus, J. M. minėtus šešis užsieniečius neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, veždamas automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas Lietuvos Respublikos keliais, nuo Didlaukio g. 43-ojo namo, Vilniuje, link Lietuvos Respublikos- Lenkijos Respublikos valstybių sienos, kol 2009-12-12 apie 11.20 val. Kalvarijos pasienio poste, kuriame neatliekamas pasienio tikrinimas, esančiame kelyje Kaunas- Marijampolė- Suvalkai, Salaperaugio k., Kalvarijos sav., Marijampolės raj., Lazdijų rinktinės pareigūnų buvo sulaikytas.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, jog organizavo neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, o būtent:

jis 2009 m. gruodžio mėn. viduryje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš anksto susitaręs ir pažadėjęs piniginį atlygį, į „Didlaukio“ taksi stotelę, esančią prie „IKI“ parduotuvės, Didlaukio g. 80a, Vilniuje, atvedė prie Lietuvos Respublikos piliečio V. L. automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, kurio pilietybė ir asmens tapatybė nenustatyta, nurodė V. L. šį užsienietį nuvežti iki Lietuvos Respublikos- Lenkijos Respublikos valstybių sienos ir sumokėjo pastarajam 1000 litų. Vykdydamas jo- I. M. A. nurodymus, V. L. šį užsienietį neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, veždamas automobiliu „Audi 100“, valstybinis numeris T02481, važiuodamas Lietuvos Respublikos keliais, iš „Didlaukio“ taksi stotelės, esančios prie „Iki“ parduotuvės, Didlaukio g.80a, Vilniuje, iki UAB „Notanga“ priklausančios teritorijos, kurioje yra kavinė motelis „RV“, esanti Salaperaugio kaime, Kalvarijos savivaldybėje, Marijampolės raj., bei degalinė „RV transport“, esanti Kazlavo kaime, Kalvarijos savivaldybėje, Marijampolės raj., kur prie kavinės-motelio minėtą užsienietį išleido, parodydamas kryptį, kur pėsčiomis pereiti Lietuvos Respublikos-Lenkijos Respublikos valstybių sieną per Kalvarijos pasienio postą, kuriame neatliekamas pasienio tikrinimas.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, jog organizavo neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, o būtent:

jis 2009 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš anksto susitaręs ir pažadėjęs piniginį atlygį, į „Didlaukio“ taksi stotelę, esančią prie „IKI“ parduotuvės, Didlaukio g. 80a, Vilniuje, atvedė prie Lietuvos Respublikos piliečio V. L. automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), du nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, kurių pilietybė ir asmens tapatybės nenustatytos, nurodė pastaruosius nuvežti iki Lietuvos Respublikos- Lenkijos Respublikos valstybių sienos ir sumokėjo 2000 litų. Vykdydamas jo – I. M. A. nurodymus, V. L. minėtus du užsieniečius neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, veždamas juos automobiliu „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Lietuvos Respublikos keliais, iš „Didlaukio“ taksi stotelės, esančios prie „Iki“ parduotuvės, Didlaukio g.80a, Vilniuje, iki UAB „Notanga“ priklausančioje teritorijoje esančios kavinės- motelio „RV“, registruotos Salaperaugio kaime, Kalvarijos savivaldybėje, Marijampolės rajone, bei degalinės „RV transport“, registruotos Kazlavo kaime, Kalvarijos savivaldybėje, Marijampolės rajone, kur prie nurodytos kavinės - motelio minėtus užsieniečius išleido, parodydamas kryptį, kur pėsčiomis pereiti Lietuvos Respublikos-Lenkijos Respublikos valstybių sienas per Kalvarijos pasienio postą, kuriame neatliekamas pasienio tikrinimas.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, jog organizavo neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir gabenimą bei slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, o būtent:

jis organizavo šešių užsieniečių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, Afganistano Islamo Respublikos piliečių A. A., gim. 1967 m., S. A., gim. 1978 m., H. A., gim. 1992 m., F. A., gim.1992 m., S. D., gim. 1992 m., 2010-03-30 apie 23 val. tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1069 ir Nr. 1070, Pilkapių kaimo prieigose, Medininkų sen., Vilniaus rajone, neteisėtai perėjusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną, einant pėsčiomis iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, neteisėtą slėpimą ir gabenimą Lietuvos Respublikoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra, pasitelkęs kaip vykdytojus Lietuvos Respublikos piliečius V. L. ir S. B., veikdamas pagal bendrininkų iš anksto aptartą veiksmų planą, 2010-03-30 apie 22.56 val. paskambino telefonu V. L. ir pranešė, kad užsieniečiai jau yra autobusų stotelėje, esančioje Medininkų k., Vilniaus raj. Vykdydamas jo – I. M. A. nurodymus, V. L. iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., automobiliu „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvyko į jo nurodytą vietą – autobusų stotelę, Medininkų k., Vilniaus raj., iš kurios šešis minėtus užsieniečius veždamas automobiliu neteisėtai gabeno į (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., ir nuo 2010-03-31 0.30 val. neteisėtai slėpė šiam priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., kol 2010-03-31 po pietų už minėtų užsieniečių gabenimą per „Western Union“ perlaidų sistemą gavo jo – I. M. A. pažadėtą 2800 JAV dolerių (6941,76 Lt) atlygio pervedimą. Tuomet, vykdydamas jo – I. M. A. nurodymus, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su S. B., V. L. 2010-03-31 apie 23 val. savo automobiliu „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., minėtus šešis užsieniečius neteisėtai gabeno į aikštelę prie bažnyčios Rukainių k., Vilniaus raj., kurioje perdavė S. B., atvažiavusiam automobiliu „R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nurodydamas vežti užsieniečius į Lenkijos Respubliką. S. B., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, veždamas savo automobiliu „R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno perduotus šešis užsieniečius Lietuvos Respublikos teritorijoje, iš Rukainių k., Vilniaus raj., iki Lietuvos Respublikos- Lenkijos Respublikos valstybių sienos – Kalvarijos pasienio posto, kuriame neatliekamas pasienio tikrinimas, kur 2010-04-01 apie 2 val. užsieniečius išleido, o už jų nugabenimą iš V. L. gavo 2 000 Lt piniginį atlygį.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, jog organizavo neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, o būtent:

jis organizavo keturių užsieniečių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, prisistačiusių Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiais: V.P., gim. 1994 m. (vėliau prisistačiusiu V. V. H., gim. 1984-10-09), N. N. T., gim. 1995m. (vėliau prisistačiusiu N. V. T., gim. 1990-04-02), T. T. G., gim. 1996m. (vėliau prisistčiusiu V. M. T., gim. 1987-12-14), N. B. Y., gim. 1995m. (vėliau prisistačiusiu P. T. T., gim. 1984-04-18), kurių pilietybės ir asmens tapatybės nenustatytos, 2010-04-20 apie 22.20 val. tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1069 ir Nr. 1070, Pilkapių kaimo prieigose, Medininkų sen., Vilniaus rajone, neteisėtai perėjusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną, einant pėsčiomis iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, neteisėtą gabenimą Lietuvos Respublikoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra, pasitelkęs kaip vykdytojus Lietuvos Respublikos piliečius V. L. ir R. L., veikdamas pagal bendrininkų iš anksto aptartą veiksmų planą ir pažadėjęs 500 JAV dolerių (1237,05 litų) piniginį atlygį, 2010-04-20 apie 22.59 val. jis paskambino V. L. telefonu ir pranešė, kad užsieniečiai jau yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, autobusų stotelėje, esančioje Medininkų k., Vilniaus raj., ir nurodė paimti juos ir nuvežti į Varšuvą, Lenkijoje. Vykdydamas jo – I. M. A. nurodymus, R. L., V. L. įkalbėtas, 2010-04-20 apie 23.30 val. automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į jo nurodytą vietą – autobusų stotelę, esančią Medininkų k., Vilniaus raj., iš kurios minėtus keturis užsieniečius neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, veždamas automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos keliais, link Lietuvos Respublikos-Lenkijos Respublikos valstybių sienos, kol 2010-04-21 apie 00.30 val. kelio Trakai- Marijampolė 6-jame kilometre, Trakų raj., buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės pareigūnų.

Taip pat jis buvo kaltinamas organizavęs neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos respublikoje neturinčių asmenų gabenimą per Lietuvos respublikos valstybės sieną ir gabenimą bei jų slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, o būtent:

jis organizavo dviejų užsieniečių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, prisistačiusių Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiais V.H. H. ir X. H. T., kurių pilietybė ir asmens tapatybės nenustatytos, 2010-02-21 apie 23 val. tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1069 ir Nr. 1070, Pilkapių kaimo prieigose, Medininkų sen., Vilniaus rajone, neteisėtai perėjusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną, einant pėsčiomis iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, neteisėtą slėpimą ir gabenimą Lietuvos Respublikoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra, pasitelkęs kaip vykdytojus Lietuvos Respublikos piliečius V. L. ir S. B., veikdamas pagal bendrininkų iš anksto aptartą veiksmų planą, 2010-02-21 telefonu paskambinęs V. L. pranešė, kad užsieniečiai jau yra autobusų stotelėje, esančioje Medininkų k., Vilniaus raj. Vykdydamas jo – I. M. A. nurodymus, V. L. iš savo gyvenamosios vietos Ašmenėlės k., Vilniaus raj., automobiliu „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į jo nurodytą vietą- autobusų stotelę, Medininkų k., Vilniaus raj., iš kurios du minėtus užsieniečius veždamas automobiliu neteisėtai gabeno į Ašmenėlės k., Vilniaus raj., ir nuo 2010-02-21 23.30 val. neteisėtai slėpė šiam priklausančioje sodyboje, esančioje Ašmenėlės k., Vilniaus raj., kol 2010-02-22 apie 16.33 val. už minėtų užsieniečių gabenimą per „Western Union“ perlaidų sistemą gavo jo – I. M. A. pažadėtą 1910 JAV dolerių (4798,54 litų) atlygio pervedimą. Tuomet, vykdydamas jo – I. M. A. nurodymus, 2010-02-23 apie 23 val. V. L., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su S. B., minėtus du užsieniečius iš sodybos, esančios Ašmenėlės k., Vilniaus raj., neteisėtai gabendamas atvežė į degalinę „Alauša“, esančią Kirtimų g. 23a, Vilniuje, kur susitiko su S. B., atvažiavusiu automobiliu „R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). V. L., bijodamas dėl galimo automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gedimo, veždamas savo automobiliu „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), S. B. už 1200 litų piniginį atlygį lydint automobiliu „R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno minėtus du užsieniečius Lietuvos Respublikos teritorijoje, važiuodamas Lietuvos Respublikos keliais, iš degalinės „Alauša“, esančios Kirtimų g. 23a, Vilniuje, iki degalinės „Neste“, esančios Salaperaugio kaime, Marijampolės rajone, kurioje minėtus užsieniečius išleido, parodydamas kryptį, kur pėsčiomis pereiti Lietuvos Respublikos-Lenkijos Respublikos valstybių sieną per Kalvarijos pasienio postą, kuriame neatliekamas pasienio tikrinimas.

Šioje dalyje kaltinimas buvo grindžiamas liudytojų A. M., A. J., G. Z., V. L., J. M., M. Š., J. J., T. S., R. L., T. B., G. C., 2010-04-19 techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolu (t.5, b.l. 42-139), 2011-06-09 ir 2011-06-10 specialisto išvadomis Nr. 11-753 (11) ir Nr. 11-12-04 (11) (t.5, b.l. 173-193, t.6, b.l. 46-52, t.6, b.l. 53-59) bi 2011-04-08 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos respublikos BK 292 str. 2 d. (keturi epizodai), 24 str. 5 d., 6 d. ir 292 str. 2 d.; R. L. – pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d. (t.4, b.l. 3-22).

Liudytojas VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos Sargybų būrio vyresnysis pasienietis A. M. parodė, kad 2009-12-12 nuo 8.00 val. jis patruliavo Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos teritorijoje, valstybės sienos ženklo Nr.140 ribose, Salaperaugio k., Kalvarijos sav., Marijampolės r. Apie 11.20 val. pamatė nuo Kalvarijos link valstybės sienos su Lenkijos Respublika važiuojantį taksi automobilį – tamsios spalvos VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis sustabdė automobilį kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, prie buvusio muitinės kontrolės pastato, likus apie 1 km iki valstybės sienos. Automobilį vairavo LR pilietis J. M.. Vairuotojas jam pateikė savo ir automobilio dokumentus. Jis pamatė, kad automobilyje be vairuotojo yra dar šeši tamsios odos spalvos keleiviai: vyras, dvi moterys ir trys vaikai. Jis paprašė vairuotojo, pateikti ir keleivių dokumentus. Vairuotojas J. M. kreipėsi į keleivį vyriškį ir šiam rusiškai pasakė pateikti visų keleivių dokumentus. Vyriškis atsakė, kad jie neturi dokumentų. Paklaustas taksi vairuotojas J. M. paaiškino, kad veža minėtus žmones į Suvalkus, nes jie prašė nuvežti. Apie įvykį jis informavo pamainos vyresnįjį.

Liudytojai VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos Sargybų būrio specialistas A. J. ir vyresnysis pasienietis G. Z. davė analogiškus parodymus.

Liudytojas V. L. parodė, kad su J. M. pažįstami seniai. Apie tai, kad šis vežiojo nelegalus sužinojo po to, kai J. M. paleido iš sulaikymo. Vilniaus rinktinėje jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl neteisėto žmonių gabenimo 2009 m. gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio mėn. Jam vežti nelegalus pasiūlė M.. Maždaug prieš pusantrų metų M. priėjo prie jo taksi automobilio stovinčio stotelėje, Baltupių mikrorajone., Didlaukio g.. M. paprašė pavežioti po miestą ir gerai sumokėjo. M. gyveno Didlaukio g. 49, Vilniuje. Buto numerio jis nežino. 2009 metų pabaigoje M. jam pasiūlė pervežti žmones. M. jam sakė, kad tai pažįstami žmonės, kad nelegalai nesakė. Vėliau suprato, kad žmonės nelegalai, nes teko vežti vietnamiečius, kurie nekalbėjo nei lietuviškai, nei lenkiškai, nei rusiškai. Kas su M. supažindino J. M. jis nežino. Jis bendravo su M. telefonu, kurio numerio neprisimena.

2011-01-29 asmens parodymo atpažinti metu liudytojas V. L. atpažino I. M. A., kaip Magomedą, apie kurį davė parodymus (t.8, b.l. b. l. 17-20).

2011-03-16 pas ikiteisminio tyrimo teisėją vykusios liudytojo V. L. apklausos metu jis parodė, kad taksi vairuotoju dirba nuo 1983 metų. Turi pusbrolį R. L.. Apklausoje dalyvaujantis įtariamasis I. M. A., lyg matytas. 2009 metų pabaigoje dirbo taksi vairuotoju Baltupiuose, Vilniuje. Priėjo nepažįstamas žmogus ir paprašė nuvežti į parduotuvę. Vėliau apsikeitė telefono numeriais. Šimtą procentų negarantuoja, kad tai įtariamasis. Vyriškis sakė, kad jo vardas M.. Jis kelis kartus vežiojo vyriškį ir šis gerai sumokėjo. Vyras buvo azijietiškų veido bruožų, kalbėjo rusų kalba, apie 50 metų amžiaus, gerai apsirengęs. Su minėtu vyru buvo susitikęs 3-4 kartus. Jam vežiojo merginas. Salėje esantis vyras yra trumpai kirptas, o jo minėtas vyriškis buvo ilgesniais plaukais, švariai apsirengęs. M. vieną kartą paskambino jam telefonu ir paprašė, kad jis privažiuotų prie parduotuvės „Iki“ Baltupiuose. Sakė, kad ateis žmonės, kuriuos reikės pavežioti po miestą. Kokiu telefono numeriu tuo metu naudojosi, neprisimena. M. buvo davęs savo telefono numerį, atrodo, ne lietuvišką. Kai susitarė susitikti prie „Iki“, jis tų klientų nesulaukė. Vieną kartą vežė žmogų prie Lenkijos sienos, o kitą kartą du asmenis. Iš viso du kartus vežė prie Lenkijos sienos. Tuos asmenis vežti paprašė M.. Jis atvažiavo į taksi stotelę Baltupiuose ir atėjo jauno amžiaus vaikinai, kalbantys rusų kalba. Minėtus asmenis išleisdavo prie Lenkijos sienos, prie degalinės. Jis vežė pagal skaitiklio rodmenis. Mokėjo tie asmenys, kuriuos vežė. Jis nepamena, ar M. atvedė vaikinus, ar patys atėjo. 2010-04-21 duodamas parodymus sakė tiesą. Į jo banko sąskaitą buvo pervesta pinigų suma. Kas juos pervedė, neprisimena vardo. Minėtus vaikinus vežė gal 2010, o gal 2009 metais. Buvo žiema. Sekantį kartą vieną vaikiną vežė maždaug po savaitės. Jei ką reikėdavo nuvežti, tai M. paskambindavo. Už vaikino vežimą prie sienos mokėjo pats vaikinas ir M. dar sumokėjo. Neprisimena, kiek. Kai M. skambindavo, sakydavo, kad reikia nuvežti žmones (t.3, b.l. 180-184).

2011-04-13 apklaustas liudytojas V. L. parodė, kad 2011-01-29 asmens parodymo atpažinti metu jis tarp parodytų vyriškių atpažino vyriškį, kurį ankstesnių apklausų metu vadino M.. Šį vyriškį atpažino pagal veido bruožus, kūno sudėjimą, paaiškino, kad būtent šis vyriškis jam mokėjo pinigus už tai, kad savo automobiliu „Audi 100“, valstyb. (duomenys neskelbtini) vežiotų neteisėtai Lietuvoje esančius užsieniečius. Jis neprisimena, kokiu vardu ir pavarde prisistatė M.. Jo parodymai buvo užrašyti protokole. Jis ir visi atpažinime dalyvavę asmenys pasirašė protokole. Asmens parodymo atpažinti metu jis davė teisingus parodymus. 2011-03-16 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu jis patvirtino ankstesnių apklausų metu duotus parodymus. Pasakė, kad jo duoti parodymai yra teisingi. Apklausos metu pas teisėją jis matė vyriškį, kurį atpažino tarp kitų vyriškių parodymo atpažinti metu, tačiau jautė psichologinį M. ir jo advokato spaudimą, ir nedrįso kategoriškai patvirtinti, kad salėje esantis vyriškis yra M., kurį atpažino ir apie kurį davė parodymus. Be to, po to, kai dalyvavo atpažinime ir atpažino M., po kokių dviejų dienų, jam į jo telefoną, skambino nepažįstamas vyriškis, garsiai šaukė, tačiau jis nesuprato, kokia kalba kalba skambinusysis. Jo pokalbio toną suprato kaip grasinimą, nors žodžių nesuprato. Po šio skambučio jis išmetė savo telefoną. Be to tuo metu jis dar nebuvo nuteistas už kartu su M. padarytus nusikaltimus. Duodamas parodymus teisėjui nenorėjo pakenkti sau. Bijojo, kad jam gali būti skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Prasidėjus tyrimui jis M. matė du kartus: parodymo atpažinti metu ir apklausos pas teisėją metu.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. L. suabejojo, ar kaltinamasis I. M. A. yra tas pats žmogus, kurį jis atpažino(t.8, b.l. 17-20).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo (t.8, b.l. 17-20) matyti, kad atpažinime be azijietiškos išvaizdos tamsaus gymio I. M. A. dalyvavo du skirtingos išvaizdos vyrai: Č. S. ir R. G..

Įtariamasis J. M., kuriam 2009-12-13 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d., parodė, kad kaltės nepripažįsta, kadangi nežinojo, jog keleiviai, kuriuos vežė, yra neteisėtai atvykę į Lietuvos Respubliką. 2009-12-11 apie 21 val. pradėjo dirbti Vilniuje. Stovėjo taksi aikštelėje Didlaukio g., prie „Iki“ parduotuvės. Apie 22 val. priėjo prie jo apie 40 metų vyras ir paklausė, už kiek jį nuvežtų iki „Parex“ banko, esančio prie autobusų stoties. Jis atsakė, kad už 30 litų. Jis nuvežė vyriškį iki banko, palaukė, kol šis pasikeis pinigus ir vežė atgal. Pakeliui vyriškis paprašė užsukti į degalinę, nes norėjo papildyti telefono kortelę. Užsuko į „Unix“ degalinę Geležinio Vilko g., Vilniuje. Vyriškis jam davė 200 litų ir paprašė papildyti telefono sąskaitą. Jis nuėjo į degalinę ir nupirko vyriškiui penkis papildymus po 40 litų. Grįžęs į automobilį, vyriškio prašymu, suvedė papildymą į telefoną. Vyriškis paklausė, ar galėtų jam skambinti, kai prireiks taksi paslaugų. Jis pasakė, kad galima. Jis pasakė vyriškiui savo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Vyriškis jam paskambino į jo nurodytą telefoną ir įsitikino, kad numeris teisingas. Vyriškio telefono numerį (duomenys neskelbtini) jis išsaugojo savo telefono atmintinėje pavadinęs „M.“, nes vyriškis tokiu vardu prisistatė. Apie 23 val. M. vėl jam paskambino, tik iš kito telefono numerio (duomenys neskelbtini), ir paklausė, ar jis galėtų nuvežti žmogų į Lenkiją. Jis atsakė, kad gali nuvežti iki Suvalkų, nes toliau nežino kelio. Antrąjį telefono numerį jis įsivedė į savo telefono atmintinę ir pavadino „M. 2“. 2009-12-12 apie 4.30 val. jam vėl paskambino M. ir pasakė, kad reikia važiuoti į Lenkiją. M. nurodė atvažiuoti prie Didlaukio gatvės 43-ojo namo, Vilniuje. Jis savo automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nurodytu adresu. Prie automobilio priėjo M. su dar vienu vyriškiu, dvejomis moterimis ir trimis vaikais. Jis pasakė, kad tarėsi dėl vieno žmogaus nuvežimo, o ne šešių, tačiau M. atsakė, kad sumokės. Vyras su moterimis ir vaikais iš karto sulipo į jo automobilį. Jis paklausė M., ar žmonės turi dokumentus ir šis atsakė, kad turi. M. jam davė 500 JAV dolerių. Jis pasakė M., kad nuvažiuoti iki Suvalkų pinigų užteks, tačiau kurui pilti reikia litų, todėl reikia dar kartą važiuoti į „Parex“ banką ir iškeisti pinigų, arba pilti kurą iš savų pinigų. M. jam pasakė, kad piltų kurą iš savų pinigų ir davė dar 100 JAV dolerių. Laisvės pr. Esančioje degalinėje „Emsi“ jis įsipylė kuro už 170 litų ir išvažiavo link Lenkijos. Važiuodamas jis dar kartą paklausė vyriškio, ar visi keleiviai turi dokumentus. Vyriškis atsakė, kad visi dokumentus turi. Atvažiavus iki Kalvarijų pasienio kontrolės punkto pasieniečiai jį sustabdė. Jis pateikė pasieniečiams savo dokumentus ir pasakė savo keleiviams, kad šie pateiktų dokumentus. Tačiau keleiviai jokių dokumentų nepateikė. Jis iki tol manė, kad veža keleivius, turinčius asmens dokumentus. Jį ir visus keleivius pasieniečiai sulaikė (t.1, b.l. 105-107).

2009-12-29 papildomos apklausos metu įtariamasis J. M. parodė, kad 2009-12-12 veždamas į Suvalkus šešis užsieniečius jis tik dirbo savo darbą. Tai nebuvo papildomas ar specialus reisas. Apie išvykimą į užmiestį jis informavo dispečerę radioryšiu, užpildė kelionių lapą. Jis neįtarė, kad jo gabenami keleiviai yra neteisėtai atvykę į Lietuvą ( b. l. 114, 1 tomo ).

2010-09-03 Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras A. J. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą J. M. atžvilgiu (t.1, b.l. 126, 127).

2011-03-24 apklausiamas liudytojas J. M. davė analogiškus parodymus kaip 2009-12-13 įtariamojo apklausos metu (t.1, b. l. 128, 129).

2009-12-12 asmens kratos metu iš J. M. buvo paimtos 6 kupiūros 100 JAV dolerių vertės (b.l. 99, 1 tomo ), kurios apžiūrėtos kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t.1, b.l. 154-159).

2011-03-24 liudytojas J. M. atpažino I. M. A. kaip asmenį vardu M., kuris Baltupių mikrorajone, Vilniuje, paprašė nuvežti užsieniečius (t.8, b.l. 24-27).

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas J. M. patvirtino savo duotus parodymus.

Liudytojas M. Š., VSAT prie LR VRM Operatyvinės veiklos valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiasis specialistas parodė, kad viena iš jo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų yra atskleisti nusikalstamas veikas, susijusias su nelegalia migracija, organizuoti ir vykdyti operatyvinę veiklą, koordinuoti su nelegalia migracija susijusius tyrimus. 2010-03-30 tikrindamas turimą operatyvinę informaciją apie neteisėtą žmonių gabenimą iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvą į Lenkijos Respubliką pasitelkė Vilniaus rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus bei specialios paskirties būrio pasieniečius, koordinavo pareigūnų veiksmus. Kadangi buvo žinoma galima neteisėto valstybės sienos perėjimo vieta, Vilniaus rajone, Pilkapių kaimo prieigose, specialiosios paskirties būrio pareigūnams buvo pavesta stebėti aplinką kuo arčiau valstybės sienos, prie valstybės sieną žyminčių ženklų Nr.1070 ir 1071, senąjį Medininkų kelią, pastebėjus neteisėtai valstybės sieną perėjusius asmenis jų nesulaikinėti, apie neteisėtai valstybės sieną perėjusių asmenų judėjimo kryptį informuoti Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnus. Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnams, kurių veiksmus koordinavo vyriausiasis specialistas A. D., buvo pavesta stebėti Medininkų, Pilkapių kaimo prieigas, apie pastebėtus asmenis ir automobilius pranešti jam. Apie 22 val. OVS vyriausiasis specialistas A. D. pranešė, kad pastebėti šeši asmenys, neteisėtai perėję valstybės sieną, kurie perlipę inžinierinę tvorą nuėjo į Lietuvos teritorijos gilumą, o maždaug po pusvalandžio A. D. pranešė, kad į senajame Medininkų kelyje autobusų stotelėje į stovėjusį automobilį Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsėdo šeši asmenys ir automobilis pajudėjo senuoju Medininkų keliu, kelio Vilnius-Minskas kryptimi. Jis A. D. nurodė automobilio nestabdyti, automobiliu vykstančių asmenų nesulaikyti, laikantis saugaus atstumo stebėti automobilį iki sankryžos Medininkai-Rukainiai, Vilnius-Minskas, kurioje buvo pats. Pastebėjęs Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį pats vykdė operatyvinį sekimą, siekdamas nustatyti neteisėtai sieną perėjusių asmenų apgyvendinimo vietą, kitus nusikaltimo bendrininkus, organizatorius. Automobilis nuvažiavo į Ašmenėlės kaime esančią V. L. sodybą. Vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi V. L. buvo gauta informacija, kad žmonės iš sodybos bus išvežami į Lenkiją sekančią dieną, kai bus gauti pinigai, o žmones automobiliu R. E., valstybinis numeris T00750, veš Lietuvos Respublikos pilietis S. B., todėl sodybos nestebėjo. Apie automobiliu 2010-03-31 naktį iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną, Kalvarijos pasienio kontrolės punktą, neteisėtai gabenamus žmones buvo pranešta Lazdijų rinktinės pareigūnams, kurie turėjo sulaikyti neteisėtai per valstybės sieną vykstančius asmenis, bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijomis, Lenkijos Respublikos pasienio tarnybos pareigūnais. Lietuvos Respublikos pasienio pareigūnams neteisėtai per valstybės sieną vykstančių asmenų sulaikyti nepavyko. Lenkijos mobiliosios muitinės pareigūnai sulaikė šešis afganistaniečius. Vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi V. L. buvo gauta duomenų apie tai, kad 2010-04-20 iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvą į Lenkiją bus neteisėtai gabenami žmonės. Tikrindamas informaciją pasitelkė Vilniaus rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus bei specialiosios paskirties būrio pasieniečius, koordinavo pareigūnų veiksmus. Kadangi buvo žinoma galima neteisėto valstybės sienos perėjimo vieta, Vilniaus rajone, Pilkapių kaimo prieigose, specialiosios paskirties būrio pareigūnams buvo pavesta stebėti aplinką kuo arčiau valstybės sienos, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr.1070 ir 1071, senąjį Medininkų kelią, pastebėjus neteisėtai valstybės sieną perėjusius asmenis jų nesulaikinėti, apie neteisėtai valstybės sieną perėjusių asmenų judėjimo kryptį informuoti Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūną A. D., taip pat stebėti sodybą, esančią Vilniaus r., Rukainių sen., Ašmenėlės kaime. Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnams buvo pavesta stebėti Medininkų kaime esančią kelio atkarpą, kurioje yra autobusų stotelę. Apie 23.00 val. A. D. jam pranešė, kad per valstybės sieną perėjo keturi asmenys ir eina link Medininkų kaimo. Netrukus A. D. pranešė, kad pastebėjo į Medininkų kaimą atvažiavusį taksi automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pavažinėjęs po Medininkų kaimą, pastovėjęs su įjungtais avarinio sustojimo žibintais, pavažiavo link Vilniaus kelis šimtus metrų, į automobilį įsėdo keturi žmonės ir automobilis pajudėjo Vilniaus kryptimi. Pats atlikdamas slaptą sekimą norėjo įsitikinti, kad automobiliu gabenami asmenys į Lenkiją, todėl kai automobilis Trakų mieste pasuko link Aukštadvario, tada jis nurodė kitame ekipaže dirbusiam Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniajam specialistui G. C. sustabdyti automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apie 00.30 val. G. C. pranešė, kad minėtą automobilį sustabdė kelio Trakai –Marijampolė 6-ajame kilometre, sulaikė vairuotoją R. L. bei keturis vietnamiečius, neturinčius asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Siekiant, kad nusikaltimo bendrininkai nesusižinotų tarpusavyje ir nesunaikintų tyrimui reikšmingų duomenų, jis telefonu nurodė A. D. kartu su juo ekipaže dirbančiais pareigūnais bei Specialiosios paskirties pareigūnais vykti į V. L. priklausančią sodybą ir sulaikyti sodyboje esančius asmenis. Sodyboje buvo sulaikytas V. L. ir V. V.. Visi sulaikyti asmenys buvo pristatyti į Vilniaus rinktinę procesiniams veiksmams atlikti.

Liudytojas J. J., VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės SPB jaunesnysis specialistas parodė 2010-03-30 vykdė tarnybą pagal VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. D. informaciją, kartu su vyresniuoju pasieniečiu P. L., Kinologų grupės jaunesniaisiais specialistais R. G. ir A. S., VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos veikimo teritorijoje. R. G. su A. S. stebėjo valstybės sienos ruožą ties valstybės sienos ženklu (toliau VSŽ) Nr. 1070. Jis su P. L. apie 20.00 val., užsimaskavo ir stebėjo senąjį Medininkų asfaltuotą kelią, esantį apie 400 m. nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos gilumą. Pagal gautą iš A. D. informaciją, šioje vietoje, asmenis, neteisėtai kirtusius valstybės sieną turėjo pasiimti automobilis. Nurodymo sulaikyti sienos pažeidėjus nebuvo. Jie turėjo tik stebėti ir pranešinėti A. D. kas vyksta. Apie 22.10 val. A. S. pranešė, kad jie per termovizorinę įrangą pastebėjo einančius 6 asmenis Baltarusijos Respublikos pusėje, kurie priėjo prie VSŽ 1070 ir sustojo. Prie jų Baltarusijos Respublikos pusėje nuo VSŽ 1071 iš krūmų išlindo asmuo, panašus į Baltarusijos Respublikos pasienietį. Po to A. S. apie 22.15 val pranešė, kad 6 asmenys perlipo per tvorą ties VSŽ Nr.1070, o asmuo, panašus į Baltarusijos Respublikos pasienietį liko Baltarusijos Respublikos teritorijoje, stebėjo senąjį Medininkų kelią, po ko grįžo atgal į Baltarusijos Respublikos teritoriją. Apie visa tai jis pranešė OVS vyr.specialistui A. D., kuris nurodė stebėti tuos 6 asmenis ir jų nesulaikinėti. Šiuos A. D. nurodymus jis perdavė R. G. ir A. S.. Stebėdamas 6 asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sieną A. S. pranešė, kad asmenys nuėjo Pilkapių kaimo link, pakeliui kažkam skambino mobiliuoju telefonu. Stebėdami asmenis pareigūnai nuėjo prie Medininkų kaimo, po ko į autobusų sustojimą. Apie 23.50 val. R. G. jam pranešė, kad senajam Medininkų kelyje, autobusų sustojime, stovėjo taksi automobilis su įjungtomis avarinėmis šviesomis, į kurį įsėdo 6 asmenys, kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Taksi automobilis nuvažiavo Vilniaus miesto link, senuoju Medininkų keliu. Apie tai buvo pranešta OVS vyr. specialistui A. D., kuris nurodė šių asmenų nesulaikinėti. Jis su SPB vyr. pasieniečiu P. L. visą tą laiką buvo apie 400 m. nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos. Kaip minėti asmenys kirto valstybės sieną nematė, kaip įsėdo į jų laukiantį automobilį taip pat nematė.

Liudytojas T. S., VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus specialistas, parodė, kad stebėdami aplinką pasidalino į dvi grupes. E. V. stovėjo prie nedidelio pastato, esančio apie 100 metrų atstumu nuo sankryžos Turgeliai-Šumskas-Rukainiai. Jis su A. D. stebėjo aplinką sėdėdami tarnybiniame automobilyje, prie fermos pastato, apie 50 metrų atstumu, nuo pastato, šalia kurio aplinką stebėjo E. V., sankryžos kryptimi. Kelią, vedantį Rukainių kryptimi, šalia balto gyvenamojo namo apšvietė žibintas. Apie 23 val. Specialiosios paskirties būrio pareigūnai pranešė, kad pastebėti per valstybės sieną perėję keturi asmenys eina link Medininkų kaimo. Jis pastebėjo sankryžoje keturių žmonių siluetus. Išlipo iš automobilio ir laikydamasis saugaus atstumo nuėjo paskui žmones. Pamatęs atvažiuojančio automobilio žibintus pasislėpė krūmuose. Automobiliui pravažiuojant pastebėjo, kad tai taksi automobilis, matėsi ant stogo šviečiantis plafonas. Automobilyje buvo įjungti avariniai žibintai. Automobilis nuvažiavo Rukainių kaimo kryptimi. Jis nuėjo taip pat Rukainių kaimo kryptimi. Pamatė atvažiuojančio automobilio žibintų šviesas, pasislėpė. Tai buvo policijos automobilis, kuris važinėjo po Medininkų kaimą. Jis toliau nebeėjo, stebėjo aplinką. Taksi automobilis važinėjosi keliu, nuo Medininkų kaime esančios sankryžos, Medininkų kaimu, Rukainių kaimo kryptimi, apsviesdamas pakeles. Maždaug 500 metrų nuo sankryžos, Medininkų kaimo prieigose, kelyje, vedančiame link Rukainių, kelkraštyje taksi automobilis sustojo, matėsi mirksinčių avarinio sustojimo žibintų šviesos, pastovėjo apie 10 minučių ir nuvažiavo Vilniaus miesto kryptimi. Nors ir nematė, bet pamanė, kad į taksi automobilį įsėdo jo matyti žmonės. Apie tai ką matė nuolat pranešdavo A. D., kuris buvo nurodęs stebėti aplinką ir jį informuoti. Taksi automobiliui nuvažiavus grįžo į tarnybinį automobilį, kuriame laukė A. D. ir E. V.. Nuvyko į sodybą, esančią Ašmenėlės kaime, kur buvo atlikta krata, name sulaikytus asmenis pristatė į Vilniaus rinktinę procesiniams veikslams atlikti.

Liudytojas R. L. parodė, kad jo pusbrolis V. L., dirbantis taksistu, pasakė, kad yra klientų, važiuojančių maršrutu Medininkai – Varšuva, kurie gerai sumoka. Jis sutiko vežti tokius klientus. V. L. pasakė, kad jam paskambins M., kuris suranda tokius klientus. Į jo mobilųjį telefoną Nr.868461956 paskambino M. ir pasiteiravo, ar jis yra V. L. brolis. Jis atsakė, kad taip. 2010-04-20 apie 22 ar 23 val. jam paskambino M. ir pasakė važiuoti į Medininkus, kur prie autobusų stotelės yra keturi žmonės, kuriuos reikia nuvežti į Lenkiją. Su M. apie uždarbį nekalbėjo. Apie 24 val. jis automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į Medininkus, tačiau stotelėje žmonių nebuvo. Jis apsuko kelis ratus aplink Medininkus. M. paskambinęs pasakė, kad žmonės nuėjo link Vilniaus. Jis važiavo senu Medininkų keliu link Vilniaus, kai vėl paskambino M. ir liepė sustoti, pasakęs, kad žmonės jį mato. Jis sustojo. Į automobilį įsėdo keturi asmenys. Jis vežė žmones link Vilniaus, kai paskambinęs M. paklausė, ar jis nupirko žmonėms SIM kortelę. M. anksčiau buvo prašęs nupirkti SIM kortelę, todėl tik pradėjęs darbą jis nupirko kortelę. 2010-04-21 apie 0.30 val. jis perdavė SIM kortelę vežamam azijietiškos išvaizdos jaunuoliui. M. telefonu padiktavo minėtos kortelės numerį. Jaunuolis į savo telefoną įsidėjo kortelę ir šiam iš karto kažkas paskambino. Jaunuolis su kažkuo kalbėjo savo kalba. M. su juo kalbėjo rusų kalba. M. norėjo, kad jis važiuotų per Marijampolę, nuvežtų žmones iki degalinės, esančios prie Lenkijos sienos, išleistų degalinėje, vienas nuvažiuotų į Lenkiją, sulauktų pėsčiomis ateinančių tų pačių keleivių ir nuvežtų keleivius į Varšuvą. J. M. pažadėjo tai padaryti, tačiau pats neketino vežti žmonių į Lenkiją. Ketino nuvežti juos tik iki Lenkijos sienos, išleisti ir grįžti į Vilnių. Nuo Vilniaus jis pro Gariūnus važiavo link Trakų. Už Trakų pavažiavo apie 8 kilometrus link Marijampolės, kai jį sustabdė pareigūnai. Jis buvo sulaikytas.

Liudytojas T. B. parodė, kad 2010-04-20 vykdė tarnybą Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos veikimo teritorijoje kartu su VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės SPB vyresniuoju specialistu T. B. ir VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės OVS pareigūnais. Jie stebėjo senąjį Medininkų kelią, vedantį nuo Medininkų atraminio punkto link kelio Vilnius – Minskas. Jie buvo pakelės krūmuose, apie 1,5 – 2 kilometrų atstumu nuo Medininkų atraminio punkto, link Medininkų kaimo. Radijo ryšiu bendravo su SPB kinologų grupės jaunesniais specialistais A. S. ir R. G., o T. B. radijo ryšiu bendravo su OVS pareigūnais. Apie gautą informaciją jis su T. B. pranešdavo vienas kitam, po ko informaciją radijo ryšio pagalba perduodavo kitiems pareigūnams. 22.20 val. A. S. pranešė, kad per inžinierinę valstybinės sienos tvorą tarp valstybės sienos ženklų Nr. 1069-1070 perlipo keturi nepažįstami asmenys ir juda minėtu keliu link Medininkų kaimo. Stebėdamas senąjį Medininkų kelią apie 22.35 val. termovizoriaus pagalba pastebėjo keturis asmenis, einančius keliu link Medininkų autobusų stotelės. Asmenis termovizoriumi nufotografavo. Apie tai T. B. informavo OVS pareigūnus, kurie nurodė toliau stebėti senąjį Medininkų kelią. Minėti asmenys keliu nuėjo pro Medininkų mūrinį, raudonų plytų autobuso sustojimą, esantį Medininkų kaime į kaimo gilumą ir dingo iš akiračio. Maždaug apie 22.45 val. prie Medininkų mūrinio, raudonų plytų autobuso sustojimo, esančio Medininkų kaime, privažiavo taksi lengvasis automobilis su degančiu ant stogo geltonos spalvos plafonu. Dėl didelio atstumo ir tamsos jo markės, spalvos bei valstybinių numerių nematė. Taksi automobilis ant kelio apsisuko kelis kartus, po ko sustojo sustojime. Iš automobilio išlipo vairuotojas, kurio atpažinti negalėtų, pastovėjo apie 5-7 minutes, įsėdo į automobilį ir įjungęs avarines šviesas lėtai nuvažiavo į Medininkų kaimo gilumą, Vilniaus link, ta pačia kryptimi, kur nuėjo minėti asmenys. Vėliau buvo gautas OVS pareigūnų nurodymas nutraukti stebėjimą ir kartu vykti į Vilniaus r. Rukainių sen. Ašmenėlės k., kur buvo atlikta vienos sodybos krata bei sulaikyti du ten buvę asmenys.

Liudytojas G. C. parodė, kad 2010-04-20 dirbo kartu su OVS vyriausiuoju specialistu M. A. pagal OVS viršininko l. e. vado pavaduotojo pareigas B. P. žodinį nurodymą, vadovaujant Operatyvinės veiklos valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiajam specialistui M. Š.. Būdami Minsko plente, prie sankryžos Medininkai–Šumskas, M. Š. nurodymu, stebėjo aplinką ir laukė tolesnių nurodymų. Apie 23.00 val. M. Š. nurodė važiuoti į Vilnių prie Savanorių prospekte esančio žiedo ir laukti jo nurodymų. Apie 00.00 val. stovėdami Giraitės g. prie Savanorių prospekte, prie viaduko, gavo M. Š. nurodymą stebėti automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuojantį Oslo gatve link Gariūnų turgaus, kuriuo galimai vyksta neteisėtai valstybės sieną perėję asmenys. N. G. turgavietės pastebėjo taksi automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuojantį Trakų kryptimi. Važiavo stebimam automobiliui iš paskos. Važiuojant už Trakų miesto, keliu Trakai-Marijampolė, apie 00.20 val. M. Š. telefonu nurodė sustabdyti šį automobilį. Apie 00.30 val. kelio Trakai-Marijampolė 6-ame kilometre sustabdė minėtą automobilį. Paprašė visų automobiliu vykusių asmenų pateikti asmens dokumentus. Automobilį vairavo R. L., kartu vykę keturi azijietiškos išvaizdos keleiviai (trys vyrai ir moteris), asmens dokumentų neturėjo ir nepateikė. Keleiviai prisistatė Vietnamo piliečiais V.P., N. N. T., Nguyen B. Y. ir T. T. N.. Automobilį ir visus juo vykusius asmenis procesiniams veiksmams atlikti pristatė į Vilniaus rinktinę.

2010-04-19 Techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokole užfiksuoti įtariamojo I. M. A., gim 1963-04-26 pokalbiai, padarytos pokalbių vertimų stenogramos. Protokoluose nurodyta, kad stenogramose pašnekovas pavadintas A. P. yra I. M. A., gim 1963-04-26. I. M. A., gim 1963-04-26 sakomi žodžiai pažymėti (A. P.) (t.5, b.l. 42-139).

Tyrimo metu 2011-03-17 buvo paskirtas fonoskopinis tyrimas, turint tikslą nustatyti, ar su V. L. telefonu kalbasi ir žmonių gabenimo per valstybės sieną detales aptarinėja I. M. A., ar kiti asmenys (t.5, b.l. 173-193).

Iš 2011-06-09 specialisto išvados Nr. 11-753 (11) nustatyta, kad tyrimui pateiktame kompaktiniame diske „Verbatim“ esančiuose telefoninių pokalbių garso įrašuose, žymimuose Nr. 132, 349, 363, 397, 402, 414, 417, 434, 436, 437, 536, 595, užfiksuoto pokalbio dalyvio balsas bei kalba yra I. M. A.

Tikėtina, kad tyrimui pateiktame kompaktiniame diske „Verbatim“ esančiame telefoninio pokalbio garso įraše, žymimame Nr. 429, užfiksuoto pokalbio dalyvio balsas bei kalba yra I. M. A..

Tyrimui pateiktame kompaktiniame diske „Verbatim“ esančiuose telefoninių pokalbių garso įrašuose, žymimuose Nr. 20, 26, 28, 46, 48 užfiksuoto pokalbio dalyvio balsas bei kalba yra I. M. A..

Tikėtina, kad tyrimui pateiktame kompaktiniame diske „Verbatim“ esančiuose telefoninių pokalbių garso įrašuose, žymimuose Nr.32, 33, užfiksuoto pokalbio dalyvio balsas bei kalba yra I. M. A. (t.6, b.l. 2-45).

2011-05-02 buvo paskirtas papildomas fonoskopinis tyrimas, turint tikslą nustatyti, ar su S. R. telefonu kalbasi ir žmonių gabenimo per valstybės sieną detales aptarinėja I. M. A., ar kiti asmenys (t.6, b.l. 46-52).

Iš 2011-06-10 specialisto išvados Nr. 11-1204 (11) nustatyta, kad tyrimui pateiktame kompaktiniame diske „Verbatim“ esančiame telefoninio pokalbio garso įraše, žymimame Nr. 24, įrašyto pokalbio dalyvio balsas bei kalba yra I. M. A..

Tikėtina, kad tyrimui pateiktame kompaktiniame diske „Verbatim“ esančiame telefoninio pokalbio garso įraše, žymimame Nr. 29, užfiksuoto pokalbio dalyvio balsas bei kalba yra I. M. A. (t.6, b.l. 53-59).

Įvertinęs šiuos kaltinimo pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad jų nepakanka pripažinti I. M. A. kaltu, organizavus neteisėtą` nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir gabenimą bei slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas organizavo neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių užsieniečių gabenimą per valstybės sieną arba neteisėtą valstybės sieną perėjusių užsieniečių gabenimą ir slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ir daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 24 str. nustato būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo, padarant šią nusikalstamą veiką, požymius.

Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Kelių asmenų padarytos veikos bendrumas galimas keliomis formomis, viena iš jų – sudėtinga bendrininkavimo forma, kuomet be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius dalyvauja kiti asmenys (pvz. organizatorius), kurie neatlieka veikų (nors kartais gali atlikti), aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios nulemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšius su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais.

Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis bendrai su kitais bendrininkais dalyvauja darant nusikaltimą. Kartu tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų, pasekmė. Susitarimas gali būti sudaromas bet kokioje bendrininkavimo stadijoje ir gali pasireikšti bet kokia forma.

Organizatorių, kaip vieną iš bendrininkų rūšių, apibūdina BK 24 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad organizatorius tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ir koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs. Taigi įstatymų leidėjas, pateikdamas nusikaltimo organizatoriaus sampratą, nurodo baigtinį alternatyvių veiksmų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi. Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jų įvykdymo būdus, priemones.

Pagal BK 292 str. 3 d. neteisėto užsieniečių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio užsieniečio gabenimo ir slėpimo Lietuvos teritorijoje organizavimas yra tokių veiksmų plano sudarymas, vedlių pagalbininkų ieškojimas, verbavimas, taip pat vadovavimas tokiems veiksmams.

Teismų praktikoje šios nusikalstamos veikos organizavimu laikomas užsieniečių gabenimo per valstybės sieną ar slėpimo Lietuvos Respublikos teritorijoje plano, suklastotų kvietimų atvykti į Lietuvą parengimas, suklastotų dokumentų įgijimas ir panašūs veiksmai.

Tokių požymių I. M. A. veikoje teismas nenustatė.

Iš bylos matyti, kad užsieniečių gabenimas buvo organizuojamas iš Užsieniečių registracijos centro. Nusikaltimo darymo vietoje buvo užklupti A. M. ir A. G., tačiau jie buvo paleisti iš suėmimo ir pasislėpė, ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu nutrauktas. Taip pat byloje figūruoja gyvenantis Lenkijoje asmuo vardu P.. Liudytojas M. Š. parodė, kad šis asmuo Lenkijoje buvo sulaikytas ir nuteistas. Taip pat iš liudytojo M. Š. parodymų seka, kad Lenkijoje gyvenantis asmuo vardu P. Užsieniečių registracijos centro gyventojui A. M. siūlė gabenti nelegalius migrantus. Pastarasis buvo stebimas. 2010-01-15 apie 12.00 val. prie stoties, Vilniuje, šalia viešbučio „Gintaras“, iš atvažiavusio automobilio „Audi Cuope“v/n (duomenys neskelbtini) išlipęs A. M., kalbėdamas su kažkuo telefonu, nuėjo į Restoraną „Mc Donalds“, po kelių minučių išėjęs į lauką, perėjo gatvę link viešbučio „Gintaras“, kur jį pasitiko grupė azijietiškos išvaizdos asmenų. Šiuos asmenis A. M. nusivedė į automobilį „Audi Coupe“ v/n (duomenys neskelbtini). Iš šio liudytojo parodymų seka, kad jis negalėjo sulaikyti A. M., nes buvo neuniformuotas, o jo automobilis buvo be skiriamųjų ženklų.

Vienu iš įrodymų, patvirtinančių I. M. A. kaltę, kaltinimas pateikė liudytojo S. N. – Užsieniečių registracijos centro operatyvinės veiklos poskyrio viršininko – parodymus.

Liudytojas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro OVP viršininkas S. N. parodė, kad 2010-01-04 į jo darbo kabinetą Užsieniečių registracijos centre atėjo Užsieniečių registracijos centre nuo 2009 metų rugsėjo gyvenantis A. M.. Tai buvo pirmas kartas kai jis kalbėjosi su A. M.. Pokalbio metu A. pasakė, kad centre girdėjo gandus, jog Lietuvoje yra žmogus, kuris užsiima neteisėtu žmonių gabenimu į Lietuvą. Jis pasakė, kad neblogai būtų žinoti, koks tai žmogus. A. atsakė, kad nieko nežino apie tą žmogų, o jei ką nors sužinos, pasakys. Tuo pokalbis ir baigėsi. Jis tiksliai neprisimena, ar tą pačią ar sekančią dieną A. davė telefono numerį (duomenys neskelbtini). SIM kortelę jis įsidėjo į seną nenaudojamą telefono aparatą „Nokia“. Telefono aparatu naudojasi nuo 2010 m. sausio pradžios, galėjo būti 4 ar 5 dienos iki 2010-01-16. A. jam paskambindavo arba susitikdavo maždaug kas antrą dieną. A. nurodydavo telefonų numerius, vardus žmonių, užsiimančių neteisėtu žmonių gabenimu per valstybės sieną, keletą kartų minėjo P. vardą. Jis klausė A., iš kur šis pažįsta P., kas tai per žmogus. A. atsakė, kad pagal akcentą sprendžia, jog P. yra pakistanietis, o skambina iš Lenkijos. Pasakojo, kad į kambarį buvo atėjęs pakistanietis H.. Kai H. skambino P., pakistanietis davė telefoną A. pakalbėti su P., kalbėjosi rusiškai. Jis klausė A., kodėl P. panoro su juo kalbėtis. A. paaiškino, kad pakistanietis vaikščiojo po korpusą, ieškodamas žmonių, galinčių pagaminti netikrus dokumentus ir šis juokais pakistaniečiui atsakė, kad pažįsta tokius žmones. Sausio 7 dieną, kai A. žmoną paguldė į ligoninę ir A. buvo Vilniuje, jie susitiko Antakalnyje. A. pasakė, kad skambino P. ir klausė ar šis galėtų rasti žmonių, galinčių padaryti netikrus dokumentus. Minėjo, kad Baltarusijoje yra trys žmonės, kuriems tokie dokumentai reikalingi. A. perdavė jam atminties kortelę, sakė, kad joje yra trijų pakistaniečių nuotraukos. A. paaiškino, kad šią atminties kortelę perdavė žmogus, tačiau, kas tas žmogus, nepasakė. A. M. pateikta informacija nebuvo konkreti, A. nekalbėjo apie konkretų neteisėtą žmonių gabenimą per Lietuvos valstybės sieną, neminėjo nei vietos, nei laiko ar konkrečių žmonių. 2010-01-14 susitikimo su A. metu A. pasakė, kad daug kartų skambino P., prašė surasti žmogų, galintį padaryti dokumentus Baltarusijoje esantiems trims pakistaniečiams, kurie iš Baltarusijos turi būti pergabenti į Varšuvą. Dar A. pasakė, kad nepažįsta žmonių, galinčių padaryti netikrus dokumentus, o atminties kortelę šiam perdavė P.. Jis paklausė, kokiomis aplinkybėmis, kada ir kur buvo perduota kortelė, tačiau A. nesakė. Jis pasakė A. neįsivelti į neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną. A. pažadėjo pranešti, jei ką nors sužinos apie šių žmonių gabenimą per valstybės sieną. A. M. pateiktą informaciją jis įformindavo teisės aktų nustatyta tvarka, surašydamas tarnybinius pranešimus. 2010-01-15 su A. susitiko darbo kabinete. A. M. pasakė, kad iš pat ryto skambino iš Lenkijos P. ir moteris, kalbanti rusiškai. Moters telefono numeris vokiškas ar lenkiškas, prašė surasti žmogų, galintį paimti du vietnamiečius ir apgyvendinti. Pokalbio metu A. nesakė, kur minėti žmonės yra. Jis klausė A., kas per moteris ir kodėl būtent A. skambina. A. pasakė, kad moteriai šį telefoną davė P.. Jis klausė A. M., ką dar žino apie žmones, apie kuriuos kalba P. ir moteris. A. tvirtino, kad daugiau nieko nežino. Jis nurodė A. neapsiimti vežioti ir apgyvendinti žmonių, o sužinojus, kas tai daro, pranešti. A. pasakė, kad neturi laiko ilgesniam pokalbiui, kad važiuoja į Vilnių. A. paprašė, pakeliui pavežti į Vilnių, sakė, kad ketina susitikti su draugu. A. sakė, kad draugas Z. lauks degalinėje „Lukoil“, esančioje Antakalnio pradžioje. Pakeliui A. kalbėjo telefonu, minėjo „McDonalds“ restoraną prie stoties, klausinėjo jo, kur važiuoja, kiek užtruks. Prie degalinės buvo apie 11.30 val. Z. nebuvo. A. telefonas buvo išsikrovęs. A. paprašė leisti parašyti žinutę žmonai. Jis davė savo telefoną, iš kurio A. parašė žinutę, o žmona atsiuntė draugo Z. telefoną. A. paskambino draugui, o šis pasakė, kad laukia „Orlean“ degalinėje, esančioje Antakalnyje. Jis pavežė A. į „Orlean“ degalinę ir išleido. Matė, kad A. įsėdo į juodos spalvos Audi Coupe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį. A. elgesys jam sukėlė įtarimą. Jis pagalvojo, kad A. jį apgaudinėja. Nutarė, kad reikėtų patikrinti su kuo A. ketina susitikti. Kadangi nebuvo įsitikinęs, kad A. pateikiama informacija yra teisinga, todėl pasitaręs su VSAT prie LR VRM OVV Pirmojo skyriaus vyriausiuoju specialistu M. Š., nutarė patikrinti A. ketinimus ir teikiamos informacijos tikrumą. Pasakė M. Š., į kokį automobilį įsėdo A.. M. Š. pasakė, kad nuvažiuos prie stoties, pastebės stoties, viešbučio „Gintaras“, restorano „McDonalds“ prieigas. Maždaug po pusvalandžio A. jam parašė žinutę, kad žmonės pas jį. Jis suprato, kad A. pats paėmė „nelegalus“. Jam paskambino M. Š. ir pranešė, kad A. paėmė žmones, įsisodino į automobilį „Audi Coupe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) M. Š. pranešė, kad važiuoja minėtam automobiliui iš paskos, ketindamas sulaikyti. Vėliau perskambinęs M. Š. pasakė, kad stebimą automobilį pametė iš akiračio. Vakare jam kelis kartus skambino A. ir pasakė, jog skambino P., prašo žmones nuvežti į Lenkiją, nes iš Lenkijos niekas negali atvažiuoti žmonių pasiimti, kad yra viešbutyje kartu su draugu Al. ir drauge. A. nepasakė, kokiame viešbutyje yra, nors ir klausė. Vakare jam paskambino pažįstamas S. P. ir pasakė, kad sesuo dirbanti viešbutyje „Selvana“, esančiame Kareivių g.9, pastebėjo, jog viešbutyje apsigyveno A. M. su draugu ir dviem azijietiškos išvaizdos žmonėmis. Jis suprato, kad kalbama apie dominančius žmones. Viešbutis buvo stebimas. 2010-01-16 šiek tiek po 12 val. jam paskambino A., paprašė susitikti. Apie 14.15 val. susitiko su A., norėdamas išsiaiškinti, kur yra A. apgyvendinti žmonės, kuriuos šis paėmė prie stoties. Kadangi A. nepasakė, kur apgyvendino žmones, suprato, kad A. M. ir yra tas žmogus, kuris Lietuvoje organizuoja neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną, prisidengdamas tariamu bendradarbiavimu su pareigūnais. A. pasakė, kad šiam iš vokiško numerio skambino M., liepė susitikti su Al., davė Al. telefono numerį, liepė susitarti dėl pinigų ir žmonių. A. nepatikslino apie kokius pinigus ir žmones kalba, o pasakė, kad jau kalbėjo su Al., tačiau nesusitarė dėl tikslios vietos, kur susitiks. Jis pasakė A., kad šis negali susitikti su Al., imti pinigus ar žmones, nes tokie veiksmai yra neteisėti. A. pasakė, kad su Al. dar susiskambins ir patikslins susitikimo vietą. Jis susiskambino su M. Š., pasakė, ką pranešė A., kad A. pažadėjo paskambinti, kai žinos susitikimo su Al. vietą ir laiką. Iš pokalbio su A. nebuvo aiškus susitikimo su tariamu Al. tikslas. Jis pamanė, kad Aleksandras yra žmogus, perdavęs 2010-01-15 A. du žmones prie „McDonalds“ restorano. Apie 16.30 val. jam paskambino A. ir pasakė, kad su Al. susitarė susitikti apie 17.30 val. degalinėje Nemėžyje, Vilniaus rajone. Sakė, kad Al. atvažiuos tamsios spalvos Mazda markės automobiliu. Apie susitikimo vietą ir laiką jis pranešė M. Š.. Vėliau M. Š. pasakė, kad sulaikymui pasitelkti Vilniaus rinktinės pareigūnai. Apie sulaikymo aplinkybes nieko nežino, sulaikyme jis nedalyvavo. (t.2, b.l. 35 – 38).

Liudytojo S. N. parodymus patvirtina techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolas, iš kurio seka, kad laikotarpiu nuo 2010-02-18 iki 2010-05-18 buvo vykdoma liudytojo V. L., kuris buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011-04-08 nuosprendžiu (t.4, b.l. 3-22) ir A. P. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Iš pokalbio tarp V. L. ir A. P. matyti, kad V. L. A. P. vadina M. vardu, o A. P. prašo „prekę“ – migrantus vežti į Varšuvą, buvo susirūpinęs tuo, kad reikės „prekę“ atgal į Maskvą grąžinti, kad Baltarusijoje laukia dar viena „prekių“ siunta (t.5, b.l. 42-139). Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-19 nutarties, kuria buvo leista klausytis V. L. ir A. P. pokalbių (t.5, b.l. 142), matyti, kad A. P. gim. 1969-10-10, gyvena Lenkijoje. Iš V. L. ((duomenys neskelbtini)) ir A. P. ((duomenys neskelbtini)) tolimesnių – 2010-03-31 – telefoninių pokalbių taip pat matyti, kad V. L. A. P. vadina M. (t. 5, b.l. 180-186).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis I. M. A. teigė, kad jo vardas yra M., o ne A. ar M.. Taip pat liudytojas V. L. negalėjo teisme tvirtai atpažinti A..

Paminėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu asmens atpažinimas buvo atliktas pažeidžiant BPK normas, ką pripažino ir byloje dalyvaujantis prokuroras, kadangi atpažinimui buvo pateikti visiškai skirtingos (azijietiškos ir slavų) išvaizdos asmenys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinimas I. M. A. kaltę grindžia ir liudytojo V. M. parodymais, kuris po 2 metų nuo nusikalstamos veikos padarymo – 2011-01-29 – atpažino A. (t.8, b.l. 11-12), tačiau atpažinimo metu J. M. buvo ne liudytoju, o įtariamuoju. Įtariamasis neatsako už melagingų parodymų davimą. Kita vertus, J. M. anksčiau 2009-12-14 (t.1, b.l. 11-12), t.y netrukus po nusikalstamos veikos padarymo, atpažino kitą žmogų – M. K., nurodęs, kad būtent šis žmogus prašė nuvežti žmones į Lenkiją ir būtent apie šį vyrą jis davė parodymus apklausiant jį įtariamuoju.

Taigi šio liudytojo parodymais teismas negrindžia savo išvadų, kadangi jo parodymai – nenuoseklūs. Be to, iš sulaikytų Vietnamo Respublikos piliečių parodymų seka, kad jie atpažino A. G., kuris juos paėmė nuo restorano „Mc Donalds“ prie stoties ir automobiliu nuvežė į viešbutį, kur juos laikė (t.3, b.l. 13-15, 16-19) bei atpažino A. M., kuris viešbutyje iškraustė kišenes ir paėmė pinigus (t.3, b.l. 53-56). Atkreiptinas dėmesys, kad tarp atpažįstamųjų buvo pateikta ir pareigūno nuotrauka (t.3, b.l. 18, 55).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-06-09 specialisto išvados Nr. 11-753-11 (t.6, b.l. 2-9) seka, kad tyrimui pateiktame kompaktiniame diske esančiuose telefoninių pokalbių garso įrašuose, žymimuose Nr. 20, 26, 28, 46, 48 ir 132, 349, 363, 369, 378, 397, 402, 414, 417, 434, 436, 437, 536 ir 595 užfiksuoto pokalbių dalyvio, kurio sakomos frazės tyrimui pateiktuose šių pokalbių stenogramose žymimos raide „C“, balsas bei kalba yra I. M. A., o, ar telefoninio pokalbio garso įrašuose, žymimuose Nr. 429 ir 32 bei 33 pokalbio dalyvio, kurio sakomos frazės tyrimui pateiktoje šio pokalbio stenogramoje, žymimoje raide „C“, balsas yra I. M. A., kategoriškos išvados duoti negalima, kadangi pateiktuose telefoninio pokalbio garso įrašuose identifikuojamo asmens kalba viso pokalbio metu – emocinga, kalbos signalai didžiąją dalį iškraipyti (užriboti), nėra galimybių pakankamos kokybės jo kalbos signalus, tinkamus atlikti tyrimą, todėl duodam tikėtina išvada iš rezultatų, gautų atliekant audityvinę analizę. Konstatuotina, jog, neatlikus išsamių identitifikacinių tyrimų, kategoriška išvada – negalima.

Teismas, išanalizavęs telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose (t.5, b.l. 29-39, 42-139, 145-193) pokalbius, neįžvelgė informacijos, kurios pagrindu būtų galima kategoriškai tvirtinti, kad I. M. A. asmeniškai organizavo neteisėtą užsieniečių gabenimą per Lietuvos valstybės sieną. Byloje nėra duomenų apie I. M. A. naudojimąsi „Western Union“ ar kitomis piniginių perlaidų sistemomis, taip pat byloje nėra duomenų, kad nelegalius migrantus gabenę asmenys piniginį atlygį gaudavo iš užsienio, pasinaudojant tarptautinėmis perlaidomis.

Nors liudytojas V. L. Vilniaus apygardos teismo 2011-04-08 nuosprendžiu (t.4, b.l. 13-22) yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d. dėl I. M. A. inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų, tačiau šis nuosprendis neturi prejudicinės galios šioje byloje, kadangi, kaip matyti iš nuosprendžio, V. L. prisipažino nenustatyto asmens vardu „M.“ prašymu vežęs nelegalus, tačiau paaiškino nežinojęs, kad jie neteisėtai pateko į Lietuvą, jų dokumentų netikrino.

Tokios pat veikos padarymu buvo kaltinamas ir J. M., tačiau jis kaltu neprisipažino, kitų įrodymų dėl jo dalyvavimo nusikalstamojoje veikoje tyrimo eigoje pritrūko, todėl jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Kita vertus, baudžiamojoje byloje, kurioje V. L. pripažintas kaltu, figūruoja nenustatytas asmuo vardu „M.“. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. L. neparodė esąs tikras, kad asmuo vardu „M.“ ir kaltinamasis I. M. A. yra tas pats asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo vardas yra I., o pavardė – M. A.. Tokią informaciją pateikė Vokietijos teisėsauga.

Teismas nenustatė, kad tarp visų kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo dalyvių būtų susiformavę tvirti besitęsiantys ryšiai ir kad būtent I. M. A. būtų organizavęs bendrininkų grupę ir jai priklausęs bei koordinavęs jos visų dalyvių veiksmus, parengęs jos įvykdymo planus, skirstęs užduotis. Taip pat teismas nenustatė bendrininkų grupės visų dalyvių tarpusavio susitarimo pobūdžio, ryšio, veiksmų bendrumo, suderinamumo lygio, organizuotumo laipsnio, bendrininkavimo apimties, kuris pagal savo formą atitiktų bendrininkų grupę, apibrėžtą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d.

Iš 2010-01-18 pranešimo apie įtarimą (t.7, b.l. 131) matyti, kad S. R. buvo įtariamas tuo, kad, veikdamas kartu su Armėnijos Respublikos piliečiais A. G. ir A. M. už piniginį atlygį neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją automobiliu „Mazda“ v/n (duomenys neskelbtini) gabeno keturis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturinčius užsieniečius – Vietnamo piliečius. Iš 2010-01-17 pranešimo apie įtarimą (t.2, b.l. 120) matyti, kad A. M., veikdamas bendrininkų grupėje su A. G. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – už piniginį atlygį – nuo 2010-01-15 iki 2010-01-16 viešbutyje, esančiame Kareivių g. 9, Vilniuje, laikė neteisėtai, neturint Lietuvos Respublikos vizų, ne per valstybės sieną perėjusius Vietnamo Respublikos du piliečius, 2010-01-16 prie šio viešbučio tyrimo metu nenustatytu automobiliu neteisėtai atgabeno dar du vietnamiečius (BK 292str. 2 d.), o A. G. buvo įtariamas padėjimu A. M. padaryti šią nusikalstamą veiką (BK 24 str. 6 d., 292 str. 1 d.) (t.2, b.l. 88).

Įvertinęs kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą, pareiškus kaltinimus asmenims, kurie buvo užklupti darant nusikalstamą veiką, – A. G. ir A. M., – pareigūnų veiksmai turėjo koncentruotis ties jau žinomo pradėto daryti nusikaltimo išaiškinimo. Tačiau pareigūnai po A. G. ir A. M. apklausos paleido juos iš suėmimo, ko pasėkoje A. M., pažeidęs kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygas, iš Lietuvos išvyko, o A. G. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Remiantis liudytojo S. N. parodymais, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareigūnai, pradėję ikiteisminį tyrimą be operatyvinės veiklos įforminimo, bendraudami su A. M., sudarė jam sąlygas toliau plėtoti ryšius su užsienyje veikiančiais bendrininkais, planuoti naujų nusikaltimų padarymo aplinkybes. Šiuo atveju pareigūnų veiksmai, palaikantys kitų asmenų A. M. ir A. G. nusikalstamas iniciatyvas, negali būti pripažinti teisėtais, atitinkančiais baudžiamojo proceso tikslus bei Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas. Tokia pareigūnų veikla neatitinka Lietuvos respublikos BPK 1 str. 2 str. prasmės ir paskirties. Tai reiškia, kad jos metu gauti duomenys yra gauti neteisėtu būdu (BPK 20 str. 4 d.), siekiant vieno tikslo, bet kokiu būdu apkaltinti I. M. A. nuosprendyje aptariamų veikų organizavimu. Todėl šie duomenys nelaikytini įrodymais.

Nuosprendyje aptarti Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų pažeidimai iš esmės turėjo įtakos I. M. A. baudžiamajai atsakomybei atsirasti, tuo tarpu baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Teismo nuosprendis negali būti pagrįstas abejonėmis ir spėjimai. Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo, reiškiantis, kad visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltininko naudai. Tuo pagrindu I. M. A. iš kaltinimo dalies dėl 2009-12-12, 2009 m. gruodžio vidurio, 2009 m. gruodžio pabaigoje, 2010-02-21, 2010-03-30 bei 2010-04-20 jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d, išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šiuose epizoduose nurodytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamųjų S. R. ir I. M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje. (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, tai yra skiriama konkrečiam asmeniui, už konkretų nusikaltimą. Bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį ir turi būti skiriama pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankciją, laikantis Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir vadovaujasi esminėmis susiformavusios teismų praktikos nuostatomis. Vertinant šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į tai, kad padarytas nusikaltimas (BK 292 str. 1 d., 11 str. 4 d.), priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų asmenybes: jie teisiami pirmą kartą, S. R. baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, charakterizuojami teigiamai, Afganistano Islamo Respublikos pilietis I. M. A. turi leidimą gyventi Vokietijoje, jam suteiktas politinis prieglobstis, serga cukriniu diabetu II tipo vidutinio sunkumo, pirmine arterine hipertenzija vidutinės rizikos bei lėtiniu gastrododenitu (t.9, b.l. 70).

Iš S. R. išduoto neįgaliojo pažymėjimo (t.7, b.l. 168) matyti, kad jam yra nustatytas neįgalumo lygis – darbingumas 30%.

Už padarytą nusikalstamą veiką numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas ir laisvės atėmimas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamajam S. R. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda – ją individualizuojant. Nors I. M. A. taip pat taikytina Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostata, tačiau, kadangi jam kaip užsienio piliečiui nuo 2011-01-28 buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, – todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, ją taip pat individualizuojant, atsižvelgus į jo asmenybę, nustatant bausmės dydį žymiai mažesnį negu sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkis. Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – terminas: S. R. – nuo 2010-01-17 iki 2010-01-19 – 2 dienos (t. 7, b.l. 126, 149); I. M. A. – nuo 2011-01-28.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka: pinigai 470 Lt ir 50 eurų, paimti kratos metu iš S. R., 2011-06-03 nutarimu atiduoti saugoti į Vilniaus rinktinės buhalterijos kasą pagal 2011-06-03 kasos pajamų orderio kvitus Nr. CECD 00041 ir Nr. AECD 00064 grąžintini S. R. (t. 7, b.l. 162, 163, 165). Teismas nenustatė, kad šie pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos.

Daiktai: 2 vokai su tepinėliais ir galimais DNR pėdsakais, vokas su SD atminties kortele, du vokai su dviem avalynės pėdsakų atliejom, aštuoni vokai su Vietnamo piliečių rentgeno nuotraukomis, kompaktinis diskelis su įrašais, perduoti saugoti Vilniaus rinktinės apsaugos aptarnavimo skyriaus pareigūnams (t.9, b.l. 88), sunaikintini.

I. M. A. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2008-11-10 Vokietijoje, grąžintinas savininkui.

Vokas su šešiais kompaktiniais diskais ir dokumentais, perduotas teismui kartu su baudžiamąja byla, laikytinas prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 298 str., 303 str., 305 str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 str. 1 d., ir nuteisti jį 30 MGL (3900 Lt)dydžio bauda

Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo terminą nuo 2010-01-17 iki 2010-01-19 (dvi paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. „a“ papunkčiu, prilyginus vieną arešto parą dviejų MGL dydžio baudai, tai yra 520 Lt sumažinus paskirtą baudą, galutinę bausmę paskirti 26 MGL dydžio baudą, tai yra 3380 Lt (trys tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt litų).

Paskirtą S. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – panaikinti.

I. M. A., gim. 1963-04-26, pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 292 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – terminą nuo 2011-01-28 iki 2012-05-28 ir laikyti, kad I. M. A. atliko šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

I. M. A. iš kaltinimo dalies dėl 2009-12-12, 2009 m. gruodžio vidurio, 2009 m. gruodžio pabaigoje, 2010-02-21, 2010-03-30 ir 2010-04-20 jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 3 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šiuose epizoduose nurodytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 2 p.)

Kardomąją priemonę – suėmimą – I. M. A. panaikinti, paleisti jį iš suėmimo teismo salėje.

Pinigus, paimtus kratos metu iš S. R. – 470 Lt ir 50 eurų, atiduotus saugoti į Vilniaus rinktinės buhalterijos kasą pagal 2011-06-03 kasos pajamų orderio kvitus Nr. CECD 00041 ir NR. AECD 00064 grąžinti S. R..

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 2 vokus su tepinėliais ir galimais DNR pėdsakais, voką su SD atminties kortele, du vokus su dviem avalynės pėdsakų atliejom, aštuonis vokus su Vietnamo piliečių rentgeno nuotraukomis, kompaktinį diskelį su įrašais, perduotus saugoti Vilniaus rinktinės apsaugos ir aptarnavimo skyriaus pareigūnams, sunaikinti.

I. M. A. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2008-11-10 Vokietijoje, grąžinti I. M. A..

Voką su šešiais kompaktiniais diskais ir dokumentais, perduotą teismui kartu su baudžiamąja byla, laikyti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.