Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Aurelija Naujokienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-428-579-2014

Pranešėjas Evaldas Gražys Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00111-2013-8

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant išteisintosios G. G. gynėjai advokatei Giedrei Kučinskei, teismo posėdyje nagrinėjo išteisintosios G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. išteisinta dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje bei 155 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. J. K. civilinis ieškinys atmestas.

G. G. prašymas priteisti proceso išlaidas – 2689,89 Lt (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 89 ct) atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. K. G. G. kaltino tuo, kad ji E. J. K. nepagrįstai kaltino tuo, kad jis 2013 m. sausio 24 d., G. G. atvykus aplankyti savo neveiksnios ir neįgalios pusseserės S. S. į VšĮ (duomenys neskelbtini), kurioje pastaroji yra globojama nuo 2009 m. birželio 15 d., G. G. už rūbų (pakarpos) išmetė pro duris, neleidžia lankyti pusseserės, girdint kitiems asmenims, įžeidinėjo jį šmeižikiško pobūdžio replikomis.

Be to, E. J. K. teigė, jog G. G. šmeižia jį ir toliau – kaltina, kad jis, siekdamas ją išgąsdinti, pakabino ant jos darbo kabineto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini), negyvą paukštį. 2013 m. balandžio 11 d. protokole-pareiškime Kauno apskrities VPK Kauno m. (duomenys neskelbtini) apkaltino tuo, kad jis atsiuntė laiškų dėl pinigų aukojimo. Taip pat kaltino jį jos vyrui priklausančio automobilio padangos pradūrimu. Tuos pačius protokolus-paaiškinimus G. G. pateikė Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr.2-5302-587/2013, supažindindama su šiais pareiškimais kitus asmenis – teisėją L. Ž., sekretorę, Kauno miesto savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus atstovę ir kitus proceso dalyvius.

Teisėjų kolegija, išklausiusi išteisintosios G. G. gynėjos advokatės Giedrės Kučinskės, prašiusios skundą tenkinti, sprendžia, kad išteisintosios apeliacinis skundas tenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kad skundą padavė išteisintasis asmuo bei vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamas nuosprendis patikrinamas tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, sutinka su jo argumentais ir laiko, jog sprendimas atmesti išteisintosios prašymą atlyginti proceso išlaidas, susijusias su advokato pagalba, yra nepagrįstas ir neteisėtas. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Kadangi byla šiuo atveju pradėta išimtinai tik pagal nukentėjusiojo skundą, jo valią, tokiose bylose už proceso eigą, jo rezultatus ir proceso išlaidas dalis atsakomybės tenka ir nukentėjusiajam, todėl įstatyme numatyta, kad tuo atveju, kai priimamas išteisinamasis nuosprendis, teismas gali nuspręsti, jog visas proceso išlaidas ar dalį jų apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą pradėtas procesas. Priteisiamų apmokėtinų išlaidų dydis priklauso nuo skundo pagrįstumo laipsnio, nukentėjusiojo pozicijos ir jo elgesio teisme, jo turtinės padėties, gynėjo sugaišto laiko, suteiktos pagalbos kompleksiškumo.

Išteisintoji G. G., kuri buvo kaltinama privataus kaltinimo tvarka pagal nukentėjusiojo E. J. K. skundą, patyrė išlaidų gynėjo pagalbai apmokėti, kurias sudaro 2689,89 Lt (t. 1, b. l. 130-135). Bylos duomenys patvirtina, jog reikėjo organizuoti ir parengti gynybą ne dėl vienos, tačiau dėl dviejų nusikalstamų veikų. Išteisintosios gynėjas aktyviai dalyvavo ne viename teismo posėdyje, parengti dokumentai (rašytiniai paaiškinimai, prašymai), todėl atsižvelgiant į sugaištą laiką, gynybos apimtį ir suteiktų paslaugų kompleksiškumą, gynybai pirmosios instancijos teisme išleista suma nelaikytina aiškiai per didele ar neproporcinga.

Be to, sprendžiant dėl šios sumos priteisimo taip pat įvertintinas ir pradinis skundo pagrįstumas. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, nukentėjusiojo sprendimą kreiptis į teismą lėmė G. G. pareiškime policijai nurodytos aplinkybės, jog galimai jis pakabino prie jos kabineto durų negyvą varną su keisto grasinančio turinio rašteliu bei užuominomis apie krematoriumą, neleido lankyti pusseserės, bei analogiški G. G. paaiškinimai civilinėje byloje, tačiau teismas pripažino, jog G. G. veikoje nėra nusikalstamų veikų, kuriomis ji buvo kaltinta, požymių. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog G. G. į policiją kreipėsi dėl objektyvių aplinkybių – rasto grasinančio pobūdžio laiško. Šie objektyvūs duomenys užfiksuoti teisėsaugos pareigūnų. G. G. kategoriškai nenurodė ir neteigė, kad tai nukentėjusysis būtent taip padarė. Kaip galimą šio veiksmo autorių nurodė nukentėjusįjį, nes tik su juo jos santykiai buvo konfliktiški. Savo nuomonę, kad tokius veiksmus galėjo padaryti nukentėjusysis, G. G. nurodė ir civilinėje byloje posėdžio metu. Ji neišsigalvojo netikrų faktų apie laišką ar krematoriumą ir sąmoningai, tyčia nukentėjusiojo nešmeižė, kategoriškai neteigė, kad tai būtent jis taip padarė. E. J. K. G. G. nurodė kaip asmenį, galėjusį su ja taip pasielgti dėl vykusių konfliktų. E. J. K. neneigė, kad tarp jų buvo priešiški santykiai, apie įvykį jis sužinojo tik iškviestas pareigūnų. Civilinėje byloje G. G. taip pat kategoriškai neteigė, tik išsakė savo nuomonę, kad tai galėjo padaryti nukentėjusysis. Tad įvertinus šias aplinkybes, E. J. K. nebuvo pagrindo manyti, jog G. G. jį siekia tyčia pažeminti, apšmeižti ir pakenkti jo reputacijai.

Pagrįstas taip pat ir skundo argumentas, jog nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodant, jog veikos dėl šmeižimo ir įžeidimo nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, negali būti vertinamas kaip esminis veiksnys nulėmęs sprendimą pareikšti kaltinimus G. G. privataus kaltinimo tvarka. Pažymėtina, jog atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą išsamus veikos tyrimas neatliekamas ir veikų požymiai nenustatinėjami. BPK 168 str. numatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Kaip matyti iš nutarimo turinio, sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas, nes iš nukentėjusiojo pateiktų formuluočių buvo aišku, kad jis G. G. kaltiną jį apšmeižus bei įžeidus, t. y. kaltina padarius BK 154 str. 1 d., 2 d. ir 155 str. 1 d. įtvirtintas veikas, dėl kurių ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Taigi faktai, aplinkybės nurodytos nukentėjusiojo pareiškime nebuvo tirtos, nebuvo nustatinėjama, ar iš tiesų G. G. įžeidė ar apšmeižė nukentėjusįjį, nebuvo tiriama, ar G. G. veikose yra minėtų nusikalstamų veikų požymiai. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pardėti dėl to, jog nukentėjusiojo aprašytos veikos, suformuluotos kaip šmeižimas ir įžeidimas, priskiriamo privatus kaltinimo bylų kategorijai 407 str.). Išsamiu ir detaliau jokios reikšmingos aplinkybės netirtos ir nenustatytos, todėl šis nutarimas vertintinas kaip informacinio pobūdžio, neįpareigojantis pareiškėją kreiptis į teismą. Tad ši aplinkybė, teisėjų kolegijos manymu, negali būti pagrindu atsisakyti išieškoti išteisintosios patirtas išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Šio sprendimo nepagrindžia ir teismo nurodyta aplinkybė, kad išteisintoji ir toliau televizijos laidoje reiškė nuomonę, kad jos atžvilgiu neteisėtus bauginančius veiksmus galėjo padaryti nukentėjusysis. Byloje nėra duomenų, ar buvo nustatytas asmuo, palikęs bauginančio turinio laišką nukentėjusiajai. Be to, G. G. teismas išteisino taip pat ir tuo motyvu, jog ji pateikė nuomonę, prašydama surasti kaltus asmenis, ir iki šiol nėra tikra, kas jos atžvilgiu elgėsi neteisėtai. Tinkama forma išsakyta nuomonė negali būti vertinama nei kaip įžeidimas, nei kaip šmeižimas, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad G. G. toliau televizijos laidoje reiškia nuomonę dėl jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų taip pat negali būti pagrindas atsisakyti priteisti jos turėtas išlaidas gynybai dėl pareikštų nepagrįstų kaltinimų.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jų visumą, darytina išvada, jog teismas nepagrįstai atsisakė išieškoti išteisintosios naudai iš privataus kaltintojo jos turėtas išlaidas gynybai pirmosios instancijos teisme. Šioje dalyje nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas, todėl keistinas (BPK 328 str. 4 p.).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka išteisintosios gynėja taip pat pateikė duomenis apie išteisintosios turėtas išlaidas apeliacinės instancijos procese (t. 1, b. l. 174-177). Įvertinus tai, jog išteisintosios apeliacinis skundas pagrįstas, pilnai tenkinamas, o taip pat atsižvelgiant į tai, jog teisinė pagalba suteikta tiek rengiant skundą, tiek ir atstovaujant išteisintąją posėdyje, teisėjų kolegija sprendžia, jog šios išlaidos – 726 Lt yra pagrįstos, pateisinamos, nėra aiškiai per didelės ir turi būti išiešotos iš privataus kaltintojo E. J. K..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

išteisintosios G. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį, kurioje netenkintas G. G. prašymas priteisti jai proceso išlaidas gynėjo pagalbai apmokėti.

Iš E. J. K. G. G. naudai išieškoti 2689,89 Lt (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 89 ct) turėtų išlaidų gynėjo pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Iš E. J. K. G. G. naudai išieškoti 726 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis litus) turėtų išlaidų gynėjo pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.