- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-14
- Bylos Nr.
- 1S-635-491/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Advokatai
- Kęstutis Stungys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorei Jelenai Sabaliauskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lietuvio, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, neteisto,
gynėjo advokato Kęstučio Stungio skundą dėl 2008 m. rugsėjo 25 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarties, kuria jam nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama teismo nutartimi įtariamajam buvo nustatytas 2005-08-03 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi A. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas 20 dienų, tais pagrindais, kad, būdamas laisvėje, jis gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo bei trukdyti procesui, bandydamas paveikti nukentėjusiąsias.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo gynėjas prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Skunde nurodo, kad suėmimas A. A. skirtas nepagrįstai. A. A. atvykimas į prokuratūrą, parodymų davimas ir pareiškimas, kad jis supranta reiškiamo įtarimo esmę, numatytus BK 149 str. 3 – 4 d. nurodytų sankcijų dydžius, yra pasiruošęs netrukdyti ikiteisminio tyrimui, teisminiam nagrinėjimui, rodo, kad tikslai, kurių siekiama kardomosiomis priemonėmis, gali būti pasiekti ir neskiriant jų. A. A. griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, skirtas nesant tam procesinių pagrindų, numatytų BK 122 str. „bėgs, trukdys, darys“. Teismas suėmimą skyrė neimdamas domėn BPK 122 str. numatytų suėmimo skyrimo pagrindų, savanoriško atvykimo vienareikšmiškai rodančio, kad A. A. „nebėgs, netrukdys“. Suimtas jis tik remiantis prielaida, jog ateityje jis gali slapstytis ir už tai, kad praeityje slapstėsi, tačiau tai nėra procesiniai suėmimo pagrindai, numatyti BPK 122 str.
Gynėjas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. A. gali trukdyti procesui, bandydamas paveikti nukentėjusiąsias, ir kad nukentėjusiosios iki šiol nėra apklaustos. Nukentėjusiosios ir bylos liudytojai apklausti dar 2005 m. liepos mėnesį, praėjus dienai po įvykio. Byloje yra specialistų išvados, patvirtinančios lytinių aktų buvimą, spermos priklausomybę A. A.. Pats A. A. lytinių santykių taip pat neneigia. Tokiu būdu daryti poveikį nukentėjusiosioms iš esmės jau negalima. Jei teismas ir prokuroras turėjo kokių nors abejonių, tai yra procesines galimybės A. A. apriboti laisvę, skiriant ne griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, o kitas, švelnesnes kardomąsias priemones.
Teismo posėdyje prokurorė prašo įtariamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
A. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 ir 4 d. įtariamas tuo, kad 2005 m. liepos 28 d., apie 1 val. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą bei pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios E. Z. būkle, išžagino nepilnametę R. Z., gim. 1991-05-25, ir mažametę E. Z., gim. 1992-03-08.
Įtariamasis, pripažindamas pačių lytinių santykių su nukentėjusiomis faktą, neigia tai atlikęs prievarta, t.y. jis neigia padaręs įtarime nurodytas nusikalstamas veikas. Tačiau byloje surinkti faktiniai duomenys – tai nukentėjusiųjų parodymai (šiuo metu duoti jau ir ikiteisminio tyrimo teisėjui), specialistų išvados, kiti rašytiniai bylos įrodymai – leidžia tvirtinti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti A. A. įtarimą padarius jame nurodytas veikas.
A. A. įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurių viena yra sunkus, o kita – labai sunkus, tyčiniai, baigti nusikaltimai. Už juos įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmes, kurios yra gerokai griežtesnės nei 1 metai. Paties nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, ir vien to iš esmės gali pakakti asmeniui skirti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Tačiau net šiuo atveju būtina atsižvelgti ir kitas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Iš šios bylos duomenų matyti, kad sužinojęs apie pradėtą ikiteisminį tyrimą A. A. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dėl ko buvo paskelbta jo paieška ir paieškomas jis buvo daugiau nei trejus metus. Nors A. A. ankščiau nebuvo teistas, tačiau šiuo metu jis nėra saistomas tvirtesniais socialiniais ryšiais – jis nevedęs, niekur nedirba, žinant, kad paskutiniu metu gyveno užsienyje (Anglijoje) galima teigti, kad ten turi ryšių. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgus į gresiančios bausmės griežtumą, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad, būdamas laisvėje, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Vien tas faktas, kad įtariamasis pats savanoriškai atvyko į prokuratūrą, jokiu būdu besąlygiškai nerodo, kad ateityje jis nepasislėps ir taip netrukdys ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams ir teismui.
Kitą gi suėmimo pagrindą – kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui bandydamas paveikti nukentėjusiąsias, teismas skundžiamoje nutartyje nurodė be pakankamo tam pagrindo. Iš apylinkės teismo posėdžio, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl suėmimo termino nustatymo įtariamajam, protokolo matyti, kad A. A. po nusikaltimų pabėgęs į užsienį pakankamai ilgą laiko tarpą SMS žinutėmis bendravo su nukentėjusiosiomis. Priešingai, nei tvirtinama skundžiamoje teismo nutartyje (ką teisingai skunde pažymėjo įtariamojo gynėjas), abi nukentėjusiosios seniai yra apklaustos, atlikti kiti šių veikų tyrimui būdingi ir būtini tyrimo veiksmai. Todėl, jokių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų galimą ir realų įtariamojo poveikį nukentėjusioms, šiai dienai byloje nėra, jie detaliau nenurodyti nei prokuroro pareiškime, nei teismo nutartyje.
Tačiau, esant nors vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo pagrindui, ji gali būti taikoma. Todėl iš esmės, skundžiama apylinkės teismo nutartis laikytina teisėta, suėmimo termino nustatymas įtariamajam 20 dienų laikotarpiui šioje byloje ir šioje proceso stadijoje yra pagrįstas ir neprieštarauja nei nacionalinės teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatoms. Taigi, naikinti pirmos instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Įtariamojo A. A. gynėjo Kęstučio Stungio skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.