Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, trečiasis asmuo J. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovė advokatė Zita Ragauskaitė palaikė ieškovės poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti.

Trečiasis asmuo J. K. į posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, ieškinį tenkinti. Byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiajam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad gyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei. Ieškovės A. K. (buvusi pavardė – J.) Darbo knygelės kopija patvirtina, kad 1990 metais spalio 23 d. ji įsidarbino (duomenys neskelbtini) neaustinių medžiagų ceche darbininke. Laikotarpiu nuo 1990-11-13 iki 1996-02-26 ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Gyventojų Registro Pažyma apie asmens duomenis patvirtina, jog ieškovė A. K. nuo 1996-02-26 savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų apie ieškovės deklaruotą gyvenamąją vietą nėra. Ieškovės pase yra spaudas apie deklaruotą gyvenamąją vietą, iš kurio matyti, kad ieškovė 1990-11-13 gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Iš šio kambario ieškovė išvyko 1996-02-26 ir nuo tada (1996-02-26) yra registruota adresu (duomenys neskelbtini). 2019-04-25 Raštu Nr. 24-2-1057 Kauno miesto savivaldybės administracijos dokumentų skyrius ieškovę informavo, kad (duomenys neskelbtini) trumpai saugomi veiklos dokumentai už 1989-1994 metus saugojimui neperduoti, todėl pateikti A. K. gyvenamosios vietos sutarties ar dokumento, kurio pagrindu buvo suteikta gyvenamoji vieta, kopijų negali. Taip pat 2019-06-03 Raštu Nr. 24-2-1385 Kauno miesto savivaldybės administracijos dokumentų skyrius ieškovę informavo, kad (duomenys neskelbtini) sutartys ir dokumentai apie gyvenamosios vietos suteikimą saugojimui neperduoti, todėl pateikti A. K. gyvenamosios vietos sutarties ar dokumento, kurio pagrindu buvo suteikta gyvenamoji vieta, kopijų negali. 1996-04-16 ieškovė sudarė Atsiskaitymo už butui patiektą ir nukanalizuotą vandenį Sutartį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu minėtu adresu siunčiamos UAB „Kauno švara“, „Nemuno būstas“, AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“ sąskaitos, kurias ji apmoka iš dalies, turi įsiskolinimų. Atsakovė pateikė Sutartį Nr. 89, iš kurios matyti, kad 1993-11-04 (duomenys neskelbtini) su A. K. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kurią suteikė nuomininkei nuolatiniam naudojimui gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Atsakovės pateiktas 2009-08-19 gautas AB „City service“ raštas patvirtina, jog 2009-08-19 į AB „City Service“ atvyko A. J. (gimusi 1971-11-21), gyvenanti (duomenys neskelbtini). Atvykusi nurodė, kad minėto bendrabučio kambario nuomininkė A. K. (duomenys neskelbtini) kambaryje seniai negyvena. A. J. teigimu, viename kambaryje gyvena ji, kitame – nuomininkė D. B. (gimimo datos nenurodė), abi savo gyvenamąją vietą deklaravusios adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nepateikė. Tame pačiame rašte AB „City Service“ Kauno miesto savivaldybės administracijai nurodė, kad 2008-03-07 gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčiui skaičiuoti sąraše gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini) atsakovė perdavė tik su nuomininkės A. K. pavarde, prašė informuoti, su kuo sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutartys bendrabučio kambariui (duomenys neskelbtini) ir, ar skaičiuoti buto nuomos mokestį A. K., kuri nemoka buto nuomos mokesčio, įsiskolinimas 2009 m. liepos 1 d yra 551,41 Lt. Byloje pateiktas 2009-08-19 Gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad AB „City service“ apžiūrėjo minėtą būstą, nustatė, kad jame gyvena A. J., o kitame kambaryje – D. B., abi savo gyvenamąją vietą deklaravusios (duomenys neskelbtini); nuomos sutarties nepateikė, A. J. nurodė, kad nuomininkė A. K. kambaryje seniai negyvena. Iš 2017-06-12 Gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros akto Nr. 1050 matyti, jog patalpos būklė (sienos, lubos, grindys, durys) – patenkinama, durys medinės, langų būklė – gera, langas pakeistas, plastikinis. Nustatyta, kad bute gyvena A. J. 2015-01-15 UAB „Kauno butų ūkis“ A. J. įteikė Raginimą, kuriame nurodė, kad ji adresu (duomenys neskelbtini), gyvena be teisinio pagrindo, prašė per vieną mėnesį atlaisvinti gyvenamąją patalpą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2017-09-04 Raštu Nr. 60-6-692 kvietė atvykti A. J., dėl gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos, pateikti dokumentus, suteikiančius teisę gyventi minėtoje patalpoje. 2017-07-17 Teismo įsakymu iš ieškovės priteistas įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją. Valstybės įmonė „Registrų centras“ duomenimis, nei ieškovė, nei jos sutuoktinis nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Iš Gyventojų registro Pažymos apie asmens duomenis matyti, kad ieškovės dukra E. V. savo gyvenamąją vietą laikotarpiu nuo 2004-12-09 iki 2012-06-25 buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). 1994-05-23 Sutartis patvirtina, jog gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), parduota privatizavimo įstatymo pagrindu, pateikta privatizavimo medžiaga. Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės skyrius 2020-01-31 Raštu Nr. 56-5-30 informavo, kad A. K. (buvusi J.) sutikimo dėl buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo skyriuje nėra. AB „City Service“ 2009-08-19 rašte Nr. 1135 nurodyta, kad A. K. skola už buto nuomą 2009 liepos 1 d. yra 551,41 Lt, skyrius neturi informacijos dėl įsiskolinimo išieškojimo. Taip pat informuoja, kad nuomos mokestis už gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomą nėra skaičiuojamas. Iš 1995-03-16 Priėmimo – perdavimo akto matyti, kad ginčo patalpas Lietuvos Respublikos Vyriausybė perdavė Kauno miesto savivaldybei.

LR CK 6.576 straipsnis – Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties samprata nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti nuomininkui už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.577 straipsnį valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis šių institucijų sprendimu. Pagal CK 6.582 straipsnį nuomos sutartis gali būti terminuota ir neterminuota, pagal CK 6.611 straipsnį nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat asmenys gali būti iškeldinti tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė vėliausiai nuo 1996 metų (registracijos spaudo pase data), nuolat gyvena ginčo patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), kurią jai suteikė buvusi darbovietė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių abejonių bei ginčo dėl ieškovės faktinio gyvenimo ginčo būste. Ieškovės gyvenimas atsakovei nuosavybės teise priklausančioje ginčo patalpoje tokį ilgą laikotarpį, teismo vertinimu, ieškovei sukūrė pagrįstą lūkestį, kad ji ginčo būste gyvena teisėtai, kad susiformavo šalių nuomos teisiniai santykiai ir ji galės naudotis tomis patalpomis. Visą šį laikotarpį, ieškovė butu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), netrukdomai naudojosi, saugojo, prižiūrėjo, remontavo, pasirašė komunalinių paslaugų tiekimo sutartis, nors tik iš dalies, tačiau apmokėdavo jai siunčiamas sąskaitas už komunalines paslaugas, kas rodo ieškovės pakankamus ir tęstinius ryšius su konkrečiu būstu.

Ieškovės pateikta Atsiskaitymo už butui patiektą ir nukanalizuotą vandenį Sutartis, sudaryta 1996-04-16 patvirtina, jog ne vėliau, kaip nuo minėto laikotarpio ieškovė yra įsipareigojusi apmokėti už vandens tiekimo ir nukanalizavimo paslaugas ginčo patalpoms. Byloje pateikti komunalinių paslaugų mokėjimo kvitai, iš kurių matyti, kad jie adresuoti ieškovei, kaip (duomenys neskelbtini) kambario gyventojai. Ieškovės buvusi darbovietė (duomenys neskelbtini) yra išregistruota, o savo veiklos dokumentacijos už 1989-1994 metus, tame tarpe ir gyvenamosios vietos nuomos sutarčių ir dokumentų, kurių pagrindu buvo suteikta gyvenamoji vieta, saugoti į archyvų neperdavė, ką patvirtina Kauno miesto savivaldybės archyvo 2019-04-25 raštas Nr. 24-2-1057 bei 2019-06-03 raštas Nr. 24-2-1385.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. L. parodė, jog ji nuo 1976 metų dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 1981 metų buvo pamainos meistrė iki kol įmonė bankrutavo, gyveno tame pačiame bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje. Šalia jos kambario yra (duomenys neskelbtini) kambarys, į kurį buvo atkelta ieškovė iš (duomenys neskelbtini) kambario 1990 metais. Kambariai buvo dažnai keitinėjami, nuomos sutartys dėl kambario buvo pasirašomos, bet sutartis likdavo darbovietėje, tik pase dėdavo spaudą apie registraciją.

Nors ginčo patalpos buvo išnuomotos A. K., byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. būtų mokėjusi nuomos mokestį, ar apmokėjusi komunalines paslaugas už ginčo patalpas. AB „City Service” 2009-08-19 rašte nurodyta, kad 74 kambaryje gyvena A. J. (ieškovė), konstatuojama, jog A. K. nemoka nuomos mokesčio, įsiskolinimas 2009-07-01 yra 551,41 Lt, klausiama, su kuo yra sudarytos nuomos sutartys, ar skaičiuoti A. K. nuomos mokestį. Bylos duomenimis, ir po šio rašto, atsakovė nesiėmė priemonių ieškovę iškeldinti, todėl darytina išvada, jog atsakovė nelaikė ieškovę ginčo bute gyvenant be jokio teisinio pagrindo.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą, negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo grindimui prielaidomis, kurį draudžia proceso įstatymai.

Teismas sprendžia, jog, įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini) savo veiklos dokumentacijos už 1989-1994 metus, tame tarpe ir gyvenamosios vietos nuomos sutarčių ir dokumentų, kurių pagrindu ieškovei galimai buvo suteikta gyvenamoji vieta, saugoti į archyvą neperdavė, ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), jos pase yra spaudas, patvirtinantis ieškovės registraciją ginčo bute, taip pat įvertinus 2009-08-19 UAB „City Service” rašte nurodytas aplinkybes apie A. K. (J.) gyvenimą ginčo būste, labiau tikėtina, kad ieškovė ginčo patalpoje apsigyveno teisėtai ir ieškovė nėra jos užėmusi ir apsigyvenusi savavališkai. Jokių pretenzijų dėl ieškovės gyvenimo ginčo būste nekėlė ir buvęs patalpų naudotojas – (duomenys neskelbtini). 2009-08-19 UAB „City Service” raštas Nr. 1135 patvirtina, jog atsakovei jau 2009 metais buvo žinoma apie ieškovės gyvenimą ginčo būste, ir ji nelaikė ieškovės gyvenimo šiame būste neteisėtu, pažeidžiančiu atsakovės teises, nes nesiekė jos iškeldinti, toleravo jos gyvenimą minėtame būste, taip suteikdama ieškovei pagrindą manyti, kad ieškovės gyvenimas ginčo bute yra teisėtas. Šioje byloje atsakovė taip pat nereiškė priešieškinio dėl ieškovės iškeldinimo. Laikytina, jog tarp ieškovės ir atsakovės yra nusistovėję faktiniai ginčo buto nuomos santykiai ir ieškovė siekia, kad šie santykiai būtų įforminti oficialiai, sudarant rašytinę neterminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nes ginčo gyvenamosiose patalpose ji apsigyveno teisėtai. Nei ji, nei jos sutuoktinis neturi kitų gyvenamųjų patalpų, nėra privatizavę gyvenamųjų patalpų įstatymų nustatyta tvarka.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje konstatuota teisė į būsto neliečiamybės gerbimą. Sutiktina su ieškovės atstove, jog Konvencijos 8 straipsnis pripažintinas taikytinu nagrinėjamu atveju. Konkrečiu atveju, šalių sudaryta rašytinė nuomos sutarties forma įtvirtintų (įformintų) tarp šalių esančius faktinius ginčo buto nuomos santykius. Atsakovė nuo 1996 metų iki šiol nesiimdama jokių veiksmų dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo patalpų, t. y. savo veiksmais, sukūrė faktinius nuomos santykius. Ieškovė nepertraukiamai visą laiką gyvena ginčo būste, nors turi įsiskolinimų, tačiau dalimis apmoka komunalines paslaugas, mažina susidariusį įsiskolinimą ir tokie ieškovės veiksmai laikytini nuomininko pareigų atlikimu. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog ieškovė būstą prižiūri, yra pakeitusi langą plastikiniu. Ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad jos įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ir ateityje, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę sudaryti nuomos sutartį. Toliau besitęsiantys faktiniai nuomos teisiniai santykiai turi būti įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, priešingu atveju nebūtų panaikintas situacijos neapibrėžtumas, neatsirastų teisinis tikrumas nei Kauno miesto savivaldybei, kaip ginčo patalpų savininkei, nei ieškovei, kaip faktinei patalpų nuomininkei.

Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų socialinių gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma. Pažymėtina, kad savivaldybė, vykdydama savo socialinę funkciją, privalo rūpintis ieškovės galimybe naudotis būstu ir iš dalies prisiimti su tuo susijusią riziką. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis minimalus, kito nekilnojamojo turto nei ji, nei jos sutuoktinis neturi ir nėra privatizavę, todėl ieškinio atmetimas šiuo atveju dar labiau socialiai pažeistų ieškovės teises ir teisėtus interesus, tai neatitiktų proporcingumo, teisingumo, protingumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei remiantis CPK 273 straipsnio 3 dalimi, ieškinys tenkinamas, atsakovė įpareigojama sudaryti su ieškove buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (CPK 178 straipsnis).

Kiti šalių nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020-06-26 Sprendimą Nr. (8.2)TP-20-P-2187-6757 teikia 100 proc. apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tenkinus ieškinį visiškai, valstybei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis), 6,84 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei 460,72 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę, juridinio asmens kodas 111106319, pasirašyti su ieškove A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neterminuotą patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Priteisti valstybei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, 81,84 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 84 ct) bylinėjimosi išlaidų ir 460,72 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų 72 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660, antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.