- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- 1S-28-245/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- A. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Olego Šibkovo ir Daivos Jankauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. lapkričio 9 d. priimtą nutarimą Nr. 93-893 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nuteistas 2006-04-04 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 9 p. galutine subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia – 2005-08-31, bausmės pabaiga – 2018-08-31.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 93-893 nutarė nuteistajam A. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat Komisijos skirtas rekomendacijas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistojo asmenybės charakteristika nėra teigiama, bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, todėl pritaikius lygtinio paleidimo institutą, jis nebus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, be to, bus pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Šalies argumentai
A. V. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-11-30 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad jo padarytų nusikaltimų pobūdis, sunkumas ir likusi atlikti bausmės trukmė negali būti lemiamu veiksniu netaikyti lygtinio paleidimo. Teismas neatkreipė dėmesio, kad jis yra atlikęs ne tik privalomą įstatymo numatytą 2/3 bausmės dalį, bet 3/4 bausmės. Taikant jam lygtinį paleidimą, jis ir toliau atlikinės bausmę ir tai neprieštaraus visuomenės interesui, toliau bus įgyvendinami bausmės tikslai ir teisingumo principas. Atkreipiamas dėmesys, kad I. A. buvo paleistas lygtinai neatlikęs daugiau nei septynis metus laisvės atėmimo bausmės, o jo veikos ir pavojingumas visuomenei buvo žymiai didesnis nei jo, tačiau I. A. buvo taikomas lygtinis paleidimas, o jam ne. Teismas nurodo, kad jo neatlikta bausmės dalis yra neadekvati jo padarytam nusikaltimui, tačiau teismas nenurodo, kokia bausmės dalis būtų adekvati, todėl prašoma nurodyti, kokia yra adekvati neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis jo padarytai nusikalstamai veikai. Nuteistojo teigimu, Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 dalis buvo pakeista, kad vietoj nebaigtinio motyvų sąrašo, kuris buvo senojoje straipsnio redakcijoje, būtų baigtinis ir objektyvus sąrašas. Todėl teismas viršija savo kompetenciją nurodydamas, kad Komisija nepakankamai pagrindė savo nutarimą ir kad svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kad nuteistasis atitinka visas BVK 157 str. 1 dalies nuostatas, bet ir į visuomenės interesą, teisingumo principą, visuomenės saugumo pusiausvyrą.
Teismas neatkreipė dėmesio, kad jis septynis kartus skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Jo pakartotinio elgesio rizika yra tik 22 balai, kas reiškia mažą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. A. V. teigia padaręs teisingas išvadas ir taisyklių nebepažeidinėja. Dar vienas teismo nurodytas motyvas yra tai, kad jis nepastebi egzistuojančių problemų, Komisijos nutarime nurodoma, kad jis supranta, jog turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti. Teismas kaip vieną iš motyvų nurodo kriminogeninius veiksnius. Pirmas kriminogeninis veiksnys yra galimybė įsidarbinti (maža dabartinė patirtis). Šio kriminogeninio veiksnio riziką galima sumažinti skiriant laiko įsidarbinimui. Be to, pataisos įstaigoje jau daugiau nei penkis metus jis dirba valstybės įmonėje, kas didina jo darbinę patirtį. Antras kriminogeninis veiksnys yra lėšų tvarkymas. Teismas neatkreipė dėmesio, jog Komisija nurodo, kad nors jo skolos yra didelės, tačiau įveikiamos. Be to, priteistą civilinį ieškinį jis moka iš gaunamos algos. Lygtinis paleidimas tik pagerintų civilinio ieškinio dengimą, nes tuomet turės galimybę įsidarbinti ir greičiau dengti civilinį ieškinį, nes alga laisvėje yra didesnė. Nuteistasis nesutinka ir su tuo teiginiu, kad ne visuomet pasirenka tinkamus elgesio modelius, priešingai, teigia, kad jo mąstymas ir elgesys yra pasikeitęs į gerąją pusę. Jis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina nusikalsti, vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, dėl nusikaltimo kaltę pripažįsta, turi ilgalaikių ir daug trumpalaikių planų, socialines situacijas vertina teisingai. Nuteistojo teigimu, Komisija jo bylą įvertino tinkamai, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus.
Motyvuojamoji dalis
A. V. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kadangi teisės normos turi būti aiškinamos ne atsietai viena nuo kitos, o sistemiškai, todėl atsižvelgiama ir į BVK 8 straipsnyje numatytus kriterijus, t. y. negali būti ignoruojama nuteistojo asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo skundo argumentais bei skundžiamos nutarties motyvais, daro išvadą, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, įstatymo pažeidimo nepadarė. Komisija, svarstydama A. V. lygtinio paleidimo klausimą, pernelyg sureikšmino jo elgesį po paskutinio atsisakymo jam taikyti švelnesnę bausmės atlikimo tvarką bei sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo svarstymui, t. y. vertinimui, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, būtina visapusiškai įvertinti visą bausmės atlikimo laikotarpį, negalima apsiriboti vien paskutiniuoju pusmečiu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino A. V. gautas drausmines nuobaudas. Nors paskutinė nuobauda buvo panaikinta 2015-01-20, tačiau vienuolikos drausminių nuobaudų gavimas ir du svarstymai drausminėje komisijoje jo elgesio teigiamų pokyčių nerodo. Beveik kiekvienais bausmės atlikimo metais A. V. po kelis kartus pažeisdavo įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles. Jokio pažeidimo nuteistasis nepadarė tik 2011 m., tačiau 2012 m. vėl padarė šiurkštų pažeidimą. Po paskutinės drausminės nuobaudos panaikinimo šiuo metu dar nėra praėję nei metai, todėl spręsti, jog nuteistojo elgesys jau akivaizdžiai pasitaisė nėra pagrindo. Taip pat, įvertinama ir tai, kad daromi pažeidimai iš esmės sunkėjo, t. y. iš pradžių nesilaikyta nustatytos tvarkos, vėliau, adaptavęsis pataisos namuose, A. V. leido sau gaminti, įsigyti ar laikyti uždraustus daiktus, vartoti alkoholinius gėrimus ir jų surogatus, galiausiai panaudojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis. Pažymėtina, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, todėl jo savitvardai, gebėjimui kontroliuoti savo emocijas, adekvačiai spręsti kilusias problemas skiriamas itin didelis dėmesys. Vis dėlto, bylos medžiaga liudija, kad fizinį smurtą nuteistasis pateisina. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad kaip vienintelį savikontrolės praradimo atvejį jis įvardija nusikaltimą, už kurio padarymą šiuo metu atlieka bausmę. Tačiau apie smurtinį incidentą, dėl kurio buvo baustas drausmine tvarka, nutyli. Tai rodo, jog nuteistojo mąstymas dar nesikeičia teigiama linkme, savo netinkamo elgesio pasekmių jis neapgalvoja, be to, nepastebi turimų problemų ir naiviai tikisi, jog ateityje su jomis nesusidurs.
Tai, kad nuteistasis pataisos namuose mokėsi, įgijo baldžiaus kvalifikaciją, dirba Pravieniškių valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ staklininku, vertinama teigiamai, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas ankstesnį nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo, pažymėjo, jog A. V. nebando ieškoti galimybės įsidarbinti laisvėje, teigia, jog registruosis darbo biržoje. Toks požiūris nėra vertinamas itin palankiai, kadangi pats nuteistasis turi rodyti iniciatyvą integruotis į visuomenę, o ne vien lengvabūdiškai tikėtis, jog kažkas kitas įdarbins ar padengs turimas skolas. Nors A. V. priteistas civilinis ieškinys nėra didelis ir įmanomas savanoriškai sumokėti iš gaunamo atlyginimo pataisos namuose, tačiau nuteistasis savo iniciatyva ieškinio nedengia, dalis sumos yra išieškota priverstiniu būdu. Be to, A. V. turi ir kitų finansinių įsipareigojimų, kurie neturint galimybės iš karto išėjus į laisvę įsidarbinti, tik didės ir galimai skatins ieškoti nelegalių pajamų. Taigi visi trys nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas, mąstymas ir elgesys, nėra aktyviai mažinami, todėl vien žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra pakankama A. V. taikyti švelnesnį bausmės atlikimo tolesnį režimą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, tačiau savanoriškai nesirenka tų programų, kurios padėtų keisti jo elgesiui nusikalstamą poveikį turinčius veiksnius. Pavyzdžiui, nusikaltimas, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio, dėl alkoholio vartojimo A. V. yra baustas ir drausmine tvarka, tačiau jokių programų ar mokymų apie alkoholio žalą sau ir aplinkiniams jis nelanko. Tai taipogi patvirtina, kad nuteistasis jokios reikšmingos pažangos dar nedaro.
Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.