- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-14
- Bylos Nr.
- 1-160-810/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00186-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Nukentėjusysis
- D. K., J. Š.
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Rita Roščenkovienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, gyvenantis(duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas: 2013-03-22 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., , 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., 67 str. 2 d. 4 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - iki 2014-03-22 atlyginti nukentėjusiajai žalą; įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013-04-18 apie 20.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme savo buvusios sugyventinės D. K. motinos J. Š. atžvilgiu sakė necenzūrinius žodžius ir vieną kartą jai kumščiu smūgiavo į dešinį šoną, dėl ko J. Š. nukrito ant žemės, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai J. Š. galvos, dešinio kelio ir alkūnės sumušimus, odos nubrozdinimus dešiniajame dilbyje, dešiniajame kelyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, kaltinamasis A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, D. K. bandant apginti savo motiną J. Š., savo buvusiai sugyventinei D. K. vieną kartą spyrė į dešinę koją, tokiu būdu, padarė nukentėjusiajai D. K. dešinės blauzdos užpakalinės pusės sumušimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, kaltinamasis A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013-04-18 apie 23.00 val., elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydamas elementarių visuomenės ir moralės normų, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, spardė D. K. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lauko duris ir tokiu būdu sugadino durų įleidžiamos spynos užraktą, kurio vertė – 30 Lt, po to išėjęs į namo kiemą, išdaužė D. K. priklausančio buto lango stiklą, kurio vertė 300 Lt, t.y. padarė nukentėjusiajai D. K. turtinę žalą 330 Lt, bei tokiais savo veiksmais pažeidė nukentėjusiosios D. K. bei kitų asmenų teisę į normalią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką.
Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013 m. balandžio 18 d., apie 20 val., jis buvo adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena D. K. ir jo sūnus D. S., pas sūnų. Butas yra dviejų kambarių. Viename atskirame kambaryje gyvena D. K. motina J. Š., kuri tuo metu buvo namuose. Buvo neblaivus. Pradžioje jis vaikščiojo lauke su vaikais, vėliau palydėjo vaikus namo ir užėjo į butą. J. Š., išgirdusi, kad jis atėjo į butą, puolė jį, laikydama rankoje plaktuką. D. K. tuo metu buvo kitame kambaryje. Kodėl J. Š. jį puolė, nežino, tačiau jau iš anksčiau jis su ja konfliktuoja. Jis J. Š. išplūdo ir atėmė iš jos plaktuką, kurį vėliau iš jo paėmė D. K.. Kodėl J. Š. išplūdo, nežino, gal todėl, kad tuo metu buvo piktas. J. Š., pasakiusi, kad iškvies policiją, užrakinusi savo kambario duris, išėjo į lauką. Maždaug po 5 minučių, lipdamas laiptais į apačią, pamatė tarpduryje stovinčią J. Š., kuri pasakiusi „Žvairy, tau klius“, nugriuvo. Kodėl J. Š. nugriuvo, jis nežino, gal eidama nuo jo užkliuvo, tačiau smūgio jai nesudavė. J. Š. jį apkalba. Jis buvo priėjęs prie gulinčios J. Š., gal norėdamas jai suduoti, tačiau gali būti, kad bandydamas suduoti J. Š., pataikė D. K.. Po to išėjo namo, kur dar vartojo alkoholinius gėrimus. J. Š. civilinį ieškinį dėl 5000 Lt priteisimo prašo atmesti, kadangi jis J. Š. nesužalojo.
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji J. Š. parodė, kad kartu su dukra D. K. ir jos dviem vaikais gyvena adresu(duomenys neskelbtini). Taip pat šiame bute, kai to nori, gyvena ir A. S.. Maždaug prieš dvi savaites iki įvykio A. S. iš buto buvo išvarytas. 2013 m. balandžio 18 d. vakare, grįžusi D. K. jai pasakė, kad kartu su A. S. dirbo, visą dieną plūdosi. D. K. būnant lauke, žaidžiant su vaikais už namo, į kambarį atbėgo A. S., kuris, pavaikščiojęs po kambarį ir kažko paieškojęs, išėjo į lauką ir ten susitiko su D. ir vaikais. Ji tuo metu jau buvo atsigulusi miegoti. Vėliau girdėjo, kai D. K. ir A. S. su vaikais grįžo į kambarį ir prie jos gyvenamo kambario durų ji išgirdo triukšmą. Jai atidarius duris, pamatė prie durų stovinčius vaikus ir A. S., kuris pareikalavo jos iš buto išeiti, pasakęs, kad tai jo butas. Ji norėjo uždaryti duris, tačiau A. S. neleido to padaryti. Ji, paėmusi plaktuką, ketino jam kirsti, tačiau plaktuką A. S. iš jos atėmė. Tada dukra iš A. S. plaktuką atėmė ir jie (A. S. ir D. K.) susikibo muštis. Ji nubėgo pas D. R. ir V. Z. paprašyti policijos telefono numerio ir, paskambinusi pareigūnams, išėjo į lauką. Jai išėjus į lauką, išgirdo, kaip leisdamasis laiptais žemyn atbėga kaltinamasis vartodamas necenzūrinius žodžius, grasindamas užmušti bei užkasti po žeme. Ji pasitraukė, tačiau A. S. jai kumščiu sudavė į dešinį šoną, ji parkito ant žemės ant šono: nusibrozdino ranką, sutrenkė kelienį, galvą. V. Z., su vėliau prie jų priėjusia D. R., ją pakėlė. Tuo metu matė, kaip keliu pas savo motiną nubėgo A. S., o paskui jį – D. Kurioje vietoje – ar lauke, ar kambaryje - kaltinamasis spyrė D. K., nežino. D. K. įvykio dieną taip pat buvo neblaivi. Reiškia 5000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui: ji patyrė baisų stresą, bijo kaltinamąjį susitikti dėl jo grasinimų nužudyti. Jos dešinė koja buvo longetėje 10 dienų, dar pusę metų reikės įtvarą nešioti, taip pat dėl skausmo negalėjo ant šono miegoti, negalėjo atsikelti, kelti daiktų, taip pat dėl kelio sumušimo jaučia oro permainas. Kaltinamasis jos neatsiprašė, žalos neatlygino.
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji D. K. parodė, kad 2013 m. balandžio 18 d., apie 20.00 val., ji, grįžusi iš talkos, kartu su vaikais buvo lauke, kai atėjo A. S.. Jie dar kurį laiką visi kartu vaikščiojo, kaltinamasis žaidė su vaikais. Vėliau visi kartu grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena kartu su mama J. Š.. Ji kambaryje perrenginėjo vaikus, o A. S. buvo virtuvėje. Ar kaltinamasis daužė kambario, kuriame gyvena J. Š., duris, ji nežino, tačiau išgirdo triukšmą ir atėjusi pamatė, kad mama, pradariusi savo kambario duris, stovi rankoje laikydama plaktuką. A. S. atėmė iš mamos plaktuką, kurį ji, paėmusi iš A., numetė ant palangės ir trenkė kaltinamajam per veidą, norėdama, kad pastarasis nebesiginčytų su mama. Tada J. Š., užrakinusi savo kambario duris, išėjo į lauką sakydama, jog iškvies policiją. Ji tuo metu su kaltinamuoju truputį apsižodžiavo, sakydama kaltinamajam, kad jis ateitų išsiaiškinti prablaivėjęs, ir po kokių 5-10 min. kaltinamasis išėjo. Jam išėjus, per langą ji vėl išgirdo triukšmą – mama su A. S. plūdosi, todėl ji laiptais nusileido į lauką. Ar kaltinamasis sudavė mamai, ar ne, ji nematė, tačiau lauke pamatė mamą, gulinčią ant žemės. Ji, pribėgusi prie A. S., sudavė jam per veidą ir atitraukė nuo mamos, tačiau tuo metu jis spyrė. Kam buvo skirtas smūgis – ar jai, ar mamai, ji nežino, tačiau kaltinamasis, spirdamas koja, pataikė jai. Jam įspyrus, ji kaltinamąjį atitraukė ir jis apsisukęs ėjo namo. Bandė kaltinamąjį sulaikyti, paklausti, kas atsitiko, kurį laiką dar abu ėjo keliu, tačiau A. S. nieko nesakė, todėl ji apsisukusi parėjo namo. Jai parėjus namo, mama buvo užsirakinusi savo kambaryje ir apie įvykį nieko nepasakojo. Atvykus policijos pareigūnams, mama išvyko su jais, o ji liko namuose. A. S. su jos mama jau apie šešis metus nesutaria, mama kaltinamojo nepripažįsta, jį visaip vadina.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Z. parodė, kad tiksliai laiko neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2013 m. balandžio mėnuo, pas jį į namus(duomenys neskelbtini), atėjo susinervinusi, apsivilkusi naktiniais marškiniais J. Š. ir paprašė paskambinti į policiją, nurodžiusi, kad ji susibarė su A. S. ir pastarasis ją pastūmė, taip pat kad A. labai pykstasi su D., kad jai grasina. J. Š., pati paskambinusi į policiją, išėjo namo. Po kiek laiko jis išgirdo triukšmą ir, pažiūrėjęs pro langą, pamatė ant žemės gulinčią J. Š.. Išėjęs į kiemą padėjo nekentėjusiajai atsikelti nuo žemės, kuri pasakiusi, kad A. jai „atseit“ taip padarė: sakė, kad jai A. sudavė į šoną, dėl to ji nukrito. Taip pat paminėjo, kad D. skauda koją, nes tą dieną A. ir D. į koją smūgiavo. Jis pats įvykio nematė. Iš D. K. yra girdėjęs, kad J. Š. su A. S. nesutaria.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. R. parodė, kad tikslios datos neprisimena, tačiau tai galėjo būti pavasaris, ji, pašėrusi šunį, ėjo namo, kai pamatė truputį toliau nuo įėjimo durų gulinčią J. Š., kuriai kartu su V. Z., tuo metu buvusiu šalia nukentėjusiosios, padėjo atsikelti. Nukentėjusiosios nieko neklausė, tik pastarąją pakėlė. Matė nubalnotą koją. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., pagarsino liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu: apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. R. parodė, kad ji kartu su V. Z. gyvena aštuonbučio namo pirmame aukšte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). D. K., gyvenančią antrame aukšte, pažįsta, su ja bendrauja. Gyvendami kartu, D. su A. S. pastoviai bardavosi, dėl įvairiausių priežasčių - susipykę jie išsiskirdavo, po kiek laiko vėl sueidavo gyventi. 2013 balandžio mėn., vakare, tiksliai valandos pasakyti negali, eidama nuo šuns, kuris buvo pririštas sode, pamatė, kad kieme, netoli įėjimo į namą, guli ant žemės, ant dešinio šono D. mama J.. Prie J. buvo V. Z.. Kaip nukentėjusioji nukrito ant žemės ir kas jai atsitiko, ji nematė, tik matė J. nubrozdintą dešinę koją. J. pasakė, kad A. S. ją pastūmė išbėgęs iš namo į lauką ir ji nukrito ant žemės bei susižalojo dešinę koją. Eidama iš sodo link namo ji matė A. S. išbėgantį iš kiemo į kelią bei kažką rėkiantį. Išėjusi į kiemą D. nusivijo A., norėdama jį sulaikyti kol atvyks policija, tačiau kas vyko tarp D. ir A., ji nematė. Vėliau pas ją į butą buvo atėjusi D. kuri pasakė, kad jai nepavyko sulaikyti A. taip pat skundėsi, kad jai skauda koją, nes A. jai įspyrė. Jokių sužalojimų D. veide nepastebėjo (t. 1, b. l. 63). Teismo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. J. parodė, kad ji gyvena(duomenys neskelbtini). Ji pati įvykio nematė tik žino, kad kaimynai pykosi, kvietė policiją. Matė, kad J. Š. paskambino policijai, nors ji sakiusi, kad neskambinėtų. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., pagarsino liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu: 2013-04-18 vakare ji buvo namuose, tačiau jokio triukšmo name ar namo kieme negirdėjo. Minimą vakarą ji nematė kaip buvo sužalota D., mama J.. Sesuo D. R. jai pasakojo apie tai, kad 2013-04-18 vakare D. mamą ji matė gulinčią ant žemės, jų namo kieme. D. sakė, jog ji nematė kas atsitiko J.i, tačiau J. jai pasakojo apie tai kaip A. ją pastūmė, dėl ko ji ir nukrito ant žemės. Liudytoja nurodė, kad jos sesuo D. R. sako tik tai, ką mato ir galvoja; ji nėra linkusi meluoti ar išsigalvoti (t.1, b. l. 64). Teismo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Iš nukentėjusios D. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip nukentėjusiajai D. K. traukiant A. S., pastarasis nukentėjusiajai vieną kartą įspyrė į koją (t.1. b.l. 12-16).
Iš specialisto išvados Nr. G 1367/13(02) matyti, kad D. K. konstatuota dešinės blauzdos užpakalinės pusės sumušimas, t.y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 25).
Iš alkotesterio kvito Nr. 1681 matyti, kad 2013-04-19 d. 01:02 val. D. K. nustatytas 2,27 promilių girtumas (b. l. 28).
Iš nukentėjusios J. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti kaip apie 8 m atstumu nuo įėjimo į gyvenamąjį namą, iš namo išbėgęs kaltinamasis vieną kartą kumščiu smūgiavo nukentėjusiajai J. Š. į dešinį šoną, po smūgio nukentėjusioji nukrito ant žemės (t.1, b.l. 31-34).
Iš specialisto išvados Nr. G 1022/13(02) matyti, kad J. Š. konstatuota galvos, dešinių kelio ir alkūnės sumušimai, odos nubrozdinimai dešiniajame dilbyje, dešiniajame kelyje, t.y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 47-48).
Specialistė M. Kolcovaitė paaiškino, kad J. Š. konstatuoti sužalojimai neprieštarauja, kad jie galėjo būti padaryti griuvimo metu atsitrenkiant į kietus, bukus ribotus ir neribotus paviršius (b. l. 50).
Iš alkotesterio kvito Nr. 1680 kopijos matyti, kad 2013-04-18 22:58 val., A. S. nustatytas 2,34 promilių girtumas (b. l. 75).
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo A. S., nukentėjusiųjų D. K. ir J. Š. bei liudytojų V. Z., D. R. ir A. J. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. S., 2013-04-18 apie 20.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme savo buvusios sugyventinės D. K. motinos J. Š. atžvilgiu sakė necenzūrinius žodžius ir vieną kartą jai kumščiu smūgiavo į dešinį šoną, dėl ko J. Š. nukrito ant žemės, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai J. Š. galvos, dešinio kelio ir alkūnės sumušimus, odos nubrozdinimus dešiniajame dilbyje, dešiniajame kelyje – nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. Š. sveikatą, be to, kaltinamasis A. S., toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, D. K. bandant apginti savo motiną J. Š., savo buvusiai sugyventinei D. K. vieną kartą spyrė į dešinę koją, tokiu būdu, padarė nukentėjusiajai D. K. dešinės blauzdos užpakalinės pusės sumušimą – nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. K. sveikatą, todėl šios kaltinamojo A. S. veikos kvalifikuotinos pagal BK 140 str. 1 d.
Nors A. S. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, nurodęs, kad nukentėjusiosios J. Š. jis nestūmęs, smūgio nesudavęs, gali būti, kad ji pati užkliuvusi ir parkritusi, taip pat D. K. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, tačiau tokius kaltinamojo A. S. parodymus teismas vertina kritiškai, nes jie nepagrįsti jokiais kitais teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Teismas tiki nukentėjusiųjų J. Š. ir D. K. parodymais bei liudytojų V. Z., D. R. ir A. J. ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu duotais ir bylos nagrinėjimo teisme metu pagarsintais parodymais (šie liudytojai patvirtino po įvykio girdėję iš J. Š., kad pastarajai į šoną sudavė kaltinamasis, dėl ko ji parkrito, taip pat kad kaltinamasis D. K. smūgiavo į koją), kurie neprieštarauja nei tarpusavyje, nei bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtiems rašytiniams įrodymams. Be to, pats kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino, jog galėjo netyčia įspirti D. K. į koją, ketindamas suduoti J. Š., todėl A. S. parodymai, jog jis nesudavė nukentėjusiajai J. Š. bei jos nestūmė, taip pat kad D. K. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, vertintini kritiškai kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė pozicija ir atmestini. Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo A. S. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2013-04-18 apie 20.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme savo buvusios sugyventinės D. K. motinai J. Š. vieną kartą kumščiu smūgiavo į dešinį šoną, dėl ko J. Š. nukrito ant žemės, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai J. Š. galvos, dešinio kelio ir alkūnės sumušimus, odos nubrozdinimus dešiniajame dilbyje, dešiniajame kelyje – nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. Š. sveikatą bei toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, D. K. bandant apginti savo motiną J. Š., savo buvusiai sugyventinei D. K. vieną kartą spyrė į dešinę koją, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai D. K. dešinės blauzdos užpakalinės pusės sumušimą – nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. K. sveikatą, yra surinkta pakankamai.
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad apie 23.00 val., jis atėjo į D. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur trankė D. K. priklausančio namo lauko duris, sugadino durų spyną ir mesdamas keraminę molinę plytą išdaužė lango stiklą. Įvykio aplinkybių neprisimena, kadangi buvo neblaivus. Tokius savo veiksmus vertina neigiamai. D. K. civilinį ieškinį dėl 330 Lt priteisimo pripažįsta.
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji D. K. parodė, kad apie 23.00 val., jai su vaikais būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atėjo A. S., kuris spardė ar daužė ranka duris, reikalaudamas, kad ji atidarytų duris. Ji kaltinamojo neįleido, todėl jis dar kiek paspardęs duris, išėjo į kiemą, kur kiek pavaikščiojęs, rado koridoriuje plytelę, kurią metė į buto langą ir jį išdaužė. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio dieną ji buvo neblaivi, tačiau įvykio aplinkybes prisimena. Jai buvo padaryta 330 Lt žala – sugadinta durų spyna, išdaužtas langas, todėl reiškia 330 Lt dydžio civilinį ieškinį, prašo jį tenkinti. Kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota išdaužtas stiklo langas, atlikus apžiūrą niekas nepaimta (b. l. 4-9).
Kaltinamojo A. S. neteisėta 2013 m. balandžio 18 d. veika kvalifikuotina pagal BK 284 str. 1 d., nes kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013-04-18 apie 23.00 val., elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydamas elementarių visuomenės ir moralės normų, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, spardė D. K. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lauko duris ir tokiu būdu sugadino durų įleidžiamos spynos užraktą, po to išėjęs į namo kiemą, išdaužė D. K. priklausančio buto lango stiklą, padarė nukentėjusiajai D. K. turtinę 330 Lt žalą bei tokiais savo veiksmais pažeidė nukentėjusiosios D. K. bei kitų asmenų teisę į normalią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką - pažeidė viešąją tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Bausmės skyrimas, kiti klausimai
Skirdamas A. S. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. A. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), nusikalstamos veikos yra baigtos. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad tris nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis A. S. anksčiau teistas Kauno apygardos teismo 2013-03-22 nuosprendžiu, tačiau nuosprendis neįsiteisėjęs (t. 1, b.l. 102-124), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b.l. 129-137), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (t. 1, b. l. 126), Kruonio seniūnijos darbuotojai dėl A. S. elgesio nusiskundimų neturi (t. 1, b. l. 128). Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam A. S. skirtinos BK 140 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. sankcijose numatytos arešto bausmės, kurių trukmė nustatytina atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumą, atsiradusias pasekmes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54 str., 59-61 str., 49 str.). Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., kaltinamajam A. S. paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant.
Nukentėjusioji bei civilinė ieškovė D. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 330 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 19).
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.). Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d.).
Bylos nagrinėjimo teisme metu konstatuota, kad kaltinamasis A. S. 2013-04-18 apie 23.00 val., padarė nusikalstamą veiką - iš chuliganiškų paskatų spardė D. K. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lauko duris ir tokiu būdu sugadino durų įleidžiamos spynos užraktą, kurio vertė – 30 Lt, po to išėjęs į namo kiemą, išdaužė D. K. priklausančio buto lango stiklą, kurio vertė 300 Lt, t.y. padarė nukentėjusiajai D. K. turtinę žalą 330 Lt. Kaltinamasis nukentėjusios pareikšto civilinio ieškinio dydžio neginčijo, su juo sutiko. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios D. K. civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas – iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistinas 330 Lt dydžio žalos atlyginimas (Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 115 str.).
Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Š. civilinio ieškinio.
J. Š. pareiškė civilinį ieškinį (t. 2, b.l. 13-15), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. S. 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.), todėl pripažinus A. S. kaltu dėl nusikaltimo padarymo, yra pagrindas tenkinti nukentėjusiosios J. Š. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismui nustatant atlygintinos žalos dydį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą, kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Nors žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiamus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismų praktikoje, tame tarpe ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens, valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu. Kai nagrinėjama byla ne prieš valstybę, o prieš asmenį, savarankiškai atsakantį už savo prievoles, tai didesnės reikšmės turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis. Be to, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principo, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos nereglamentuoja – vertinant padarytos neturtinės žalos dydį, kurios ribų įstatymai nenumato.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. Š. sveikata – dešimt dienų nukentėjusiosios koja buvo imobilizuota gipso longete, apie mėnesį laiko nukentėjusioji jautė kojos skausmus, dėl kaltinamojo smūgio į dešinį šoną, nukentėjusioji ilgą laiką negalėjo pasilenkti, kelti įvairių daiktų, turėjo kontroliuoti padėtį miegant. Kadangi nukentėjusioji yra garbingo amžiaus, sužalojimai gijo ilgai, liekamuosius reiškinius nukentėjusioji jaučia iki šiol. Akivaizdu, jog patirtas fizinis smurtas nukentėjusiajai sukėlė tam tikrą psichologinę traumą, tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji būtų gydyta psichologų ar psichoterapeutų. Tokiu būdu, įvertinus patirtą fizinį skausmą, jo trukmę, teismas mano, kad protinga interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už J. Š. patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skriaudą, patirtą fizinį skausmą bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus iki 500 Lt. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., teismas
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas J. Š.) ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų areštą;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas D. K.) ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) parų areštą;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 90 (devyniasdešimties) parų areštą.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. S. faktinio sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinės ieškovės D. K. ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti D. K. iš A. S. 330 Lt (tris šimtus trisdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės J. Š. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti J. Š. iš A. S. 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje J. Š. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.