Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos daugiau kaip 7 dienoms, uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. T., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei, o būtent:

jis, 2021 m. spalio 12 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,74 promilių girtumas), konflikto su sugyventine M. P. metu, delnu trenkė nukentėjusiajai M. P. į dešinę ausį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais I. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas I. T. parodė, kad su sugyventine M. P. gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) metus, veda bendrą ūkį, santykiai normalūs. Būna buitinių konfliktų, kurie vyksta labai retai. Teistas už smurtą, konfliktai vykdavo išgertuvių metu. 2021 m. spalio 12 d. vakare, apie 20.00 val., sugrįžo į namus, ten buvo sugyventinė ir pastarosios motina J. S. P.. Tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas dėl finansų, motina konflikto nematė. Jie konfliktavo miegamajame kambaryje, apie 10 minučių. Jis grįžo apsvaigęs nuo alkoholio – buvo išgėręs apie 4 l alaus, o sugyventinė nevartoja alkoholio jau apie (duomenys neskelbtini) metus, buvo blaivi. Konflikto metu jis delnu vieną kartą sudavė M. P. į dešinę ausį. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, pažada ateityje daugiau nesmurtauti. Jis gali gyventi atskirai nuo sugyventinės pas savo brolius adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 50–52).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. BK 248 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Be I. T. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, taip pat jame nurodytais pareiškėjos M. P. parodymais (b. l. 3–6), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 10–11), nukentėjusiosios M. P. parodymais (b. l. 19–21), alkotesterio kvitu, patvirtinančiu, kad I. T. 2021 m. spalio 12 d. 23.06 nustatytas 1,74 promilių neblaivumas (b. l. 41) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad I. T. 2021 m. spalio 12 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,74 promilių girtumas), konflikto su sugyventine M. P. metu, delnu trenkė nukentėjusiajai M. P. į dešinę ausį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus I. T. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (b. l. 55, 56‑59, 60).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, nesant padarytos žalos, taip pat nukentėjusiajai neprieštaraujant (b. l. 19, 61), mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas I. T. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę I. T. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį I. T. – teistas (b. l. 32–36), baustas administracine tvarka (b. l. 28–30), dirbantis (b. l. 31), byloje nėra duomenų, kad turėtų priklausomybių nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurio trukmė nustatytina artimesnė minimaliai – 9 mėnesiai.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis I. T. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas I. T. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. spalio 12 d. 22.25 val. iki 2021 m. spalio 13 d. 11.39 val. (1 diena) (b. l. 44, 46), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.

I. T. visu laisvės apribojimo laikotarpiu skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens M. P. (BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas); įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53–54), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė naikintina.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. T. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į galutinę laisvės apribojimo bausmę įskaityti I. T. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. spalio 12 d. 22.25 val. iki 2021 m. spalio 13 d. 11.39 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktais, I. T. visu laisvės apribojimo laikotarpiu skirti šias baudžiamojo poveikio priemones: įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens M. P.; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti I. T., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.