Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1NTA-000239-185-2007-59

Teisėja Rita Bilevičienė Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1.1;

1.2.18.1; 2.1.6.2; 2.4.2.4.

(S)

NUTARTIS

2007 m. birželio 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. ir nubaustas 25 MGL dydžio, t.y., 3 125 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

S. B. nuteistas už tai, kad 2003 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytą dieną ir valandą, Panevėžio mieste, prie (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens įsigijo netikrus, spausdintuvu pagamintus, Lietuvos Respublikos apyvartoje esančius pinigus – 65 vienetus po 100 litų banknotus Nr. AA6124700, kuriuos savaitę laikė savo automobilyje RENAULT ESPACE, valst. nr. AEA (duomenys neskelbtini) tol, kol 2003 metais rugpjūčio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytą dieną ir valandą, padėjo visus 65 vienetus po 100 litų banknotų Nr. AA124700 G. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajone, į skalbimo mašinoje buvusią metalinę dėžutę prie tikrų G. R. pinigų, vietoj gautų iš G. R. tikrų 6500 litų, kuriuos pastaroji pareikalavo grąžinti .

Teismas neapklausė nukentėjusiosios G. R. bei T. N. ir P. B.. Su nukentėjusiąja santykiai labai geri. Įgytos popierinės litų kupiūros buvo padėtos pas G. R. ne piktam kėslui - ne naudojimui, afišavimui ar finansinėms operacijoms užsiimti. Jos buvo pagamintos ir nusipirktos kaip plakatai ant nedidelio formato. Mano, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, nes kupiūras įsigijo, žinodamas, kad jos netikros ir neturėjo tikslo jų panaudoti. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta byloje esančių kupiūrų ekspertizė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. R. vyras prieš mirtį yra parašęs testamentą, kuriuo pinigus (45 000 Lt) po mirties paliko naudojimui asmeniniams reikalams (duomenys neskelbtini) šeimai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, įrodyta. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, o bausmė paskirta vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistojo (duomenys neskelbtini) veikoje nėra nusikaltimo sudėties, nes įgytos popierinės litų kupiūros buvo padėtos pas G. R. ne piktam, ne naudojimui, afišavimui ar finansinėms operacijoms užsiimti - jos buvo pagamintos ir nusipirktos kaip plakatai ant nedidelio formato. Nors apeliantas skundu kaltę neigia, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai paneigiami jo paties nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu. (duomenys neskelbtini) kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino (beje ši aplinkybė pripažinta atsakomybę lengvinančia ir atsižvelgta į ją skiriant bausmę) ir paaiškino, kad iš nukentėjusiosios G. R. buvo paėmęs apie 6500 Lt automobiliui pirkti. G. R. pareikalavus juos grąžinti, pinigų neturėjo, todėl nutarė gauti netikrus. Nepažįstamų asmenų paprašė pagaminti reikalaujamą sumą – 6500 Lt. Pagamintus pinigus laikė automobilio „R. E.“ bagažinėje, o nukentėjusiajai besigydant ligoninėje, jos namuose netikrus pinigus sukarpė (nors skunde teigė, kad banknotai pirkti tik kaip plakatai) ir padėjo prie tikrų pinigų į skalbimo mašiną. Nukentėjusiajai grįžus, visus pinigus – tikrus ir netikrus - perskaičiavo jos akivaizdoje. Seka, kad (duomenys neskelbtini) netikrus pinigus įgijo, laikė ir realizavo, t.y. perdavė nukentėjusiosios G. R. disponavimui ir ji tapo faktiniu netikrų pinigų turėtoju. Nuteistojo parodymus patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos. Liudytoja Teresė I. K. paaiškino, kad netikri pinigai buvo labai panašūs į tikrus – prieš paimant juos iš nukentėjusiosios G. R., abi perskaičiavo, bet jokių įtarimų nei jai, nei G. R. dėl pinigų tikrumo nekilo. Tik atliekant banke piniginę operaciją ir banko darbuotojai Z. D. patikrinus banknotus pinigų tikrinimo aparatu, paaiškėjo, kad dalis kupiūrų – 65 vnt. po 100 Lt - yra netikros.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas neapklausė nukentėjusiosios G. R. bei T. N. ir P. B.. Šis teiginys deklaratyvaus pobūdžio – (duomenys neskelbtini) nenurodė, kokias aplinkybes galėtų paliudyti T. N. ir P. B., jie nebuvo apklausti ir ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji G. R. yra garbaus amžiaus – virš 90 metų senolė, todėl suprantama, kad dalyvauti teisiamajame posėdyje dėl sveikatos būklės jai būtų sunku. Teisme gautas jos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l. 107), todėl teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, patvirtinantys (duomenys neskelbtini) žodžius, kad ji yra skolinusi (duomenys neskelbtini) i pinigus automobiliui įsigyti. Vėliau, visus pinigus - kartu su (duomenys neskelbtini) grąžintais netikrais pinigais, padavė T. I. K., kad ši juos padėtų į savo sąskaitą banke.

Neatitinka tikrovės apeliacinio skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta byloje esančių banknotų ekspertizė. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras pagal Panevėžio RPK KP ENTP tyrėjos R. K. pateiktą užduotį atliko 65 vnt. 100 (šimto) Lietuvos litų banknotų tyrimą ir pateikė išvadą, kad banknotai atspausdinti ne pagal Lietuvos litų spausdinimo reikalavimus, t.y. jie yra netikri. Banknotai atspausdinti rašaliniu spausdintuvu (b.l. 9).

Aplinkybė, kad G. R. vyras testamentu paliko pinigus (duomenys neskelbtini) i, jo veikos teisiniam vertinimui įtakos neturi, juolab, kad įstatymo nustatyta tvarka patvirtinto testamento nėra.

Kaip matyti, apeliacinio skundo argumentai teismo išvadų dėl (duomenys neskelbtini) kaltės ir veikos juridinio įvertinimo nepaneigia ir kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti byloje esančius įrodymus ir kvalifikuoti jo veiką, nei tai padarė pirmos instancijos teismas.

Bausmę pirmos instancijos teismas skyrė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str. 1d.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 1 d. sankcija numato šias alternatyvias bausmes: baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Teismas, įvertinęs tai, kad (duomenys neskelbtini) teistas nebuvo, savo kaltę pripažino, dirba ir išlaiko didelę šeimą, charakterizuojamas patenkinamai, paskyrė švelniausią sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Įstatymas už apysunkio nusikaltimo padarymą numato iki 200 MGL dydžio baudą (BK 47 str. 3 d. 3 p.), tačiau teismas, atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini) šeimyninę ir turtinę padėtį, paskyrė 25 MGL (3125 Lt). Beje, teisiamojo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) prašė skirti baudą, nurodydamas, kad pinigų baudai susimokėti turės (b.l. 117).

Dėl paminėto, pirmos instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga – ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę, todėl keisti ar naikinti teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

N. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.