- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-03-04
- Bylos Nr.
- 2-503-343/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respubliką, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neteisėtais teismo (teisėjų) veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. G. ieškiniu prašo: konstatuoti LR Konstitucijos 31 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 2 d. pažeidimo faktą, tokiu būdu atkuriant padėtį, buvusią iki šio teisės pažeidimo; konstatuoti LR Konstitucijos 109 str. 2-3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. bei Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 1 d. pažeidimo faktą, tokiu būdu atkuriant padėtį, buvusią iki šio teisės pažeidimo; ieškovo naudai priteisti iš Lietuvos Respublikos 200000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, o būtent: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-11-22 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004 pagal pareiškėjo V. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2004-07-01 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo. Šios nutarties konstatuojamojoje dalyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė: „valstybės institucijos pradėjo pareiškėjo baudžiamąjį persekiojimą dėl paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad pareiškėjas išteisintas ne dėl jį reabilituojančių pagrindų. Išteisinamajame teismo nuosprendyje konstatuoti neteisėti pareiškėjo veiksmai (neteisėtos operacijos užsienio valiuta, surinktų iš fizinių asmenų 811560 Lt negrąžinimas)“; „pareiškėjas skolinosi dideles pinigų sumas, laiku jų negrąžindavo (iš teismo nuosprendžio matyti, kad pareiškėjas iš fizinių asmenų yra pasiskolinęs 1458646 Lt, iš kurių 811560 Lt negrąžinta), turėdamas daug skolų, jis sudarydavo naujas paskolų sutartis ir pan.“ Tačiau ieškovo atžvilgiu nėra jokio galiojančio teismo nuosprendžio, kuriuo jis būtų pripažintas kaltu atlikęs nusikalstamus ar kitokius neteisėtus veiksmus - Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2003-11-18 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-653/2003 kaltinimo dalyje dėl 1961 m. BK 275 str. ieškovo atžvilgiu priimė išteisinamąjį nuosprendį, o kaltinimo dalyje dėl 1961 m. BK 329 str.- baudžiamoji byla nutraukta veiką dekriminalizavus, t.y., kaltė neįrodyta. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas negali revizuoti įsiteisėjusio nuosprendžio baudžiamojoje byloje, revizuoti nuosprendyje padarytų išvadų, t.y., negali pažeisti konstitucinio asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Šį principą civilinėje byloje apkaltindamas ieškovą baudžiamajame įstatyme numatytų neteisėtų veikų padarymu, teismas akivaizdžiai pažeidė. Be to, aukščiau nurodyti teiginiai neminimi žemesnių instancijų teismų nutartyse, todėl teismas peržengė bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, o nagrinėdamas faktines aplinkybes rašytinio proceso tvarka - dar pažeidė ir teisę būti išklausytam, t.y., esminę teisės į teisingą ir nešališką teismą sąlygą. Šie pažeidimai yra akivaizdūs, t.y., tokie, kurių apdairus, rūpestingas ir atidus kvalifikuotas teisėjas niekaip nebūtų galėjęs padaryti, todėl yra CK 6.272 str. nurodytas pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Šie pažeidimai sukėlė ieškovui didelį dvasinį skausmą bei pažeminimą, jo reputacijos pablogėjimą bei bendravimo galimybių sumažėjimą. 2004-11-22 nutartis buvo paskelbta viešai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje, ji naudojama kitose civilinėse bylose (Nr. 2-1017-38/05; 2-969-230/2007) prieš ieškovą, žala ieškovui tebedaroma ir toliau. Valstybės atsakomybę sunkina ir tai, kad žala daroma pakartotinai: ji buvo daroma neteisėtai jį persekiojant 8,5 metų baudžiamojo proceso tvarka, po išteisinimo pakartotinai ieškovą apkaltinus žala daroma dar kartą. Minėta nutartis yra paskelbta jos nenuasmeninus, ji skelbiama iki šiol.
Atsiliepimas
Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu prašo ieškinio netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad teismo veiksmai, dėl kurių, ieškovo nuomone, jam atsirado teisė į žalos atlyginimą, buvo atlikti civilinėje byloje, kurioje nebuvo sprendžiamas ieškovo baudžiamosios atsakomybės klausimas. Iš teismo išvadų matyti, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo pagrindo buvimo byloje dėl ginčo, kilusio iš paskolos teisinių santykių. Akivaizdu, kad teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, turi įvertinti naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes. Teigdamas apie ieškovo veiksmų neteisėtumą teismas darė išvadą ne dėl ieškovo kaltumo, bet dėl jo veiksmų vertinimo civilinės teisės kontekste. (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo ir yra ieškovas, skolinosi pinigus iš fizinių asmenų, laiku jų negrąžindavo, dėl ko ir prasidėjo ieškovo baudžiamasis persekiojimas. Šios aplinkybės civiliniuose santykiuose reiškia, kad bendrovė vykdė komercinę veiklą ir prisiėmė ūkinę veiklos riziką, kuri nepasiteisino ir dėl to ieškovo veiksmai gali būti vertinami kaip neteisėti civilinės teisės kontekste. Teismas šių veiksmų nevertino ir neįvardino kaip nusikalstamų, aptariamoje nutartyje nėra nurodyta, kad ieškovas kaltas dėl nusikaltimo padarymo, todėl įsiteisėję nuosprendžiai nebuvo peržiūrimi ir revizuojami, nebuvo pažeista ieškovo nekaltumo prezumpcija. Teismas neperžengė kasacinio skundo nagrinėjimo ribų, kadangi teismas privalo vertinti visą bylos medžiagą, todėl papildomos išvados nereiškia peržengtos kasacinio skundo ribos. Be to, civilinėse bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų baudžiamojo proceso srityje, įprastai yra analizuojamos baudžiamojo proceso aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Faktinis ieškinio pagrindas.
Iš į bylą pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutarties matyti, kad Lietuvos Aukščiausiame teisme buvo nagrinėjamas kasacinis skundas byloje pagal ieškovo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui V. G. (šios bylos ieškovas) dėl skolos ir delspinigių. V. G. prašymas atnaujinti procesą buvo atmestas (b.l. 10-12). Minėtos nutarties konstatuojamojoje dalyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė: „valstybės institucijos pradėjo pareiškėjo baudžiamąjį persekiojimą dėl paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad pareiškėjas išteisintas ne dėl jį reabilituojančių pagrindų. Išteisinamajame teismo nuosprendyje konstatuoti neteisėti pareiškėjo veiksmai (neteisėtos operacijos užsienio valiuta, surinktų iš fizinių asmenų 811560 Lt negrąžinimas)“; „pareiškėjas skolinosi dideles pinigų sumas, laiku jų negrąžindavo (iš teismo nuosprendžio matyti, kad pareiškėjas iš fizinių asmenų yra pasiskolinęs 1458646 Lt, iš kurių 811560 Lt negrąžinta), turėdamas daug skolų, jis sudarydavo naujas paskolų sutartis ir pan.“ Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2003-11-18 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-653/2003 kaltinimo dalyje dėl 1961 m. BK 275 str. ieškovo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o kaltinimo dalyje dėl 1961 m. BK 329 str.- baudžiamoji byla nutraukta BPK 3str. 1d. 1p. pagrindu (b.l. 20-23) veiką dekriminalizavus. 2004-11-22 nutartis buvo paskelbta viešai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje, ji nėra nuasmeninta, naudojama kitose civilinėse bylose (Nr. 2-1017-38/05; Vilniaus apygardos teismo) (b.l. 51-54).
Ieškinio teisinis pagrindas.
Ieškinys pareikštas CK 6.272str. pagrindu. Šio straipsnio 2d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.
Ieškovas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2004 11 22 nutartyje pažeidė asmens nekaltumo prezumpcijos principą, nes, neesant apkaltinamojo nuosprendžio, ieškovą apkaltino. T.y. ieškovas nesutinka su galiojančioje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje nurodytais motyvais. Jis taip pat tvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų kolegija, 204 11 22 nutartį grįsdama teismų nenustatytomis faktinėmis aplinkybėmis peržengė nagrinėjimo kasacine tvarka ribas. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teisėjų kolegija apskųstą nutartį tikrino ne tik teisės taikymo aspektu, bet ir tikrino faktines bylos aplinkybes. Tai darė neteisėtai rašytinio proceso tvarka. Todėl teismas pažeidė ir teisę būti išklausytam teisme, t.y. pažeidė esminę teisės į teisingą ir nešališką teismą sąlygą. Tai reiškia, kad kolegija atliko įsiteisėjusio nuosprendžio baudžiamojoje byloje reviziją. O tai reiškia, kad teismas pažeidė asmens nekaltumo prezumpciją. Teisėjo kaltė yra preziumojama tuomet, kai padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti. Šiuo atveju kalidų buvo padaryta, nes teisėjai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, teisės į teisingą ir nešališką teismą principą, teisinės valstybės principus. Teisėjų kaltė yra akivaizdi.
Teismas su tokiais argumentais nesutinka.
Pirma civilinei atsakomybei atsirasti reikalingi tam tikri pagrindai: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėto veiksmo ir žalos atsiradimo (CK 6.247-250 str., str.). CK 6.272 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta žalą dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą patyrusio asmens teisė gauti ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas šioje byloje yra pareiškęs reikalavimą priteisti jam tik 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nepateikė jokių patirtą žalą patvirtinančių įrodymų. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų teisėjų kaltę. Ieškovas nurodo, kad įrodymai yra: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 11 22 nutartis ir 2003 11 18 nutartis, Kauno apygardos teismo 2003 04 17 nuosprendis (b.l. 10-23). Tačiau tai tik yra teismų procesiniai dokumentai ieškovo baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje, kurioje nebuvo atnaujintas procesas. Ieškovas nesutinka su motyvais, nurodytais Lietuvos Aukščiausuiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 11 22 nutartyje. Tačiau ši nutartis yra galiojanti, kaip nurodė pats ieškovas kolegijai apie nuosprendį ir baudžiamųjų bylų kolegijos nutartį buvo žinoma, paminėti procesiniai dokumetai buvo įvertinti, nei vienu iš paminėtų procesinių dokumentų teismo pareigūnų ar teisėjų kaltė nėra nustatyta. Pažymėtina, kad teismo veiksmai, dėl kurių, ieškovo nuomone, jam buvo padaryta neturtinė žala, buvo atlikti išimtinai civilinėje byloje, kuri pagal civilinio proceso taisykles nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas ieškovo baudžiamosios atsakomybės klausimas. Iš teismo nustatytų bylos aplinkybių akivaizdu, kad kasacinės instancijos teismas tikrino ir sprendė, ar yra paaiškėję naujos bylos aplinkybės, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, nes tokiu pagrindu buvo prašoma atnaujinti procesą byloje. Iš visų paminėtos nutarties aplinkybių akivaizdu, kad teismas, teigdamas apie ieškovo veiksmų neteisėtumą, darė išvadą ne dėl ieškovo kaltumo, bet dėl jo veiksmų vertinimo civilinės teisės kontekste. Pagal civilinę teisę ne visi neteisėti veiksmai yra nusikaltimas. Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija tik sprendė ar buvo teisėti veiksmai, kuomet įmonė skolinosi pinigines lėšas ieškovui esant (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir akcininku, tačiau jų negražindavo. Teismas šių veiksmų neįvertino kaip nusikalstamų ir juo labiau neperžiūrėjo ir nerevizavo įsiteisėjusių nuosprendžio ir nutarties baudžiamojoje byloje ir juo labiau nepažeidė ieškovo nekaltumo prezumpcijos. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 11 22 nutartyje nėra nurodyta, kad iekšovas kaltas dėl nusikaltimo padarymo. Taip pat teismas sprendžia, kad iekšovas neįrodė, jog buvo peržengtos kasacinio skundo nagrinėjimo ribos, nes šiam teiginiui pagrįsti nepateikė įrodymų, o pateiktos nutartys nėra pakankami įrodymai tokiam faktui konstatuoti. Pažymėtina tai, kad iš į bylą pateiktų procesinių dokumentų civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo, o būtent Kauno miesto apylinkės teismo 2004 05 17 nutarties (b.l. 7-8), Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 07 01 nutarties (b.l. 9), Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 11 22 nutarties (b.l. 10-12) seka, kad visų instancijų teismams ieškovas buvo pateikęs Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2003 11 18 nutartį, todėl visų instancijų teismai dėl jos pasisakė ir todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų kolegja išėjo už kasacinio skundo ribų, juolab, kad iš paminėtos nutarties matyti, jog kasacinio skundo argumentu buvo nurodyta tai, jog pirmos ir apeliacinės instancijos teismai netirdami ir nepasisakydami dėl prašyme nurodytų naujų aplinkybių santykio su civilinės atsakomybės pagrindais iš esmės pažeidė civilinio proceso normas (b.l. 10-12). Akivaizdiu, kad Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų kolegija turėjo pasisakyti dėl visų kasacinio skundo argumentų.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė ieškinio, todėl nėra pagrindo jį tenkinti.
Ieškinį atmetus iš ieškovo valstybei priteistina 7,75Lt pašto išlaidų CPK 93str. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,75Lt pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.