- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-21
- Bylos Nr.
- e2YT-11999-1119/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05678-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (el. b. medž. 14-15 l.). Pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas I. K., po kurio mirties atsirado palikimas, kurį be kita ko sudaro santuokos metu su sutuoktine ir pareiškėjo motina Z. K. įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Z. K. iki savo mirties (duomenys neskelbtini). į notarą dėl po sutuoktinio mirties atsiradusio palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo, kad reikia kreiptis, sirgo, buvo nedarbinga, turėjo 2 nedarbingumo grupę. Pareiškėjas apie tai, kad mama nepriėmė po tėvo mirties atsiradusio palikimo, sužinojo pradėjęs po mamos mirties atsiradusio palikimo priėmimo procedūras. Pasak pareiškėjo, mama po sutuoktinio mirties liko gyventi minėtame bute, rūpinosi buto priežiūra, mokėjo mokesčius, taip pat naudojosi bute buvusiais namų apyvokos daiktais, baldais ir kt. Pareiškėjas po tėvo mirties gyveno kartu su motina minėtame bute ir matė, kaip Z. K. valdė po tėvo mirties turtą, skolų nėra, bute darytas kosmetinis remontas. Kitų paveldėtojų nėra. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Ne teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra galimybių. Todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina Z. K. iki savo mirties (duomenys neskelbtini). priėmė sutuoktinio I. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti kaip savo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime (el. b. medž. 22 l.) nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjo prašymas, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjo motina Z. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta iš esmės suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 247 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) I. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. K., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (el. b. medž. 5 l.), kuriems (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėjas R. K.. Mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas I. K. (el. b. medž. 2 l.). Po jo mirties atsirado palikimas, kurį taip pat sudaro santuokoje su Z. K. (duomenys neskelbtini) įgyto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis (el. b. medž. 6 l.). Išrašas iš testamentų registro patvirtina, kad I. K. nebuvo sudaręs testamento, dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė (el. b. medž. 7 l.). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina Z. K., dėl kurios palikimo priėmimo su pareiškimu į Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarę S. J. kreipėsi pareiškėjas (el. b. medž. 8 l.). Pareiškėjas nurodė, jog po tėvo mirties jis gyveno kartu su motina adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ir pažyma apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą (el. b. medž. 5 l.), bei kad mama po tėvo mirties prižiūrėjo ir tvarkė butą, juo atvirai naudojosi, darė bute kosmetinį remontą, naudojosi bute buvusiais daiktais, mokėjo mokesčius, skolų nėra. Iš pateiktų kvitų matyti, kad mokėti mokesčiai už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektas paslaugas, UAB „Ignitis“ pateikė informaciją, kad 2002 m. sausio 4 d. Z. K. sudarė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį (el. b. medž. 16-20 l.).
Pareiškėjo tėvas I. K. mirė (duomenys neskelbtini)., todėl pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad jo motina Z. K. priėmė po sutuoktinio I. K. mirties atsiradusį palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl pareiškėjo motina Z. K. įgijo teisę priimti palikimą po savo sutuoktinio mirties.
Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (1964 m. CK 587 str. 1 d.). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
I. K. testamento nepaliko, pareiškėjo motina Z. K. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes toliau naudojosi nekilnojamuoju turtu, juo rūpinosi, mokėjo privalomus mokėti mokesčius, valdė turtą atvirai iki savo mirties, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio palikimą negavo. I. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo motina Z. K. mirusio sutuoktinio I. K. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio I. K. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti iš karto po sutuoktinio mirties.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.