Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

išnagrinėjęs G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 110 straipsnio 10 dalį, 187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. 2016-04-20 apie 17.10 val. Šiauliuose, iš (duomenys neskelbtini)-ojo namo 5-os laiptinės į lauką su pavadėliais vedė du šunis, kurių vienas – Šelčių veislės šuo, pribėgęs įkando R. P., tuo metu stovėjusiam prie šios laiptinės laukujų durų, į dešinės kojos blauzdą. Vesdama gyvūną G. Š. neužtikrino, kad šuo nesukeltų grėsmės žmogui, pavadėlio nesutrumpino. Dėl tokių šuns veiksmų R. P. buvo padaryta žala sveikatai, tokiai veiksmais buvo pažeistas Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-31 įsakymu Nr. A-659 (2014-02-14 įsakymo Nr. A-197 redakcija), 44 p. Be to, G. Š. minėto namo kieme nevykdė teisėtų policijos pareigūno R. P., kuris jai prisistatė ir parodė tarnybinį pažymėjimą, reikalavimų po pažeidimo padarymo likti kieme, t. y. įvykio vietoje, šalinosi ir nuėjo iki Dainų g. 14-tojo namo, kol atvyko Patrulių rinktinės pareigūnai .

Teisme G. Š. prisipažino padariusi pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl netinkamo savo elgesio.

G. Š. kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų I. G., R. P. ir R. J. tarnybiniai pranešimai, fotonuotraukos bei kiti bylos duomenys.

Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-31 įsakymu Nr. A-659, 44 punktas numato, kad šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais - laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi būti pažymėtos aiškiai matomais, ne mažesniais kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklais su užrašu, pvz., ,,Gyvūnų vedžiojimo aikštelė“. Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Nagrinėtinu atveju G. Š., vesdama šunis neužtikrino, kad šuo nesukels grėsmės, nesutrumpino pavadėlio, ko pasekoje buvo padaryta žala R. P. sveikatai, todėl G. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog policijos pareigūnas turi teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Taigi, kiekvienas asmuo, kuriam pateikiamas teisėtas policijos reikalavimas, turi pareigą šį reikalavimą vykdyti. Nagrinėjamu atveju G. Š., po to, kai jai prisistatė policijos pareigūnas R. P. ir pateikė tai patvirtinantį tarnybinį pažymėjimą, privalėjo vykdyti jo teisėtą reikalavimą, t. y. likti pažeidimo padarymo vietoje bei vykdyti kitus teisėtus policijos pareigūno reikalavimus. G. Š. šių reikalavimų nevykdė, nors suprato, kad šį reikalavimą pateikia policijos pareigūnas, t. y. iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu objektyviais ir nenuginčijamais įrodymais nustatyta, kad G. Š. neįvykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 187 str. 2 d.

G. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad pripažino padariusi pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi bei pažeidimus padarė sulaukusi 69 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.) nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, patikrinęs šios bylos medžiagą, atsižvelgdamas į tai, kad G. Š. teisme nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų teisės pažeidimų, administracinėn atsakomybėn traukiama pirmą kartą, kritiškai vertino savo veiksmus, atsiprašė dėl savo elgesio, yra garbaus amžiaus, nukentėjusiajam nebuvo padaryta didelė žala, pripažįsta, kad yra pagrindas G. Š. už padarytus pažeidimus taikyti išskirtinai švelnias nuobaudas.

Skirdamas G. Š. nuobaudas, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, G. Š. asmenybę, į nustatytas jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas skiria G. Š. už padarytus pažeidimus švelnesnes nuobaudas nei numatyta straipsnio sankcijoje, t. y. įspėjimus. Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos pagal ATPK 33 straipsnio taisykles taikant nuobaudų apėmimo būdą, nes pažeidimai sudaro idealiąją sutaptį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, G. Š. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, G. Š. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti G. Š. galutinę subendrintą nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.