Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo ir 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. disponavo nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu be tikslo jas platinti, taip pat platino narkotinę medžiagą nepilnamečiui, sekančiomis aplinkybėmis:

2020 m. rugsėjo 3 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 10 eurų įgijo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,068 g, t. y. nedidelį kiekį - MDMA, kuri vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 bei 2019-04-23 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V - 476, (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais išskyrus atvejus, kai į I-ą sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“) yra psichotropinė medžiaga, ir nuo įgijimo momento netesėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikydamas ją automobilio (duomenys neskelbtini) valst. (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje, toliau gabeno automobiliu iki 2020-09-05, 00.00 val., kol (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir ši psichotropinė medžiaga buvo rasta bei paimta apžiūros metu.

Be to, jis 2020 m. rugsėjo 4 d. apie 20 val., prie (duomenys neskelbtini), iš neteisėtai 2020-09-03 įgyto, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto kiekio, bet ne mažiau, kaip 0,068 g MDMA, kuri vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 bei 2019-04-23 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V - 476, (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais išskyrus atvejus, kai į I-ą sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“) yra psichotropinė medžiaga, dalį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį šios psichotropinės medžiagos – MDMA, automobilyje (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) davė V. Č., žinodamas, kad jis yra nepilnametis (gim. (duomenys neskelbtini)), taip platino psichotropines medžiagas nepilnamečiui V. Č..

Kaltinamasis R. V. teismo posėdyje kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo disponavimu nedideliu psichotropinių medžiagų kiekiu prisipažino visiškai, o dėl platinimo nepilnamečiui - neprisipažino.

Teismo posėdyje jis nurodė, kad per socialinių tinklų programą „(duomenys neskelbtini)“ susirašė su žmogumi, kuris turėjo parduoti tablečių, vadinamų „ratais“. Nuvažiavęs pas jį, nusipirko pusantros tabletės. Jų sudėties nežino, tačiau buvo aišku, kad tai narkotikai. Įsigijo ir laikė šią medžiagą sau, nes norėjo pabandyti, atsipalaiduoti. 2020 m. rugsėjo 4 dieną, apie 18 val. jis susitiko su V. Č. ir A. P. ir visi nuvažiavo prie ežero. A. pradėjo skaudėti dantį, ir kažkoks draugas jį išsivežė. Apie 19 val. su V. nuvažiavo prie kito ežero. Mašinoje gėrė energetinius gėrimus, buvo išlipęs parūkyti. Tada prisiminė tabletes, kurias laikė dėžutėje nuo vitamino „C“. Ten buvusią pusę tabletės perlaužė dar per pusę. Vieną jos pusę suvartojo pats, o kitą pasidėjo ant porankio. Buvo vėl išlipęs, vaikščiojo, parūkė, tada įsėdo į mašiną. Jokio tabletės poveikio nejautė. Tada sugalvojo nuvažiuoti į degalinę. Likęs ketvirtis tabletės taip ir liko padėtas ant porankio tarp priekinių sėdynių. Važiavo mišku, paskui keliu. (duomenys neskelbtini) užsipylė kuro ir grįžo į (duomenys neskelbtini). Važiuodamas prisiminė tabletę, bet jos ten, kur buvo padėta, nebebuvo, todėl pagalvojo, kad ji nukrito. Tada pamatė, kad V. Č. keistai elgiasi. Nuvažiavę į (duomenys neskelbtini), pasiėmė A., važinėjosi, bendravo, kol sustabdė policija. Žinojo, kad tiek V., tiek A. yra nepilnamečiai. Teigia, kad V. Č. tabletės nei siūlė, nei davė. Kodėl V. Č. sako, kad tabletę jis jam pasiūlė, negali paaiškinti.

R. V. 2020 m. spalio 5 d. apklausiamas įtariamuoju paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini), susitiko su jam nepažįstamu asmeniu, kuris už 10 eurų jam pardavė pusantros tabletės. Kaip manė, tai buvo psichotropinės medžiagos, dar vadinamos „ratais“. To asmens kontaktus turėjo užsirašęs savo mobiliojo ryšio telefone, kurį 2020 m. spalio 6 d. prarado. Įsigytas tabletes laikė baltame plastikiniame buteliuke nuo vitaminų, kurį pasidėjo savo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje po vairu. Spalio 4 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) susitiko su mokyklos laikų draugais V. Č. ir A. P.. Kartu leido laiką važinėdamiesi jo vairuojamu automobiliu. A. P. sėdo priekyje, o V. Č. - automobilio gale. Apie 20 val. A. P. parvežė į namus, nes jam pradėjo skaudėti dantį, o jis (R. V.) su V. Č. nuvažiavo į šalia esantį (duomenys neskelbtini) prie ežero pavakaroti. Čia būnant, jie kartu sėdėjo mašinoje, klausėsi muzikos, bendravo. Vienu metu prisiminė tabletes ir norėjo jas išbandyti, kadangi iki tol niekada psichotropinių medžiagų nebuvo vartojęs. Atsilaužė tik iš pusės tabletės, t.y. ketvirtį tabletės, nes nežinojo koks poveikis gali būti ir todėl tai darė mažais kiekiais. Kitą ketvirtį tabletės pasidėjo ant iš dešinės pusės esančio porankio. Manė, kad palauks, koks poveikis bus nuo pirmo ketvirčio, ir jei labai nesijaus nuo tokio kiekio, suvartos ir kitą ketvirtį. Likusią sveiką tabletę laikė toje pat dėžutėje po vairu esančioje daiktadėžėje. V. Č. matė, kaip jis suvartojo ketvirtį tabletės bei klausė, kas tai. Jam atsakė, kad tai „ratai“. Mano, kad V. Č. suprato, jog tai psichotropinė medžiaga. Pirmos apklausos metu sakė, kad V. Č. taip pat siūlė išbandyti tabletės, tačiau realiai to nedarė. Gal jis tik pajuokaudamas galėjo taip pasakyti. Iš to jo pasakymo jie kartu tik pasijuokė ir tuo šis siūlymas baigėsi. Jeigu jis (V. Č.) būtų ir norėjęs tos tabletės, jis jam būtų jos nedavęs, nes tabletes įsigijo tik savo reikmėms ir niekam jų duoti neketino. Iš to, kad juokėsi, abu suprato, kad jis nerimtai siūlė išbandyti tabletes. Toliau bendravo su V. Č., laukė suvartotos tabletės dalies poveikio. Praėjus panašiai dviem valandoms nuo jų atvykimo prie ežero (duomenys neskelbtini), jis (R. V.) nutarė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) užsipilti degalų. Nuvažiavus apie 10 kilometrų prisiminė, kad ant porankio buvo pasidėjęs ketvirtį tabletės ir žvilgtelėjęs pamatė, kad jos ten nebėra. Iš pradžių pagalvojo, kad vairuodamas netyčia ranka ją nustūmė ant grindų ar nuo nelygaus žvyruoto kelio ji pati galėjo nukristi, todėl jos tuo metu nebeieškojo, nes atrasti tokį daiktą ant automobilio grindų, po sėdynėmis yra sunku.

(duomenys neskelbtini) užsipylęs kuro, važiavo į (duomenys neskelbtini), nes susisiekus su A. P., šis pasakė, kad danties nebeskauda. A. P. paėmę iš namų, visi trys vėl važinėjo po kaimą, taip leisdami laiką. Tarpusavyje bendraudami pastebėjo, kad V. Č. kažkaip keistai elgiasi, jo akių vyzdžiai lyg ir išsiplėtę, todėl tik tada suprato, kad jo (R. V.) padėtas ant porankio ketvirtis tabletės nenukrito, o jam nematant, ją galėjo paimti ir suvartoti V. Č.. Pats V. Č. apie tai nieko jiems nesakė, ir nei jis, nei A. P. apie tai su V. Č. nekalbėjo. Dėl šių aplinkybių savo pirmoje apklausoje nurodė, kad V. pasiėmė 0,25 tabletės. Taip jiems bevažinėjant, sustabdė policijos pareigūnai. Tikrindami automobilį rado likusią vieną psichotropinės medžiagos tabletę, kurią tebelaikė dėtuvėje po vairu. Pareigūnams iš karto prisipažino, kad tai jo tabletė ir kad tai gali būti psichotropinė medžiaga, vadinama „ratais“. Pats po suvartotos tabletės dalies nesijautė apsvaigęs. Santykiai su V. Č. normalūs, bendrauja nuo mokyklos laikų, mokykloje žaidė futbolą, žinojo, kad V. Č. yra (duomenys neskelbtini) metų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotus nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais:

2020 m. lapkričio 26 d. nepilnamečio liudytojo V. Č. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole (1 t. 73-75 b.l.) užfiksuota, kad su R. V. yra pažįstami nuo mokyklos laikų, kartu žaisdavo futbolą. R. yra (duomenys neskelbtini) metais vyresnis. Tą dieną, kai važinėjosi, R. pasiūlė pabandyti narkotikų ir padavė jam į ranką pusę tabletės. Ji buvo rožinės spalvos. Tabletę užsigėrė limonadu. Kokio nors poveikio nepajuto. Tai darė 1-ą kartą.

2020 m. rugsėjo 24 d. nepilnamečio liudytojo V. Č. apklausos, darytos dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei protokole užfiksuota, jog būnant prie ežero, R. V. jam pasiūlė narkotinių medžiagų, kurios buvo tabletės pavidalo. Tokias tabletes matė pirmą kartą, ir tai buvo apskritai pirmas kartas. R. V. jam pasiūlė, sakydamas „ar norėtum?, pasakė, kad tai yra „ratai“. Kad „ratai“ yra narkotinė medžiaga žinojo, nes žiūrėjo visokius video. Tabletė buvo rožinė, kaulo formos. R. V. davė jam pusę tabletės. Jis ją paėmė, nes norėjo pasirodyti prieš draugą. Suvartojo įsidėdamas į burną ir užsigėrė vandeniu. Tabletę R. V. tiesiog pasiūlė ir nieko nesakė dėl atsiskaitymo. Po suvartojimo dar valandą pabuvo prie ežero, o paskui nuvažiavo iki A. P. namų. Po to visiems trims važinėjant, sustabdė policijos pareigūnai, kurie rado likusią tabletę. R. V. žinojo, kad jis yra nepilnametis, kada gimęs, kiek jam metų (1 t. 62-63 b.l.).

Liudytojas E. N., parodė, kad patruliuojant (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis. Jau buvo vėlus metas, kaimelis, todėl nusprendė patikrinti ar vairuotojas blaivus, jo dokumentus, ar viskas gerai. Patikrinimo metu daiktadėžėje po vairu buvo rasta viena tabletė. Vairuotojas prisipažino, kad tai narkotinė medžiaga, kurią nusipirko internetu. Kartu buvo nepilnamečiai keleiviai. Vairuotojas buvo blaivus, bet kėlė įtarimą, drebėjo jo rankos. Po to pasakė, kad tų medžiagų vartojo prieš keletą valandų. Vairuotojas buvo nušalintas nuo tolesnio vairavimo. Tada jie iškvietė operatyvinės grupės pareigūnus ir su vairuotoju važiavo į priėmimo skyrių daryti reikiamų testų. Prieš apžiūrint automobilį vairuotojo klausė, ar galima jį apžiūrėti. Vairuotojas leido. Buvo daromas vaizdo ir garso įrašas. Detaliau įvykio aplinkybių nepamena.

2020 m. rugsėjo 10 d. liudytojo E. N. apklausos protokole(1 t., 49-50 b. l.) užfiksuota, kad vykdant tarnybines pareigas 2020 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini), dirbant kartu su kolega A. J., (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdė. Jį vairavo R. V.. Šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo nepilnametis V. Č., o gale - nepilnametis A. P.. Sustabdyto automobilio vairuotojas R. V. akivaizdžiai jaudinosi, kramtė lūpas, kalba nebuvo rišli, alkoholio kvapo nesijautė. Paklausus, ar asmenys neturi draudžiamų daiktų, jie atsakė, kad ne. Atlikus dalinę automobilio apžiūrą, automobilio priekyje, vairuotojo pusėje, po vairu esančioje daiktadėžėje buvo rastas plastikinis indelis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ir šviesiai raudonos spalvos tabletė. Paklausus R. V. kas tai, jis atsakė - „ratai“ ir nurodė, kad ją įsigijo per kažkokią programėlę. R. V. buvo surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį, ir jis laikinai nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo.

2020-09-05 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma ir prieduose - fotolentelėse užfiksuota, kad įvykis fiksuotas (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas automobilis yra juodos spalvos, 5 durų, universalo kėbulu, (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi kelio važiuojamojoje dalyje priekiu link (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilio saloną, jame yra įvairių daiktų, drabužių, šiukšlių, tuščių butelių. Automobilio salono priekinėje dalyje vairuotojo pusėje esančioje daiktinėje rastas indelis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo šviesiai raudonos spalvos tabletė. Bagažinėje taip pat yra tuščių bakelių, automobilio detalių, šiukšlių (1 t. 22-30 b.l.).

Prokuroro pateiktame ir teismo posėdyje peržiūrėtame vaizdo įraše CD laikmenoje užfiksuota, kad pirminės transporto priemonės apžiūros metu salone buvo rasta tabletė. Policijos pareigūnui vairuotojo R. V. paklausus, kieno ji, šis atsakė - „mano“. Taip pat jis nurodė, kad pirko (duomenys neskelbtini) prieš dvi savaites už 10 Eur. Padarius detalią apžiūrą, buvo rasta įvairių kitokių medikamentų ir beisbolo lazdos. Aiškintasi, kam šie daiktai priklauso.

Iš 2020-09-05 daiktų apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūrėjus baltos spalvos buteliuką su užsukamu laikikliu, viduje rasta viena rožinės spalvos tabletė(1 t. 31-36 b. l.).

2020-10-26 specialisto išvadoje nurodoma, kad rausvos spalvos tabletės iš balto buteliuko (indelio) su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, 2020-09-04 rasto atliekant automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalinę apžiūrą, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė 0,068 g (1 t. 40-43 b. l.).

2020-10-21 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad V. Č., 2020-09-05 01.30 val. paimtame šlapime rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA). Šlapime benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrohidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (1 t. 81 b. l.).

2020-10-27 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad iš R. V., 2020-09-05, 00.20 val. paimtame šlapime rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA), amfetamino. Šlapime benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrohidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (1 t. 87 b. l.).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis numatyta BK XXXVII skyriaus straipsniuose. Šio skyriaus 269 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintuose narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašuose su vėlesniais pakeitimais, nurodyta, kad MDMA yra psichotropinė medžiaga, įtraukta į 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašą. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, MDMA kiekis, neviršijantis 0,2 g, yra nedidelis. Baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis diferencijuojama atsižvelgiant į disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis tikslą bei disponuojamų medžiagų kiekį.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o pagal BK 261straipsnį – tas, kas narkotines ar psichotropines medžiagas platino nepilnamečiams. Nusikaltimas, numatytas BK 261 straipsnyje, yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straispsnio 6 dalis) ir baudžiamoji atsakomybė pagal jį kyla nepriklausomai nuo nepilnamečiams išplatinto narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio.

Kaip ir nurodoma pareikštame kaltinime, R. V., savo reikmėms, t.y. paties vartojimui, iš nenustatyto šaltinio ir nenustatytos vietos, jo paties teigimu, (duomenys neskelbtini) pas nepažįstamą asmenį, 2020 m. rugsėjo 3 d. įgijęs ne mažiau, kaip 0,068 g psichotropinės medžiagos – MDMA, parsigabeno ją, ir neketindamas platinti, laikė automobilyje iki 2020 m. rugsėjo 4 d. vidurnakčio, kol ji buvo rasta policijos pareigūnų. Apklaustas pareigūnas E. N. nuosekliai paaiškino, kad minėtą vakarą patruliuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį, kuriame sėdėjo keletas jaunuolių. Jie sustabdė automobilį patikrinimui. Vairuotojas kramtė lūpas, nervinosi. Paklausus, ar jaunuoliai neturi neleistinų daiktų, jie pasakė, kad tokių neturi. Buvo patikrintas automobilis, rasta rausvos spalvos tabletė, kuri buvo išimta. Kad tai psichotropinė medžiaga, kurią neteisėtai įsigijo R. V., patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad rusvos spalvos tabletės sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurios masė 0,068 g. Taigi byloje nustatyta, kad R. V. disponavo, t.y. įgijo, gabeno bei laikė psichotropinę medžiagą, o nustatytas jos kiekis yra vertinamas kaip nedidelis, nes neviršija 0,2 g. Iš kaltinamojo duotų parodymų matyti, kad jis suprato, jog įgydamas psichotropinę medžiagą, ją laikydamas ir gabendamas, elgėsi neteisėtai ir taip veikti norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Taigi, jo kaltė padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir abejonių nekeliančiais įrodymais.

Taip pat visiškai pagrįstas R. V. pareikštas kaltinimas, jog jis psichotropinę medžiagą - MDMA platino, duodamas jos nepilnamečiui V. Č.. Nors R. V. neigia V. Č. davęs psichotropinės medžiagos, aiškindamas, kad ant sėdynės porankio paliktą tabletės dalį jis galėjo pasiimti pats, ši jo versija paneigiama, nes ji akivaizdžiai nesutampa su kita bylos medžiaga ir jai prieštarauja. Ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisme, kur nepilnamečio V. Č. parodymai buvo paskelbti įstatymo nustatyta tvarka, jis nuosekliai ir aiškiai parodė su šiuo įvykiu susijusias aplinkybes, kad su R. V. būnant prie ežero, šis paėmė medžiagos, jų įvardijamos „ratais“. V. Č. žinojo, kas tai yra, pats matė ir nurodė, jog tai rožinės spalvos tabletė. Vieną tabletės dalį suvartojo pats R. V., kitą dalį pasiūlė jam. Norėdamas pasirodyti prieš vyresnį draugą, jis neatsisakė, ir ją išgėrė, užsigerdamas gaiviuoju gėrimu. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, V. Č. parodė, kad jam ta medžiaga buvo paduota į rankas. Kad tiek kaltinamasis, tiek ir V. Č. vartojo psichotropinę medžiagą - MDMA, patvirtina specialisto išvados, kuriose nustatyta, kad pas juos abu tokios medžiagos buvo rasta organizme. R. V. savo paaiškinimuose yra nurodęs, kad V. Č. automobilyje keistai elgėsi. Tą patį patvirtino ir pareigūnas E. N., atkreipęs dėmesį į jaunuolių nenatūralų elgesį. Be to, tą vakarą policijos pareigūnai, patikrinimo metu automobilyje rado tabletę, kurią ištyrus nustatyta, jog tai tokia pati medžiaga – MDMA. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, šios medžiagos turėjo būtent R. V., jos įsigijęs dieną prieš ir vežiojęsis savo automobilyje. Taigi, V. Č. vartojo būtent psichotropinę medžiagą MDMA, buvusią R. V. žinioje, ir tik jis yra atsakingas už jos platinimą nepilnamečiui. V. Č. aiškiai nurodo, kad „ratų“ jam pasiūlė R. V., o jis neatsisakė. V. Č. parodymais nėra priežasčių netikėti, nes jie iš esmės yra nuoseklūs, priešingai, nei R. V., kuris, siekdamas sušvelninti savo atsakomybę, prašė savo motinos susisiekti su V. Č. prieš pastarojo apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t. 126 - 127 b.l.).

Nagrinėjamu atveju, platinimo būdas, t.y. jos patekimas nepilnamečiui, teisinės reikšmės neturi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnametis asmuo dėl nepakankamos socialinės, psichinės ir fizinės brandos negali tinkamai suvokti savo veiksmų pavojingumo, todėl bet kokie kaltininko veiksmai, kuriais nepilnametis skatinamas vartoti psichotropines ar narkotines medžiagas, kelia tiesioginę grėsmę nepilnamečio sveikatai ir yra draudžiami. Teismui nėra pagrindo abejoti ir tuo, ar kaltinamasis R. V. suprato, kad V. Č. yra nepilnametis. Bylos duomenys patvirtina, kad apie jo nepilnametystę R. V. neabejotinai buvo žinoma, nes jie mokėsi vienoje mokykloje, žaidė futbolą, kartu leido laisvalaikį, gyvena toje pačioje vietovėje - (duomenys neskelbtini).

Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad kaltinamojo R. V. veiksmuose yra visi požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, kuri teisingai kvalifikuota ir visiškai įrodyta duomenimis, kurie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintini įrodymais.

Bausmių skyrimo motyvai ir kiti nuosprendžiu išsprendžiami klausimai

Kaltinamasis R. V. padarė vieną tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. R. V. yra jauno amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini), kur charakterizuojamas, kaip kruopštus ir pareigingas darbuotojas, priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro įskaitoje neregistruotas (1 t., 174 b.l.), eilę kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą) (1 t., 176-185 b.l.). Duomenų apie išlaikytinius nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006 ir kt.).

Įvertinus R. V. veiksmus darant nusikaltimą, susijusį su psichotropinės medžiagos platinimu nepilnamečiui, matyti, kad jis disponavo santykinai mažu psichotropinių medžiagų kiekiu, ir nesant abejonės, kad tokios veikos yra itin pavojingos, šiuo atveju sunkių ir nepataisomų padarinių nesukėlė, veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nesavanaudiška ir padaryta neturint piktų kėslų, nulemta tiek paties kaltinamojo jauno amžiaus ir lengvabūdiško elgesio bei požiūrio į įstatymų saugomas vertybes, neįvertinus jos pavojingumo ir gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės, tiek ir paties nepilnamečio jo draugo V. Č., kurio amžius yra (duomenys neskelbtini), rizikingo ir nekritiško elgesio. Taigi, šiuo atveju, galima konstatuoti, kad R. V. nėra tiek pavojingas, kad būtų galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus jam tik BK 261 straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Vertinant kartu jo asmenybę ir veikų pobūdį, darytina išvada, kad niekada neteistam, labai jauno amžiaus, dirbančiam, turinčiam realiai įgyvendinamų ateities planų ir bausmės prasmę suvokiančiam asmeniui, tokios griežtos - laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų visiškai netikslingas. Teismo vertinimu, visi bausmės kaltinamajam tikslai gali būti pasiekti neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, o taikant BK 54 straipsnio 3 dalį skirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą labai sunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau minėtas aplinkybes, jam skirtinas laisvės apribojimas, nustatant atitinkamus įpareigojimus ir draudimus, numatytus BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Teismo vertinimu, ši bausmė leis įgyvendinti BK 41, 80 straipsniuose įtvirtintas bausmės paskirties nuostatas (bendrąją prevenciją, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimą ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimą).

R. V. už BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė taip pat.

R. V. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 2 punktas).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. 114-115 b.l.) paliekama galioti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimai išsprendžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Duomenų apie proceso išlaidas teismui nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį ir 261 straipsnį, ir jį nubausti:

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

- pagal BK 261 straipsnį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. V. paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. V. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Teismui perduotas CD laikmenas su vaizdo, garso įrašais ir kita informacija, palikti byloje.

Į (duomenys neskelbtini) sandėlį - saugyklą, (duomenys neskelbtini), perduotą saugojimui likusią po tyrimo medžiagą (1 t., 44 b.l.), sunaikinti, kaip uždraustą civilinėje apyvartoje.

Į (duomenys neskelbtini) saugojimo patalpą perduotą saugojimui plastikinę dėžutę su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kvito serijos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 45-47 b.l.), sunaikinti, kaip mažavertę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.