Kauno apygardos teismo nutartis

2013-01-14 · Civilinė byla Nr. 2A-47-510/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-14
Bylos Nr.
2A-47-510/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Ramūnas Mitkus (pran.), Algirdas Remeika
Atsakovas
Vigmanto Kasparaičio, Vigmantui Kasparaičiui
Ieškovas
Ričardo Kasparaičio
Kategorijos
  • 82.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-47-510/2013
2-21-3-02080-2011-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 82.3; 25.3; 22.6; 34.6;121.21;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Ramūno Mitkaus (kolegijos pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vigmanto Kasparaičio apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-47-214/2012 pagal ieškovo Ričardo Kasparaičio ieškinį atsakovui Vigmantui Kasparaičiui dėl neteisėto turto iššvaistymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Ričardas Kasparaitis patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2010-10-27 mirė ieškovo ir atsakovo Vigmanto Kasparaičio motina Jadvyga Kasparaitienė. Po jos mirties ieškovas ir atsakovas V. Kasparaitis tapo turto įstatyminiais paveldėtojais. J. Kasparaitienė prieš mirtį buvo pripažinta neveiksnia ir teismas jos globėju buvo paskyręs atsakovą. J. Kasparaitienė turėjo nekilnojamojo turto, todėl teismas nutartimi paskyrė atsakovą turto administratoriumi. Atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip J. Kasparaitienės turto administratoriaus, pareigas. Atsakovas pardavė J. Kasparaitienei priklausiusį žemės sklypą, esantį adresu Maižiškių km. Šiluvos sen., Raseinių raj., taip pat butą, esantį adresu Kauno r. sav., Garliavos m., S. Lozoraičio g. 3-26. Žemės sklypas buvo parduotas 2009-02-23 d. už 28275 Lt sumą, butas buvo parduotas 2008-06-05 d. už 67160 Lt sumą. J. Kasparaitienė nuo 2007-01-01 iki 2010-10-31 gavo Valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir našlės pensiją. J. Kasparaitienei nuo 2006 m. spalio 13 d. iki 2010 m. gegužės 1 d. buvo mokama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, kurios vidurkis sudarė apie 800 Lt mėnesiui. Šie pinigai buvo pervedami į atsakovo sąskaitą. J. Kasparaitienė iki mirties turėjo 4000 Lt indėlį AB Ūkio banke. Atsakovo sprendimas parduoti nekilnojamąjį turtą leidžia daryti išvadą, kad jis naudojosi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, pažeisdamas ieškovo, kaip turto paveldėtojo, teisėtus interesus. Apie nekilnojamojo turto pardavimą ieškovas sužinojo tik po motinos mirties. Jos išlaikymui gautų 1500 Lt per mėnesį tikrai pakako. Be to, parduotą žemės sklypą iki pardavimo atsakovas nuomojo. Motinai priklausiusį butą atsakovas nuomojo nuo 2005 m. pabaigos (kai tik motiną teismas pripažino neveiksnia) iki buto pardavimo, nes J. Kasparaitienė gyveno atsakovo namuose. Kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovas yra įstatyminiai turto paveldėtojai, kitų įpėdinių nėra, pusė sumos, kuri turėjo likti pardavus J. Kasparaitienei priklausiusį žemės sklypą ir butą, turi būti išreikalauta iš atsakovo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 49717,50 Lt sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo Vigmanto Kasparaičio ieškovui Ričardui Kasparaičiui 24858 Lt už parduotą turtą; priteisė iš atsakovo valstybei 558 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų; priteisė iš ieškovo atsakovui 1250 Lt advokato pagalbai byloje apmokėti. Teismas sprendime nurodė, kad J. Kasparaitienės gaunamos našlės ir senatvės pensijos bendra suma nuo 2007-01-18 iki 2010-10-01 išaugo nuo 525,01 Lt Iki 715,71 Lt. Slaugos išlaidų kompensacijos dydis buvo kintamas. Ginčo laikotarpiu J. Kasparaitienė turėjo nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį Garliavoje, Lozoraičio g. 3-26, ir bendrosios dalinės nuosavybės teise ¼ dalį žemės sklypo Raseinių rajone, Maižiškių kaime. Atsakovas 2011-10-04 pirko paminklą bei medžiagas ir darbus už 6800,20 Lt, laidojimo paslaugoms išleido 1640 Lt. J. Kasparaitienės turėtas 4000 Lt indėlis 2008-01-31 buvo išmokėtas atsakovui. 2007-08-08 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi buvo išduotas leidimas V. Kasparaičiui parduoti J. Kasparaitienės butą, nustačius, kad gauti už butą pinigai bus panaudoti J. Kasparaitienės priežiūrai. J. Kasparaitienė nuo 2005 m. iki mirties gyveno kartu su atsakovu bei jo šeima, atsakovo šeimai priklausančiame bute Lozoraičio g. Nr. 3-20. Ji sirgo sunkia liga, buvo pripažinta neveiksnia ir jai buvo reikalinga priežiūra. Atsakovo ir jo šeimos buvo tinkamai prižiūrima, buvo ja rūpinamasi iki mirties. Ją atsakovas palaidojo bei sutvarkė kapavietę. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad žemės sklypas buvo parduotas už 28 275 Lt, o butas už 67 160 00 Lt sumą. Šių ieškovo teiginių ir turto pardavimo kainos atsakovas neginčijo. Atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių išlaidas, turėtas sergančios motinos J. Kasparaitienės išlaikymui, tik pateikė šių išlaidų suvestinę. Atsakovo nurodytos visos išlaidos negali būti pripažintos išimtinai panaudotos jo globojamos neveiksnios motinos interesais. Atsakovas, vykdydamas savo motinos globėjo ir turto administratoriaus pareigas, pardavė jai priklausantį turtą bei paėmė iš banko įstaigos jos 4000 Lt santaupas. Atsakovo teiginiai, kad jis išleido gautus už parduotą motinos turtą visus pinigus jo poreikiams tenkinti, nepilnai pagrįsti bei neatitinka teisingumo ir protingumo principų, tačiau atsakovas tinkamai rūpinosi savo globojama netekusia veiksnumo motina nepertraukiamai penkerių metų laikotarpiu, ją palaidojo, laidojimo išlaidos pagrįstos turimais dokumentais. Surinkti dokumentus, patvirtinančius J. Kasparaitienės poreikiams tenkinti turėtų išlaidų pagrįstumą penkerių metų laikotarpiu, atsakovui nebuvo realios galimybės. Teismas neturi galimybės tiksliai apskaičiuoti atsakovo turėtų išlaidų J. Kasparaitienės priežiūrai, jos turto administravimui, tačiau vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šios išlaidos realiai buvo didesnės negu 1480 Lt per mėnesį, todėl ieškinį tenkina iš dalies, priteisdamas iš atsakovo ieškovui 1/2 dalį ieškinyje prašomos priteisti sumos – 24858 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas Vigimantas Kasparaitis apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1) ieškovas teigė, kad atsakovas pasinaudojo motinos turtu, nes atsakovas ir jo sutuoktinė visą gyvenimą niekur nedirbo. Paneigdamas šią aplinkybę atsakovas teismui pateikia tiek savo, tiek sutuoktinės duomenis apie išsilavinimą, socialinio draudimo knygelės nuorašą bei duomenis iš teritorinės darbo biržos, įrodančius, kad tiek atsakovas, tiek jo sutuoktinė turi specialybes ir sugebėjo dirbti savarankiškai, tačiau dėl motinos slaugos ir globos negalėjo dirbti ir gauti pajamų. Nuo 2007-03-20 iki 2010-10-29 teritorinė darbo birža neregistravo apelianto kaip bedarbio, nes globa buvo prilyginama darbui. Preziumuojant, kad dirbdamas būtų gavęs bent 1 MMA dydžio atlyginimą ar uždarbį, per laikotarpį nuo 2005-11-15 iki 2010-10-29, apeliantas neteko mažiausiai 47200 Lt pajamų;

2) J. Kasparaitienės liga buvo ypač progresuojanti. Ji be ligų, kurios buvo nustatant neveiksnumą, sirgo ir žarnyno liga. Ji nuolat kėlė pavojų pati sau ir visam turtui;

3) lėšos, gautos už J. Kasparaitienės turtą sudaro 99435 Lt. Lėšų suma, gauta J. Kasparaitienės kaip pensija ir tikslinė slaugos išmoka, apytiksliai būtų apie 65 000 Lt. Teismas neįvertino aplinkybės, kad nuo 2005-10-11 iki 2006-11-01, kuomet J. Kasparaitienė negavo tikslinės išmokos už slaugą, o tegaudavo tik 525 Lt pensijos, ją savo lėšomis išlaikė Kasparaičiai. Teismas padarė išvadą, kad 1480 Lt suma rūpestingai slaugomo tokio ligonio poreikiams tenkinti nebuvo pakankama, tačiau nepasisakė, kokia tikslai suma būtų buvusi reikalinga. J. Kasparaitienės poreikiai per slaugos laikotarpį sudarė 138 720 Lt, todėl akivaizdu, kad net ir netiksliai nurodytos bei atsakovo apskaičiuotos išlaidos slaugai yra tikėtinos ir protingos pagal buvusią faktinę situaciją. Pridėjus V. Kasparaičio negautas pajamas (47200 Lt), J. Kasparaitis dėl globojamo asmens prarado daugiau, nei sudarė J. Kasparaitienei mokamos išmokos bei lėšos, gautos pardavus jos turtą.

Atsiliepimas

Ieškovas Ričardas Kasparaitis atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais: 1) atsakovo nurodytų tam tikrų daiktų įsigijimas, kuriems buvo išleisti pinigai, nesusiję su slaugomos motinos tiesioginiais poreikiais (laiptinės durys, visi buto langai ir kt.);

2) jeigu apeliantui buvo sunku prižiūrėti ir globoti motiną, ją globoti galėjo ieškovas, tikrai nereikalaudamas sau atlyginimo;

3) teismas pagrįstai nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra mirusios J. Kasparaitienės įstatyminiai įpėdiniai ir turi teisę į jos palikimą lygiomis dalimis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2005-10-11 sprendimu, priimti civilinėje byloje Nr. 2-1745-264/05, buvo pripažinta neveiksnia ieškovo Ričardo Kasparaičio ir atsakovo Vigmanto Kasparaičio motina Jadvyga Kasparaitienė. Kauno rajono apylinkės teismo 2005-11-15 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. G-2-2455-264/05, atsakovas V. Kasparaitis buvo paskirtas J. Kasparaitienės turto globėju ir administratoriumi. 2010-10-27 J. Kasparaitienė mirė (mirties liudijimas, b. l. 13). Ieškovas, kaip pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) kreipėsi į Kauno rajono 5-ojo notarų biuro notarę dėl palikimo priėmimo (b. l. 14).

Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b. l. 27-42)matyti, kad 2008-06-05 buvo parduotas J. Kasparaitienei nuosavybės teise priklausęs butas, esantis Garliavoje, Lozoraičio g. 3-36, o 2010-07-21 buvo parduota J. Kasparaitienei nuosavybės teise priklausiusi ¼ dalį žemės sklypo, esančio Raseinių rajone Maižiškių kaime, dalis. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad žemės sklypas buvo parduotas už 28 275 Lt , o butas buvo parduotas 2008-06-05 už 67 160 Lt sumą. Šiuos ieškovo teiginius, kad turtas buvo parduotas būtent tokiomis kainomis, apeliaciniame skunde patvirtino pats atsakovas (b. l. 105). Be to, 2008-01-31 atsakovui buvo išmokėtas J. Kasparaitienės turėtas 4000 Lt indėlis (AB Ūkio banko pažyma, b. l. 68). Taigi, tuo metu, kai atsakovas buvo J. Kasparaitienės globėjas, bendra J. Kasparaitienės parduoto nekilnojamojo turto ir išmokėto indėlio suma sudarė 99435 Lt.

Vertindama apelianto argumentus dėl išlaidų, susijusių su J. Kasparaitienės globa, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 3.244 straipsnio 1 dalį neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, įvertino ir išsamiai išanalizavo, kokią gautų pinigų dalį atsakovas galėjo išleisti motinos poreikiams tenkinti. Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas atsižvelgė į J. Kasparaitienės gautų našlės ir senatvės pensijų bei slaugos išlaidų kompensacijų sumas, į jos sveikatos būklę, jos priežiūrai, maistui, vaistams ir kitas jos poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į atsakovo turėtas laidojimo, paminklo pirkimo ir pastatymo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo teiginiai, jog jis išleido visus gautus už parduotą motinos turtą pinigus globojamos motinos poreikiams tenkinti, nepilnai pagrįsti. Teismas pagrįstai nurodė, kad sukaupti dokumentus, patvirtinančius J. Kasparaitienės poreikiams pirktų medikamentų, higienos priemonių, maisto produktų, ir kitų jos gyvenimo atvejų išlaidų pagrįstumą penkerių metų laikotarpiu, atsakovui nebuvo realios galimybės, nes jis slaugė sau artimą žmogų, gyvenantį jo šeimoje ir jo namuose. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti atsakovo turėtų išlaidų J. Kasparaitienės priežiūrai, jos turto administravimui. Nesant galimybės pagrįsti dokumentais minėtas išlaidas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš atsakovo ieškovui 1/2 dalį prašomos sumos, t. y. 24858 Lt, visiškai atitinka ir CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Apelianto apeliacinio skundo argumentas, jog turi būti atsižvelgta į tai, kad jis, globodamas savo motiną J. Kasparaitienę, negalėjo dirbti ir neteko mažiausiai 47 200 Lt pajamų, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal CK 3.243 straipsnio 1 dalį globėjas, kuris yra globotinio artimas giminaitis, šias pareigas atlieka neatlygintinai. CK normos apeliantui nesuteikia teisės gautas už parduotą J. Kasparaitienės turtą lėšas naudoti kaip netektas pajamas dėl negalėjimo įsidarbinti.

Apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo Kauno teritorinės darbo biržos Kauno rajono skyriaus pažymas, diplomų bei socialinio draudimo pažymėjimo kopijas (b. l. 110-116). CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo teismo sprendimo ir apeliacinio skundo motyvus, pripažįsta, jog šiuos dokumentus galima priimti ir tirti, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tačiau sprendžia, kad jie bylos baigčiai neturi įtakos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškinį, bylą iš esmės išsprendė teisingai. Apeliacinio skundo motyvai ir patekti nauju įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, valstybės naudai iš atsakovo priteistinos 204 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 159) (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–326 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u ta r i a:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Vigmanto Kasparaičio 204 Lt (dviejų šimtų keturių litų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, bankas – „Swedbank“ AB, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjai Raimondas BuzelisRamūnas MitkusAlgirdas Remeika