Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-23 · Civilinė byla Nr. 2A-100-881/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-23
Bylos Nr.
2A-100-881/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06817-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
Ieškovas
G. J.
Atsakovas
J. B.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-100-881/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06817-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-13037-127/2013 pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui J. B. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. J. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad atsakovas J. B. yra E. J., gimusio 2012 m. kovo 27 d., tėvas, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2013 m. vasario 27 d., iki vaiko pilnametystės, taip pat 5 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 27 d. iki 2013 m. vasario 27 d. Nurodė, kad atsakovas yra jos sūnaus E. J. tėvas, tačiau gera valia savo tėvystės nepripažįsta, sūnaus neaugina ir jo neišlaiko. Nepilnamečiui vaikui valstybė skiria kas mėnesį 300 Lt dydžio pašalpą. Ieškovė mokosi vidurinės mokyklos 11 klasėje, savo pajamų ir turto neturi, ją išlaiko tėvai ir kiti artimieji.

Atsiliepimas

Atsakovas J. B. su ieškiniu sutiko iš dalies. Teismo posėdyje paaiškino, kad atliko DNR tyrimus ir įsitikino, kad yra ieškovės sūnaus tėvas, taigi savo tėvystę pripažino. Atsakovas sutiko, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutiko mokėti sūnui reikalaujamo kiekvieną mėnesį 500 Lt išlaikymo. Nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) 12 klasėje, jokių pajamų neturi, pats yra išlaikomas tėvų, todėl sūnui galėtų skirti kiekvieną mėnesį tik 200 Lt dydžio išlaikymą, kurį mokėtų ne jis pats, o jo tėvai. Išlaikymo įsiskolinimas, atsakovo nuomone, galėtų būti priteistas tik nuo jo pilnametystės, t. y. 2013 m. sausio 2 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nustatė, kad atsakovas yra E. J. tėvas, nustatė nepilnamečio E. J. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2013 m. vasario 27 d., iki sūnaus pilnametystės, ir 2 750 Lt išlaikymo įsiskolinimą, pavesdamas išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei.

Teismas nurodė, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus nustatyta įstatyme, tačiau teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str.). Nustatant išlaikymo dydį, būtina įvertinti tiek vaiko poreikius tam tikru laikotarpiu, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes teikti išlaikymą. Nepilnametis E. yra dar mažas, specialių poreikių neturi, valstybė jo išlaikymui skiria kiekvieną mėnesį 300 Lt dydžio pašalpą. Abu vaiko tėvai neseniai sulaukė pilnametystės, mokosi vidurinių mokyklų dieniniuose skyriuose, savo turto ir pajamų neturi. Atsakovas ruošiasi baigiamiesiems egzaminams, gavęs brandos atestatą, ketina įsidarbinti ir studijuoti neakivaizdiniu būdu. Taigi teismas manė, kad dabartinėje situacijoje kiekvienas iš tėvų vaikui turėtų skirti kas mėnesį po 250 Lt. Tėvų skirti 500 Lt (250 Lt x 2) ir 300 Lt valstybės pašalpa, viso 800 Lt per mėnesį, anot teismo, suteiks galimybę užtikrinti pačius būtiniausius vaiko poreikius. Ateityje, atsakovui pradėjus dirbti ir gaunant nuolatines pajamas, priteista iš tėvo išlaikymo suma turėtų būti didinama (CK 3.201 str.).

Teismas nustatė, kad tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų atsakovas nevykdė nuo sūnaus E. gimimo, t. y. 2012 m. kovo 27 d., todėl už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 27 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2013 m. vasario 27 d., atsakovas turėtų sumokėti 2 750 Lt (250 Lt x 11 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė G. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos ir 5 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo dienos. Nurodo, kad pagal teismų praktiką, minimali vaiko išlaikymo suma turi būti ne mažesnė kaip 1 000 Lt. Apeliantė, kaip ir atsakovas, mokėsi mokykloje, tačiau sugebėjo su artimųjų pagalba išlaikyti sūnų ir skirti jo reikmėms reikalingą sumą. Atsakovas yra pilnametis, sveikas, darbingas, šiais metais baigė mokyklą, tačiau savo sūnumi visiškai nesirūpino ir toliau nesirūpina. Šiuo metu atsakovas gyvena skyrium nuo tėvų, žaidžia krepšinį, t. y. turi lėšų pragyvenimui ir netgi pomėgiams. Tuo tarpu apeliantė viena rūpinasi sūnumi ir privalo skirti trūkstamą sūnaus išlaikymo dalį. Apeliantės ir atsakovo turtinė padėtis yra visiškai vienoda, todėl jie turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie sūnaus išlaikymo bent minimalia suma.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas vaiko išlaikymui priteisė tiek, kiek yra proporcinga jo galimybėms: atsakovas mokosi vidurinėje mokykloje, yra tėvų išlaikomas ir jokių pajamų neturi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Aiškindami ir taikydami šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, teismai, kaip ir nurodė apeliantė, laikosi praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši teismų praktika buvo suformuluota tose bylose, kuriose išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo priteisiamas iš pilnamečių tėvų. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos specifika yra ta, kad vaiko susilaukė nepilnamečiai, t. y. asmenys, kurie patys yra (buvo) reikalingi išlaikymo. Nors skundžiamo sprendimo priėmimo metu abu tėvai jau buvo sulaukę pilnametystės, konkrečiai atsakovas jau turėjo 18 metų, susiklosčiusios situacijos tai iš esmės nekeitė, nes atsakovas tuo metu vis dar mokėsi mokykloje, 12 klasėje (b. l. 51, 67). Taigi teismo sprendimas į vaikui skirtiną išlaikymo sumą įtraukti valstybės skiriamą pašalpą buvo socialiai teisingas ir paremtas bendruoju protingumo principu. Vis dėlto, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko teisę į pilnavertį ir harmoningą vystymąsi, teisėjų kolegija sprendžia, kad bendra teismo nustatyta išlaikymo suma (įskaitant 300 Lt valstybės pašalpos) negalėjo būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, todėl teismo priteistas išlaikymo dydis ir išlaikymo įsiskolinimas pakeičiamas pagal aktualiu laikotarpiu galiojusį minimalios mėnesinės algos dydį.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo teismas priteisė už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 27 d. iki 2013 m. vasario 27 d., t. y. už 11 mėn. Nuo 2012 m. kovo 27 d. iki 2012 m. liepos 31 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 800 Lt, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. – 850 Lt, o nuo 2013 m. sausio 1 d. – 1 000 Lt. Taigi už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 27 d. iki 2012 m. liepos 31 d. iš atsakovo turėtų būti priteistas 1 000 Lt išlaikymo įsiskolinimas (250 Lt x 4 mėn.), už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. – 1 375 Lt išlaikymo įsiskolinimas (275 Lt x 5 mėn.), o nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 27 d. – 700 Lt išlaikymo įsiskolinimas (350 Lt x 2 mėn.), iš viso – 3 075 Lt. Nuo 2013 m. vasario 27 d. iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis didintinas iki 350 Lt kas mėnesį.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytas išlaikymo dydis yra tik laikinas ir neišvengiamai (pasikeitus vaiko poreikiams, atsakovui baigus mokyklą) turės būti keičiamas (CK 3.201 str.).

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš atsakovo priteistą išlaikymo įsiskolinimą padidinti iki 3 075 Lt, o periodinėmis išmokomis priteistą išlaikymo dydį padidinti iki 350 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas ~ 27 proc., todėl remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 46,71 Lt už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio (173 Lt x 0,27).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti: iš atsakovo J. B. nepilnamečiam sūnui E. J. priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis padidinti iki 350 Lt, o priteistą išlaikymo įsiskolinimą padidinti iki 3 075 Lt.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 46,71 Lt už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

Teisėjai Virginijus KairevičiusDanutė KutrienėVilija Mikuckienė