- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-09
- Bylos Nr.
- Iv-1391-422/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00834-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- I. S., G. Š.
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, susipažinusi su pareiškėjų I. S. ir G. Š. skundu atsakovui Alytaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjų I. S. ir G. Š. skundas atsakovui Alytaus miesto savivaldybės tarybai, kuriuo prašoma panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. T-221 „Dėl savivaldybės kontrolieriaus“.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Teisė į teisminę gynybą sprendžiant administracinius ginčus įtvirtinama Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismų praktikoje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis aiškinama kaip įtvirtinanti pareiškėjo, kaip ginčo (administracinės bylos) šalies ir administracinės bylos proceso šalies požymį – materialinį teisinį suinteresuotumą, tai yra pareiškėjas turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-198/2011, 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004). Taigi, ABTĮ asmens kreipimąsi į teismą sieja su besikreipiančio asmens pažeistų tiesių ar laisvių gynimu, taip pat nustato galimybę asmeniui ginti ir įstatymo saugomą viešąjį interesą, tačiau tokia teisė suteikiama ne kiekvienam, o tik apibrėžtam subjektų ratui, t. y. prokurorui, administravimo subjektui, valstybės kontrolės pareigūnui, kitoms valstybės institucijoms, tarnyboms ar fiziniams asmenims įstatymų nustatytais atvejais (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p. ir 56 str.).
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2011-09-29 Alytaus miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą Nr. T-221 dėl savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo perkėlimo į savivaldybės kontrolieriaus pareigas.
Vietos savivaldos įstatymo 23–24 straipsniuose nustatytos savivaldybės tarybos nario teisės ir pareigos. Šiose teisės normose nustatytas baigtinis savivaldybių tarybų narių teisių ir pareigų sąrašas. Teisės ar pareigos kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo nurodytos teisės nuostatos savivaldybių tarybų nariams nenumato. Tokio nurodytų teisės nuostatų aiškinimo nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris, vadovaujantis ABTĮ 13 straipsnio 1 dalimi formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (pvz.: 2004 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-282/2004, 2004 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-535-2004, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1429/2010, 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-339/2010, 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-576/2011).
Reikalavimas dėl ginčijamo tarybos sprendimo panaikinimo grindžiamas procedūriniais konkurso į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo pažeidimais, t. y., kad Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisija 2011 m. rugsėjo 2 d. nustatė konkurso savivaldybės kontrolieriaus pareigoms eiti laimėtoją, tačiau ši komisija sudaryta pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Skunde konkretūs pareiškėjų, kaip fizinių asmenų ir kaip tarybos narių, teisių ir interesų pažeidimai, kuriuos būtų sukėlęs ginčijamas sprendimas, nenurodyta.
Iš skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėjai minėtą sprendimą ginčija ne dėl to, kad juo buvo pažeistos pareiškėjų subjektinės teisės, o dėl teisės aktais reglamentuotų procedūrų pažeidimų, t.y., pareiškėjai siekia apginti įstatymo saugomą viešąjį interesą. Tačiau viešąjį interesą, tame tarpe ir įstatymo saugomą interesą, ginti įstatymas suteikia teisę ne visiems subjektams, o tik tam tikroms institucijoms, nurodytoms ABTĮ 56 str., prie kurių pareiškėjai nėra priskirti.
Pareiškėjai, kaip savivaldybės tarybos nariai, pagal įstatymą taip pat neturi teisės individualiai ginti savivaldybės interesų teisme ir tuo pačiu ginčyti savivaldybės tarybos, kaip kolegialaus organo, sprendimų. Šiuo atveju jie galėtų ginti savivaldybės interesus tik veikdami atstovų procesinėje padėtyje (ABTĮ 49 str.), atstovaudami savivaldybę, arba tik kaip asmenys, gindami ginčijamu sprendimu betarpiškai pareiškėjų pažeistą teisę, t. y. pareiškėjai, kaip tarybos nariai, turi teisę kreiptis į teismą tik vienu aspektu – dėl jų betarpiškai pažeistos teisės pareikšti valią balsavimo metu. Tai konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-535-2004. Konkrečiu atveju skunde nėra išdėstyti argumentai dėl pareiškėjų, kaip tarybos narių, balsavimo teisių pažeidimų, nėra nurodytos pareiškėjų konkretūs teisių ir jų interesų pažeidimai, todėl darytina išvada, jog jie neturi teisės kreiptis į teismą, todėl toks skundas nenagrinėtinas teismų ir jis atsisakytinas priimti ( ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Tokiu būdu savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolė įstatymų leidėjo yra priskiriama Vyriausybės atstovo kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėj byloje Nr. A662-1429/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjų I. S. ir G. Š. skundą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.