- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- AN2-141-526/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00084-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. D.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Irmantas Balčiūnas, Irmantas Balčiūnoap
- Kategorijos
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. gynėjo advokato Irmanto Balčiūno apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2021 m. gruodžio 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. D. už tai, kad ji 2021 m. gruodžio 2 d. 01.25 val. Stadiono g. 35A, Klaipėdoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 81 ir 127 punktų reikalavimus, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, darydama kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, esant kelio dangai padengtai ledu ir šlapiu sniegu, neatsižvelgdama į važiuojamosios kelio dalies būklę, nesilaikydama saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdama kairėn keitė vairuojamos transporto priemonės judėjimo kryptį, nerodydama atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, spausdama akseleratoriaus pedalą didino variklio apsukas, dėl to priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdama transporto priemonę slysti šonu („piešiant saulę“, „piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą. Dėl to atsirado didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindama elementarias moralės ir elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2022 m. sausio 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, A. D. paskirta 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 mėnesių. Šį Institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. gynėjas advokatas I. Balčiūnas apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. gynėjo advokato I. Balčiūno skundo netenkino ir nurodė, jog A. D. versija, kad 2021 m. gruodžio 2 d. 1.25 val. Stadiono g. 35A, Klaipėdoje, jos vairuojamas automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo vairuotas chuliganiškai, nes automobilis paslydo dėl sudėtingų oro sąlygų, o ne tyčia sukeliant slydimą, yra paneigta teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų policijos pareigūnų parodymais bei jų tarnybiniais pranešimais ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Teismas nurodė, jog neturi jokio pagrindo netikėti iš esmės tarpusavyje sutampančiais policijos pareigūnų G. Petrauskienės ir A. Pakštaičio teismo posėdžio metu duotais parodymais apie tai, kad jie matė aikštelėje chuliganiškai manevruojantį baltos spalvos automobilį, kuris du kartus priverstinai slydo šonu, o tokį automobilio slydimą sukėlė tyčiniai vairuotojo veiksmai – staigus vairo sukimas į kairę ir akseleratoriaus pedalo spaudimas. Be to, teismo nuomone, policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes visiškai pavirtina ir byloje esančių vaizdo įrašų turinys. Minėtų vaizdo įrašų turinys bei liudytojų parodymai visiškai paneigia A. D. nurodytą aplinkybę, jog automobilis galėjo paslysti netyčia – įrašuose matomus automobilio slydimus stovėjimo aikštelėje akivaizdžiai nulėmė valiniai automobilio vairuotojo veiksmai – staigus akseleravimas ir automobilio vairo sukimas. Teismo vertinimu, tai, jog A. D. pati išprovokavo nevaldomą automobilio slydimą, patvirtina ir ta aplinkybė, jog važiuodama aikštelėje apsnigtu keliu ir slydusi, numušdama besmegenį, bei neabejotinai supratusi, jog automobilis pavojingai slydo dėl slidžios kelio dangos, A. D., nemažindama važiavimo greičio bei nestabdydama, toliau važiuoja į aikštelės galą ir ten vėl išprovokuoja tokį patį nevaldomą automobilio slydimą. Teismui nekėlė abejonių tai, kad kelio danga buvo slidi, ir ant jos važiuojantis automobilis galėjo paslysti ir netyčia, tačiau šiuo atveju akivaizdu, jog A. D. pasinaudojo slidžia kelio danga, jog sukeltų automobilio nevaldomą slydimą šonu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ne vairuotojo tyčiniai veiksmai (vairo sukimas ir akseleravimas), o kitos nuo jo nepriklausančios aplinkybės nulėmė automobilio pavojingą slydimą. Teismui taip pat nekėlė abejonių tai, kad A. D. automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, ant slidžios kelio dangos tyčia staigiai akseleruojant ir sukant vairą, taip priverčiant automobilį slysti šonu, keisti važiavimo kryptį, ir tokiu būdu sukeliant pavojų visiems eismo dalyviams. Teismo vertinimu, tokiais savo veiksmais A. D. parodė aiškią nepagarbą visuomenei, savo vairuojamo automobilio išskirtinumą, vairavo itin įžūliai ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką. Teismui akivaizdu, jog tokiu savo elgesiu A. D. atvirai pademonstravo nepagarbą visuomenei, paniekino moralės ir elgesio normas, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, o tokiam elgesiui pateisinti nesama jokios objektyvios dingsties. Teismas nesutiko su A. D. versija, jog ji vairuodama automobilį negalėjo kelti pavojaus eismo ar žmonių bei savo saugumui, kadangi aikštelėje ji šalia savo automobilio nematė kitų eismo dalyvių. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad automobilis buvo vairuojamas automobilių stovėjimo aikštelėje ir nebuvo padaryta reali žala, nešalina A. D. atsakomybės, padarius KET pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad A. D., kaip pati parodė neturinti didelės patirties, slysdama šonu, galėjo tinkamai nesuvaldyti transporto priemonės, nes jos kontrolė priklausė ne vien nuo jos kaip vairuotojos, bet ir nuo kitų išorinių aplinkybių, sukelti avarinę situaciją, kurios metu būtų galėjęs nukentėti ne tik ji pati, bet ir kitų žmonių (ir kartu su ja važiavusių) gyvybė, sveikata ar turtas. Teismas pažymėjo, kad A. D. vairuojamas automobilis prieš pat besmegenio numušimą pravažiavo visai šalia kito automobilio (kuris vėliau važiavo jai iš paskos), taip pat jos manevravimo metu automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo kiti automobiliai su įjungtomis šviesomis ir šalia jų stovėjo žmonės. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo netikėti minėtų policijos pareigūnų nurodyta aplinkybe, kad iškart po įvykio A. D. prisipažino dėl chuliganiško vairavimo, o savo poziciją pakeitė vėliau susipažinusi su protokolu. Teismo nuomone, A. D. versija, kad ji prisipažino padarius pažeidimą būdama stresinėje situacijoje, kurią sukėlė policijos pareigūnai, bei jusdama jų spaudimą, yra neįtikima. Nurodo, kad iš minėtų vaizdo įrašų turinio matyti, kad pareigūnams sustabdžius A. D., ji buvo pakilios nuotaikos, juokavo, nurodė, kad supranta dėl ko buvo sustabdyta, policijos pareigūnui nurodžius sustabdymo priežastį (chuliganišką vairavimą), teiravosi, kaip asmenys dažniausiai aiškinasi dėl tokių dalykų, galiausiai nurodė sutinkanti su pažeidimu. Taigi, aptartoje situacijoje teismui nekilo abejonių, kad A. D. pradinius paaiškinimus prie jos priėjusiam policijos pareigūnui teikė savo valia ir jie visiškai atitinka šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą administracinį nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį bei paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, todėl naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos A. D. gynėjas advokatas I. Balčiūnas prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. D. nutraukti. Taip pat gynėjas prašo priteisti patirtas A. D. išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.
4.1. Apeliantės gynėjas skunde nurodo, jog su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nėra pagrindo sutikti, nes teismas dėl A. D. išvadas darė įrodymus vertindamas selektyviai, o vaizdo įrašas Nr. LJ711-KUC096-211202-012615-012700-20010100.MP4, kuriuo iš esmės rėmėsi teismas spręsdamas A. D. kaltės klausimą, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog A. D. padarė jai inkriminuojamą pažeidimą. Gynėjas pažymi, kad priešingai nei teismo konstatuojama, iš vaizdo įrašo Nr. LJ711-KUC096-211202-012615-012700-20010100.MP4 negalima aiškiai matyti ir neabejotinai tvirtinti, kad policijos pareigūnai turėjo visas galimybes matyti visus A. D. vairuojamo automobilio manevrus, pradedant automobilio slydimu numušant „senį besmegenį" (įrašo iki 00.03 min.), kuris pasak teismo akivaizdžiai matomas vaizdo įrašo Screen_Recording_20211202-044924_Instagram.mp4 pradžioje (įrašo 00.02-00.04 min.). Nurodo, kad vien tai, jog vaizdo įrašas Screen _ Recording_ 20211202-044924 _Instagram.mp4, kuriuo kaip galima spręsti iš teismo sprendimo, papildoma išvada dėl vaizdo įrašo Nr. L 1711-KUC096-211202-012615-012700-200 l O l OO.MP4 turinio, niekaip nepatvirtina, jog A. D. veiksmai atitiko jai inkriminuojamus ANK 420 straipsnio 2 dalies požymius, nes A. D. inkriminuojami veiksmai visiškai neatsispindi vaizdo įraše. Nurodo, kad kita vertus, sprendžiant pagal vaizdo įrašo Nr. L1711- KUC096-211202-012615-012700-20010100.MP4 turinį, A. D. inkriminuojamas pažeidimas yra nuo vaizdo įrašo 00.12 min., kai policijos pareigūnų vairuojamas automobilis įvažinėja į automobilių stovėjimo aikštelę, o tuo metu A. D. automobilis važiuoja tiesiai, po ko suka į kairę, po to vėl į kairę, tačiau kurioje būtent vietoje pasireiškia chuliganiško vairavimo objektyvieji požymiai, leidžiantys neabejotinai daryti tokias išvadas, ginčijamame sprendime net nenurodoma, o būtent kokiame vaizdo įrašo Nr. L1711- KUC096-211202-012615-012700-20010100.MP4 laiko tarpe (minutėje) pasireiškia inkriminuojamas nesaugus važiavimo greitis, tyčinis (specialus) staigus sukimas kairėn, keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo; 2) spaudimas akseleratoriaus pedalo didinant variklio apsukas, dėl to priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priverčiant transporto priemonę slysti šonu (,,piešiant saulę“, ,,piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsirado didžiulė rizika, įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui, išskyrus policijos pareigūnų paaiškinimais ir tarnybiniais pranešimais daromas subjektyvias prielaidas, kurių kaip minėta vaizdo įrašai niekaip nepatvirtina ir nepagrindžia A. D. veiksmų.
4.2. Apeliantės gynėjo nuomone, vien tai, jog policijos pareigūnai siekdami pateisinti ir/ar pagrįsti A. D. inkriminuojamo pažeidimo teisėtumą nurodė, kad jos vairavimas idant kėlė pavojų, jiems dar važiuojant link automobilių stovėjimo aikštelės, po ko įjungė švyturėlius, niekaip nepatvirtina inkriminuojamo pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, nes minėta, kad pažeidimas A. D. inkriminuojamas būtent policijos pareigūnams tarnybiniu automobiliu įvažiuojant į automobilių stovėjimo aikštelė, kai A. D. vairuojamas automobilis važiavo tiesiai, po to suko ir vėl suko. Nurodo, kad vaizdo įraše Nr. L171l-KUC096211202-012615-012700- 20010100.MP4 nefiksuojama, o ir objektyviai negalima matyti, kad A. D. vairuojamas automobilis keltų pavojų eismo saugumui. Gynėjo nuomone, aplinkybės, kad policijos pareigūnai idant matė, kad A. D. darė kelių eismo taisyklių pažeidimą, įjungė švyturėlius, negali būti labiau sureikšmintos nei byloje esantys objektyvūs duomenys – vaizdo įrašas Nr. LJ71l-KUC096211202-012615-012700-20010100.MP4. Pažymi, kad jei kaip nurodoma A. D. staigiai suko į kairę, po to vėl į kairę, tai be jokios abejonės būtų buvę matyti, kad jos vairuojamas automobilis būtų slydęs šonu, po ko vėl slydęs šonu ir automobilio slydimas būtų matęsis kur kas agresyvesnis, kad atitiktų inkriminuojamas aplinkybes susijusias su akseleratoriaus pedalo spaudimu didinant variklio apsukas, dėl ko idant priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdama transporto priemonę slysti šonu (,,piešiant saulę“, ,,piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdoma ir tai, jog pareigūnų vaizdo ir garso priemonėmis fiksuojama A. D. teiginiai apie nedidelį slydimą, jokios įtakos neturi. Gynėjo manymu, byloje nesiaiškinta kaip ir ką A. D. suvokė bei vertino, juolab jos spėjimu buvo išsakyta tokia pozicija, kuri pirmos instancijos teismo vertinta kaip pripažinimas apie tariamai netinkamą vairavimą. Gynėjo vertinimu, teismo argumentai, kad tolimesniu važiavimu į aikštelės galą ir ten dar vienu automobilio slydimu, kad tokius automobilio manevrus policijos pareigūnai iškart nedvejodami įvertino kaip chuliganiškus ir įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius bei sustabdė A. D. vairuojamą automobilį, niekaip nepagrindžia išvados, jog A. D. automobilių stovėjimo aikštelėje transporto priemonę vairavo darydama KET pažeidimą, kurio net vaizdo įraše nėra galimybės apkritai objektyviai matyti.
4.3. Apeliantės gynėjas pažymi, kad tariamas A. D. pažeidimas fiksuotas tamsiu paros metu, esant dirbtiniam apšvietimui, neaišku kokiu atstumu. Gynėjo nuomone, neįtikėtina ir pagrįstai kelia abejonių, jog policijos pareigūnai važiuodami tarnybiniu transportu, kai automobilių stovėjimo aikštelėje yra daug medžių, nesant duomenų kokiu atstumu buvo nuo A. D. daromo tariamo pažeidimo, galėjo objektyviai matyti, kad automobilis staigiai sukant vairą slydo, tariamai nesilaikė saugaus greičio, buvo didinamas grietis spaudžiant akseleratorių. Gynėjo manymu, vien tai, kad ginčijamame sprendime teigiama, jog policijos pareigūnai turėjo visas galimybes matyti visus A. D. vairuojamo automobilio manevrus, pradedant automobilio slydimu numušant „senį besmegenį“ (įrašo iki 00.03 min.), kuris pasak teismo akivaizdžiai matomas vaizdo įrašo Screen_ Recording_ 20211202-044924 _Instagram.mp4 pradžioje, niekaip nepatvirtina išvados, kad jos, A. D. vairavimas prilygo chuliganiškam vairavimui, kurio kaip pats teismas pripažįsta ginčijamame sprendime, nefiksuota vaizdo įrašo Nr. L1711-KUC096211202- 012615-012700-20010100.MP4 turinyje, o išvada daroma iš pareigūnų parodymų, tarnybinių pranešimų, kurie be jokios abejonės surašyti vienu metu, bei A. D. paaiškinimų fiksuojamų vaizdo įrašų įrenginiais. Pažymi, kad A. D. už kaip teigia teismas „senio besmegenio“ numušimą, neinkriminuojamas pažeidimas, pažeidimas inkriminuojamas nuo to laiko momento, kai policijos pareigūnai įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, o tuo metu A. D. vairuojama transporto priemonė važiuoja tiesiai, t. y. nuo vaizdo įrašo 00.12 min. ir apie tai, kad A. D. prieš tai vairuodama automobilį, atliko kokius tai tariamus chuliganiškus veiksmus, nutarime nėra inkriminuota.
4.4. Apeliantės gynėjas nurodo, kad teismas konstatuodamas A. D. kaltę vertino ir tai, kad iškart po įvykio A. D. prisipažino dėl chuliganiško vairavimo, t. y. iš vaizdo įrašo Nr. 2021_1202_012722_015.MP4 matyti, kad kalbėdama su prie jos automobilio priėjusiu policijos pareigūnu būdama gerai nusiteikusi A. D. pati pripažino, kad norėjo partrenkti besmegenį (įrašo 00.57 min.), o vėliau policijos pareigūnui paklausus, kokį jos paaiškinimą įrašyti į protokolą, ji nurodė sutinkanti su policijos pareigūno nurodytu pažeidimu (01.18 min.). Nurodoma, kad vaizdo įraše Nr. 2021_1202_015527_016.MP4, girdisi kaip A. D., jau susipažinusi su administracinio nusižengimo protokolu, sako „Ką aš čia padariau, aš tiesiog užsukau vairą ir slydau, ir viskas“ (00.04 min.), ,,Tai čia prieš tai slydinėjo tūkstančiai“ (00.06 min.) ir nurodytos aplinkybės teismui nekėlė abejonių, kad A. D. pakeitė savo poziciją dėl nusižengimo, t. y. nebesutiko su pažeidimu, tik dėl to, kad sužinojo, jog dėl šio nusižengimo jai gresia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, netinkamai vertino bei interpretavo A. D. veiksmus. Apeliantės gynėjas pažymi, kad A. D. pažeidimas dėl „senio besmegenio“ partrenkimo neinkriminuojamas, o inkriminuojamas už tai, kad automobilių aikštelėje važiavo ratu. Mano, kad vien tai, kad teismo vertinimu A. D. nurodė, kad „Ką aš čia padariau, aš tiesiog užsukau vairą ir slydau, ir viskas“ (00.04 min.), ,,Tai čia prieš tai slydinėjo tūkstančiai“ (00.06 min.), nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų kategoriškų išvadų dėl pažeidimo inkriminavimo, nes minėta, kad tokios aplinkybės vaizdo įrašo Nr. Ll 711 -KUC096211202-012615- 012700-20010100.MP4 turinyje nefiksuojamos, kita vertus inkriminuojami veiksmai neabejotinai turėjo aiškiai matytis ir nekelti abejonių, nes toks automobilio manevravimas, kaip inkriminuojami objektyvieji pažeidimo požymiai, yra pakankamai ir aiškiai matomas ir neabejotinai leistų daryti išvadas, jog buvo vairuojama pažeidžiant KET reikalavimus. Pažymima, kad duodamas paaiškinimus policijos pareigūnas A. Pakštaitis teigė, kad aikštelėje, kurioje pasak jo buvo pavojingai manevruojama, akivaizdžiai buvo ir žmonių, kurie buvo tam tikru metu išlipę iš automobilio, taip pat stovėjo automobilių ir iš paskos važiavo automobilis, A. D. vairuodama automobilį privertė jį slysti šonu, nes didindama važiavimo greitį suko vairą į kairę taip padarydama automobilį sunkiai valdomą, kėlė pavojų kitiems asmenims sėdintiems kitose transporto priemonėse, bei vairuojamo automobilio keleiviams. Tačiau, gynėjo nuomone, vertinant minėto vaizdo įrašo Nr. L 1711-KUC096- 211202-012615-012700-20010 l 00.MP4 turinį, nematyti jokių aikštelėje iš automobilių išlipusių žmonių ar stovinčių žmonių, kam būtų kilusi reali grėsmė dėl A. D. automobilio vairavimo, o taip pat nesuprantama, kuris vaizdo įrašo laikas pagrindžia pareigūno teiginius, o tai jog iš paskos važiavo automobilis, kuris buvo pakankamai dideliu ir saugiu atstumu nuo A. D. vairuojamo automobilio ir judėjo nedideliu greičiu, kad aikštelėje stovėjo kiti automobiliai, kuriems jokia reali grėsmė dėl A. D. vairavimo nekilo, nes nėra matyti, kad jos automobilis slystu ir kiltų atsitrenkimo grėsmė, sudaro pakankamą pagrindą, kad policijos pareigūnų padarytos išvados apie tariamą pažeidimą buvo subjektyvios ir keliančios pagrįstų abejonių, kurių teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė ir nevertino.
4.5. Apeliantės gynėjas pažymi, kad žiemos metu, esant apsnigtai važiuojamajai kelio dangai, transporto priemonės, dalyvaudamos viešame eisme ir sukdamos į vieną ar tai kitą pusę, vairuotojui spaudžiant akseleratorių, ganėtinai tankiai prasisuka ratai ir to pasėkoje itin tankiai paslystą šonu, ir tokių veiksmų beatodairiškas inkriminavimas kaip chuliganiškas vairavimas, sudarytų pagrįstas prielaidas, jog taikomi akivaizdžiai pertekliniai reikalavimai ir nepagrįstai būtų taikoma atsakomybė transporto priemonių vairuotojams. Todėl, gynėjo vertinimu, jei pasak policijos pareigūnų A. D. automobilis slydo, tačiau apie ratų prasisukimą nesigilinat ar automobilis tik priekiniais ar keturiais ratais, dar nereiškia, jog A. D. veiksmai atitiko ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimo objektyviuosius požymius. Apeliantės gynėjo nuomone, byloje be pareigūnų žodinių paaiškinimų, tarnybinių pranešimų, kurie rengti vienu metu, atkartojant vienas kito nuomonę, kitų objektyvių duomenų, neginčytinai patvirtinančių, kad A. D. padarė jai inkriminuojamą pažeidimą, nesurinkta, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo jokio objektyvaus ir pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad A. D. padarė jai inkriminuotą pažeidimą.
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktos A. D. gynėjo advokato I. Balčiūno apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje A. D. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje sudėtis. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimą A. D. veikoje.
9. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. D. kaltę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, jų parodymai teisme, vaizdo įrašai bei kiti administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, todėl ji pagrįstai patraukta atsakomybėn ir nubausta už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
10. Apeliaciniame skunde A. D. gynėjas advokatas I. Balčiūnas nurodo ir akcentuoja, jog teismas dėl A. D. išvadas darė įrodymus vertindamas selektyviai, o vaizdo įrašas Nr. LJ711 KUC096-211202-012615-012700-20010100.MP4, kuriuo iš esmės rėmėsi teismas spręsdamas A. D. kaltės klausimą, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog A. D. padarė jai inkriminuojamą pažeidimą. Tačiau su šiais administracinėn atsakomybėn patrauktosios gynėjo apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, jog sprendžiant A. D. kaltės klausimą buvo remiamasi ne tik apeliaciniame skunde minimu vaizdo įrašu Nr. LJ711- KUC096-211202-012615-012700-20010100.MP4, bet ir kitais administracinėje byloje esančiais objektyviais įrodymais, t. y. policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jų išsamiais ir sutampančiais parodymai teisme, kitais vaizdo įrašais bei kitais byloje esančiais įrodymais.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje A. D. padaryti veiksmai pripažįstami kaip chuliganiškas vairavimas, o A. D. versija, kad 2021 m. gruodžio 2 d. 1.25 val. Stadiono g. 35A, Klaipėdoje, jos vairuojamas automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo vairuotas chuliganiškai, nes automobilis paslydo dėl sudėtingų oro sąlygų, o ne tyčia sukeliant slydimą, yra visiškai paneigta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog nėra jokio pagrindo netikėti iš esmės tarpusavyje sutampančiais policijos pareigūnų G. Petrauskienės ir A. Pakštaičio teismo posėdžio metu duotais parodymais apie tai, kad jie matė aikštelėje chuliganiškai manevruojantį baltos spalvos automobilį, kuris du kartus priverstinai slydo šonu, o tokį automobilio slydimą sukėlė tyčiniai vairuotojo veiksmai – staigus vairo sukimas į kairę ir akseleratoriaus pedalo spaudimas. Pažymėtina, jog tokias pačias įvykio aplinkybes jie išdėstė tiek įvykio vietoje surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek vėliau tą pačią dieną surašytuose tarnybiniuose pranešimuose. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes visiškai pavirtina ir byloje esančių vaizdo įrašų turinys. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą peržiūrėjęs ir įvertinęs vaizdo įrašą Nr. L1711-KUC096-211202-012615-012700-20010100.MP4, konstatuoja, kad policijos pareigūnai turėjo visas galimybes matyti visus A. D. vairuojamo automobilio manevrus, pradedant automobilio slydimu numušant „senį besmegenį“ (įrašo iki 00.03 min.), kuris akivaizdžiai matomas vaizdo įrašo Screen_Recording_20211202-044924_Instagram.mp4 pradžioje (įrašo 00.02-00.04 min.), tolimesniu važiavimu į aikštelės galą ir ten dar vienu automobilio slydimu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog minėtų vaizdo įrašų turinys bei liudytojų parodymai visiškai paneigia A. D. nurodytą aplinkybę, jog automobilis galėjo paslysti netyčia – įrašuose matomus automobilio slydimus stovėjimo aikštelėje akivaizdžiai nulėmė valiniai automobilio vairuotojo veiksmai – staigus akseleravimas ir automobilio vairo sukimas. Tai, jog A. D. pati išprovokavo nevaldomą automobilio slydimą, patvirtina ir ta aplinkybė, jog važiuodama aikštelėje apsnigtu keliu ir slydusi, numušdama besmegenį, bei neabejotinai supratusi, jog automobilis pavojingai slydo dėl slidžios kelio dangos, A. D., nemažindama važiavimo greičio bei nestabdydama, toliau važiuoja į aikštelės galą ir ten vėl išprovokuoja tokį patį nevaldomą automobilio slydimą. Apeliacinės instancijos teismui kaip ir pirmosios instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. D. automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, ant slidžios kelio dangos tyčia staigiai akseleruojant ir sukant vairą, taip priverčiant automobilį slysti šonu, keisti važiavimo kryptį, ir tokiu būdu sukeliant pavojų visiems eismo dalyviams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiais savo veiksmais A. D. parodė aiškią nepagarbą visuomenei, savo vairuojamo automobilio išskirtinumą, vairavo itin įžūliai ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką.
12. Apeliaciniame skunde A. D. gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad A. D. vairavimas kėlė kokį nors pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, kadangi vertinant minėto vaizdo įrašo Nr. L 1711- KUC096- 211202-012615-012700-20010 l 00.MP4 turinį, nematyti jokių aikštelėje iš automobilių išlipusių žmonių ar stovinčių žmonių, kam būtų kilusi reali grėsmė dėl A. D. automobilio vairavimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apeliacinio skundo argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad pavojus kitiems eismo dalyviams (buvusiems aikštelėje ir važiavusiems kartu su A. D.) buvo sukeltas, o tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs vaizdo įrašą Nr. LJ711 KUC096-211202-012615-012700-20010100.MP4 konstatuoja, jog A. D. vairuojamas automobilis prieš pat besmegenio numušimą pravažiavo visai šalia kito automobilio (kuris vėliau važiavo jai iš paskos), taip pat jos manevravimo metu automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo kiti automobiliai su įjungtomis šviesomis ir šalia jų stovėjo žmonės. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat patvirtino įvykio vietoje buvę ir pažeidimą betarpiškai stebėję policijos pareigūnai G. Petrauskienė ir A. Pakštaitis (b. l. 81-83).
13. Apeliaciniame skunde A. D. gynėjas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bei interpretavo A. D. veiksmus ir žodžius iš karto po įvykio. Gynėjo vertinimu, vien tai, kad A. D. policijos pareigūnui nurodė, kad „Ką aš čia padariau, aš tiesiog užsukau vairą ir slydau, ir viskas“ (00.04 min.), ,,Tai čia prieš tai slydinėjo tūkstančiai“ (00.06 min.), nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų kategoriškų išvadų dėl pažeidimo inkriminavimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas paminėtus A. D. žodžius pareigūnui vertina kaip prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad A. D. versija, jog ji prisipažino padarius pažeidimą būdama stresinėje situacijoje, kurią sukėlė policijos pareigūnai, bei jusdama jų spaudimą, yra neįtikima. Iš aukščiau paminėtų vaizdo įrašų turinio matyti, kad pareigūnams sustabdžius A. D., ji buvo pakilios nuotaikos, juokavo, nurodė, kad supranta dėl ko buvo sustabdyta, policijos pareigūnui nurodžius sustabdymo priežastį (chuliganišką vairavimą), teiravosi, kaip asmenys dažniausiai aiškinasi dėl tokių dalykų, galiausiai nurodė sutinkanti su pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismui kaip ir pirmosios instancijos nekyla abejonių, kad A. D. pradinius paaiškinimus prie jos priėjusiam policijos pareigūnui teikė savo valia ir jie visiškai atitinka šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. D., pažeidė KET 4 (eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu), 5 (eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis), 9 (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 81 (įspėjamieji signalai yra šie: posūkių, stabdžių šviesos signalų įjungimas (gali būti rodomi ranka); garso signalo įjungimas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos, įspėjamųjų mirksinčių oranžinių šviesų įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas arba pritvirtinimas prie transporto priemonės), 127 (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) punktų reikalavimus, ir savo tyčiniais veiksmais, o ne dėl atsitiktinio automobilio slystelėjimo, sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui ir tai padarė dėl chuliganiškų paskatų.
15. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo A. D. veikoje, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktosios A. D. gynėjas I. Balčiūnas taip pat prašė priteisti patirtas A. D. išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą prašomos bylinėjimosi išlaidos ANK ir BPK nustatyta tvarka iš valstybės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos A. D. gynėjo advokato Irmanto Balčiūno apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.