- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-08
- Bylos Nr.
- A-556-134-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- V. E.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Juozas Šeškevičius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo suteikti pabėgėlio statusą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. E. skundu (b. l. 3 – 5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2006 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. (15/6-15)-12PR-7 ,,Dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo (duomenys neskelbtini) V. E.” dalį, kurią atsisakyta pareiškėjui suteikti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą ir įpareigoti Migracijos departamentą suteikti pareiškėjui pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą.
Pareiškėjas nurodė, kad sprendime nemotyvuotas teiginys „nepateikęs įtikinamų argumentų”, kurį atsakovas turėjo pagrįsti priimdamas sprendimą. Pabrėžė, kad sprendime nenurodyta, jog pareiškėjo saugumo klausimas 2005 m. lapkričio 29 d. buvo svarstytas Seimo Tarpparlamentinių ryšių su (duomenys neskelbtini)ir nutarta, kad dėl rašinių ginančių (duomenys neskelbtini) gali būti įtrauktas į Rusijos specialiųjų tarnybų persekiojamų žmonių sąrašą ir, grįžęs į (duomenys neskelbtini), būti suimtas. Pareiškėjo teigimu, prigimtinė žmogaus teisė susirašinėti, spaudos laisvės teisė neatimta, tačiau jo literatūriniai rašiniai siųsti į (duomenys neskelbtini) valstybės paštu adresato nepasiekė, o pateko į (duomenys neskelbtini), specialiųjų tarnybų rankas, kai pradėjo ieškoti šių rašinių oficialiais būdais, jam buvo grąžinti rašiniai pažeistoje pakuotėje. Pareiškėjas pažymėjo, kad keletą metų Rusijos Federacijos ambasada jam neišdavė (duomenys neskelbtini) piliečio paso, po minėtų rašinių išsiuntimo, buvo pakviestas į ambasadą ir jam paaiškino, kad Rusijos piliečio užsienio paso jam neduos ir jį gali tik pasiųsti atgal (duomenys neskelbtini), išduodami dokumentą deportacijai į (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, jog teisės aktai reglamentuojantys pabėgėlio statuso suteikimą nereikalauja, kad prieglobsčio prašytojas būtų persekiojamas individualiai valstybės, kur yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Pareiškėjas pabrėžė, kad dėl pagrįstos baimės ir realios grėsmės būti persekiojamam neturi galimybių grįžti į tėvynę. Nurodė, kad kovoje dėl (duomenys neskelbtini) žuvo jo vienas sūnus, antras vos nebuvo suimtas, todėl turėjo visa šeima bėgti iš tėvynės.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 32 – 33) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti priimtą sprendimą nepakeistą.
Atsakovas nurodė, kad sprendimą priėmė nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pažymėjo, kad sprendime nurodytas pabėgėlio statuso nesuteikimo teisinis pagrindas, sprendimas grindžiamas Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus išvada. Prieglobsčio prašytojo duomenys, surinkti jo byloje, yra įslaptinti, pareiškėjas apie tai buvo asmeniškai informuotas ir su savo atstovu Migracijos departamente galėjo susipažinti, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsakovo teigimu, (duomenys neskelbtini) pateikti argumentai dėl persekiojimo atmestini, svarių motyvų, atitinkančių Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 86 straipsnio l dalyje apibrėžtus pabėgėlio statuso kriterijus, prieglobsčio prašytojas nepateikė. Pareiškėjas pateikė išgalvotus pasakojimus, neatitinkančius realybės faktų dėl individualaus persekiojimo nukreipto tiesiogiai prieš jį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 19 d. sprendimu (b. l. 54 – 55) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymu ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” (2004 m. balandžio 29 d. Nr. IX-2206) (toliau – ir Įstatymas), kurios nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, nuostatomis. Teismas nurodė, kad Pabėgėlio statuso suteikimą reglamentuoja Įstatymo 86 straipsnio l dalis. Teismas, remdamasis bylos medžiaga bei Migracijos departamento atlikto tyrimo išvadomis, konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) piliečio V. E. pateikti įrodymai dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį, nėra pagrįsti ir pakankami, kurie leistų daryti prielaidą dėl galimo persekiojimo, nukreipto prieš jį, (duomenys neskelbtini), kas atitiktų 1951 m. Ženevos Konvencijoje „Dėl pabėgėlių statuso” apibrėžtus persekiojimo pagrindus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui Migracijos departamento 2005 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. (15/6-3)-15PR-151 suteikta papildoma apsauga - leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra pakankama.
III.
Pareiškėjas V. E. apeliaciniu skundu (b. l. 58 – 59) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalies, 81 straipsnio, 86 straipsnio l dalies nuostatas.
2. Teismas sprendime apsiribojo epitetais ir jokių įrodymų, bylos aplinkybių konkrečiai nenagrinėjo.
3. Teismas visiškai sprendime nevertino fakto, kad iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) siųsti valstybės paštu pareiškėjo apsakymai, kuriuose parodyta nežmoniška Rusijos imperinė politika, (duomenys neskelbtini) naikinimas pagal nacionalinį požymį, atsidūrė Maskvoje, Rusijos specialiųjų tarnybų rankose, nevertino fakto, jog Lietuvoje rusų kalba išleista pareiškėjo knyga, parodanti ir aštriai kritikuojanti Rusijos vykdomą čečėnų tautos naikinimo politiką. Dėl minėtų apsakymų ir knygos turinio, esant vykdomai minėtai politikai, pareiškėjo pasirodymas (duomenys neskelbtini) ar naudojimasis (duomenys neskelbtini) valstybės gynyba neįmanomi dėl grėsmės gyvybei.
4. Teismas nevertino fakto, kad pabėgėlio statuso pareiškėjui suteikimo klausimą, kaip patvirtina byloje pateiktas Seimo Tarpparlamentinių ryšių (duomenys neskelbtini) grupės pirmininko R. K. pasirašytas 2005 m. lapkričio 30 d. raštas, svarstė ši Seimo grupė, kuri priėmė rekomendaciją dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui suteikimo. Šio įrodymo teismas visiškai nevertino, kaip nevertino ir liudytojo A. E. parodymų.
5. Teismas taip pat nevertino aplinkybių, jog pareiškėjo sūnus žuvo (duomenys neskelbtini) kare prieš (duomenys neskelbtini), kad kitas sūnus buvo sulaikytas ir jį pavyko išgelbėti tik pažinčių dėka ir kad po to du sūnūs bei žentas buvo priversti bėgti nuo persekiojimo (duomenys neskelbtini), buvo priverstos bėgti ir jų šeimos. Tad absoliučiai reali grėsmė yra pareiškėjo gyvybei. Todėl ir pareiškėjo baimė yra pagrįsta.
6. Teismas netinkamai taikė Įstatymo 86 straipsnio l dalies ir 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso” l straipsnio 2 punkto bei kitų straipsnių nuostatas.
7. Teismas nevertino ir to fakto, kad jau buvo Lietuvos Respublikoje pasikėsinimas užvažiuoti su automobiliu ant pareiškėjo. Tai įvyko po to, kai (duomenys neskelbtini) specialiųjų tarnybų buvo „apšviesti” minėti siųsti į (duomenys neskelbtini) pareiškėjo apsakymai rusų kalba.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 63-65) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas įvertinęs pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Šiuo metu pareiškėjas teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje, jam negresia priverstinis gražinimas į (duomenys neskelbtini). Apeliantas sąmoningai klaidina teismą, bandydamas sudaryti įspūdį, jog jis bus priverstas grįžti į (duomenys neskelbtini), jeigu jo skundas nebus patenkintas, tačiau tai visiškai neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – pabėgėlio statuso suteikimas Lietuvos Respublikoje.
Užsieniečių teisinę padėtį inter alia ir pabėgėlio statuso suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pabėgėlio statusas prieglobsčio prašytojui gali būti suteiktas tik dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų jam esant už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardintų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti <...>. Šios teises normos aiškinimas leidžia teigti, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prašytojas grįžęs į kilmės šalį gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai biologinei teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Galimas persekiojimas dėl nurodytų priežasčių turi būti pakankamai pagrįstas faktinių duomenų visuma, o ne hipotetinė prielaida, grindžiama faktais, neturinčiais ryšio su galima grėsme.
Kaip matyti iš Migracijos departamento surinktos medžiagos apelianto prašymas suteikti pabėgėlio statusą sietas su pašto siuntos, siųstos į (duomenys neskelbtini), pažeidimu, jos turinio susipažinimu Rusijos Federacijos specialiųjų tarnybų, atsisakymu išduoti Rusijos Federacijos piliečio pasą, giminaičių ir artimųjų žūtimi (Migracijos tarnybos medžiagos lapas Nr. 2). Šios aplinkybės, V. E. nuomone, užkerta kelią grįžimui į (duomenys neskelbtini) ir kelia grėsmę jo gyvybei bei sveikatai.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog išvardintos priežastys negali būti pagrindu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalies taikymui. Visų pirma, jos nepatenka į teisės normoje vartojamą kontekstą „būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų“. Antra, nėra aišku, kokio pobūdžio informacija buvo siunčiama paštu. Nors ir teigiama, jog tai buvo apsakymai apie (duomenys neskelbtini) tikrovę, tai nėra patvirtinta įrodymais nekeliančiais abejonių. Be to, ir iškelta versija dėl siuntinio turinio patekimo (duomenys neskelbtini) specialiųjų tarnybų žinion niekuo neparemta.
Pabėgėlio statuso suteikimas, kaip jau buvo minėta pirmiau, turi būti neatsiejamas nuo įstatymų leidėjo numatytų specialių kriterijų, kurių nesant nėra ir teisinio pagrindo tokio statuso suteikimui. Visuotinai žinomos ir neįrodinėtinos aplinkybės apie civiliniame gyvenime pasitaikančius faktus dėl pašto siuntų pažeidimo, keleivių bagažo netekimo ir panašiai, naudojantis oro transporto paslaugomis, atsisakymas išduoti kilmės šalies piliečio pasą, artimųjų ir giminaičių netektis, nesant įrodymų, jog ji įvyko dėl prieglobsčio prašytojo priklausymo visuomeninei grupei, reiškimo priešingų politinių pažiūrų, šalies, kurios pilietis prašytojas yra, atžvilgiu, išpažinimo religijos nepagrindžia „visiškai pagrįstos baimės“ dėl užsieniečio grėsmės jo gyvybei ar sveikatai.
Sprendimas netenkinti prašymo suteikti pabėgėlio statusą grįstinas ir Europos Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. direktyvos 2004/83/EB 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad „Nepažeisdamos Ženevos konvencijos valstybės narės gali nustatyti, kad prašytojui, kuris pateikia vėlesnį prašymą, paprastai pabėgėlio statusas nesuteikiamas, jeigu persekiojimo pavojus grindžiamas aplinkybėmis, kurias prašytojas sukūrė savo iniciatyva po išvykimo iš kilmės šalies“. V. E. dėl pabėgėlio statuso suteikimo kreipėsi pakartotinai, o pašto siuntos pažeidimas, knygos išleidimas (prašyme suteikti pabėgėlio statusą neminima; jos turinys neanalizuotas), net ir preziumuojant atsisakymą išduoti (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, įvyko prašytojui gyvenant Lietuvos Respublikoje.
Kita vertus, pabrėžtina tai, kad apelianto atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Atvirkščiai, jam ir toliau leista naudotis Migracijos departamento suteikta papildoma apsauga bei leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuri, kaip teisingai pažymėta Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime, yra pakankama apsauga jo teisių ir teisėtų interesų gynimui.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisė normas, reglamentuojančias pabėgėlio statuso suteikimą, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. E. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.