Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-07-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-444-1626-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-10
Bylos Nr.
N-444-1626-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1626/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. A. H. (S. A. H.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutarimo S. A. H. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnas 2008 m. balandžio 5 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. A. H. dėl to, kad jis tą pačią dieną, 4 val. 45 min., Maumedžių – Braškių gatvėse, Vilniaus mieste, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,02 promilių girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę (be vairuotojo pažymėjimo), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 59, 68 punktų reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį.

II.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. birželio 17 d. nutarimu S. A. H. už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 4500 litų baudą. Teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, S. A. H. paaiškinimu, kuriuo asmuo pripažino vairavęs automobilį neblaivus, bei kita bylos medžiaga. Pripažino, kad padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 129 straipsnį, kadangi automobilį S. A. H. vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Teismas nutarė, kad asmens atstovo pateikta specialisto išvada, pagal kurią S. A. H. nustatytas 0,80 promilių girtumas, įtakos padarytos veikos kvalifikacijai neturi. Nurodė, jog S. A. H. nei policijos pareigūnams, nei teismui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, o teismui pateikta pažyma, kurioje nurodyta, kad S. A. H. yra išduotas vairuotojo pažymėjimas, nepatvirtina asmens teisės vairuoti transporto priemones, kadangi nėra aišku, ar šią pažymą išdavusi institucija įgaliota tai daryti ir ar ši institucija veda teisės vairuoti transporto priemones atėmimo apskaitą. Pažymėjo, kad iš policijos pareigūnų paaiškinimų matyti, kad asmuo, pareigūnams jį sustabdžius, lietuviškai suprato ir kalbėjo. Tai, kad S. A. H. moka lietuvių kalbą, patvirtina ir išperkamosios nuomos sutartis, sudaryta lietuvių kalba, bei kiti byloje esantys įrodymai, todėl teismas padarė išvadą, kad vertėjo nedalyvavimas surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nėra esminis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių pažeidimas, šalinantis jo atsakomybę už padarytą pažeidimą.

S. A. H. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, todėl skyrė baudą, lygią sankcijoje numatytam jos vidurkiui.

III.

Apeliantas S. A. H. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, paskiriant minimalią baudą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, ir grąžinti skirtumą nuo jau sumokėtos baudos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo padarytą veiką, kadangi nepagrįstai pripažino, jog automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Pažymi, jog vairuotojo pažymėjimo pateikti negalėjo, nes jis pamestas, o tai, kad turi teisę vairuoti transporto priemones, patvirtina Danijos Karalystės valstybinės policijos pažyma. Teigia, kad Danijos Karalystės valstybinė policija yra įgaliota išduoti atitinkamo turinio pažymas ir ji tikrai veda apskaitą apie vairuotojo pažymėjimų atėmimą. Teismui pateikta originali pažyma, su originaliais Danijos Karalystės valstybinės policijos antspaudas ir nėra jokio pagrindo abejoti, kad ši institucija neįgaliota išduoti atitinkamas pažymas. Pabrėžia, jog kylant abejonių dėl pažymos, teismas turėjo aiškintis kilusius neaiškumus arba vadovautis principu, kad visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apeliantas nurodo, kad padaryta veika turėjo būti kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, o pagal 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvą 91/439/EEB, Europos Sąjungos valstybėje narėje vietos valdžios institucijos vairuotojo pažymėjimą, išduotą kitos valstybės narės, gali atimti tik asmenims, kurie toje šalyje pragyveno 185 dienas, ką pagrindžia ir Direktyvos 8 straipsnio 2 dalis. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, todėl Lietuvos Respublikos institucijos negali iš jo atimti teisės vairuoti transporto priemones. Prašo paskirti minimalią ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą – 1000 litų, ir grąžinti 3500 litų, kuriuos yra sumokėjęs, siekdamas susigrąžinti automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu S. A. H. paskirta administracinė nuobauda už padarymą pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, kuris nustato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti. Apeliantas ginčija padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą, t. y. mano, jog jo veiksmai kvalifikuotini ne pagal ATPK 129 straipsnį, o pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, iš esmės ginčydamas pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Spręsdamas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesant byloje įrodymų, patvirtinančių asmens teisę vairuoti transporto priemones, padaryta veika kvalifikuotina pagal ATPK 129 straipsnį, nustatantį atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones. Teismo išvada apie tai, kad S. A. H. neturi teisės vairuoti transporto priemones padaryta nepagrįstai remiantis vien ta aplinkybe, kad asmuo nei policijos pareigūnams, nei teismui nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Konstatuodamas, jog byloje esančios Danijos Karalystės valstybinės policijos pažymos, kuriose nurodyta, jog S. A. H. yra išduotas B kategorijos vairuotojo pažymėjimas, nepatvirtina asmens teisės vairuoti transporto priemones, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar šias pažymas išdavusi institucija įgaliota tai daryti ir ar minėta institucija veda teisės vairuoti atėmimo apskaitą. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog S. A. H. neturi teisės vairuoti transporto priemones, o policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sustabdytas nepateikė vairuotojo pažymėjimo (b. l. 4 – 7) ir pareigūnui Žydrūnui Adomaičiui S. A. H. teigė, jog vairuotojo pažymėjimas iš jo yra atimtas (b. l. 48). Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir jų nevertino, nepagrįstai darydamas išvadą, jog S. A. H. neturi teisės vairuoti transporto priemones.

Teisėjų kolegija apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairuotojo pažymėjimą yra pametęs, vertina kaip teismo klaidinimą. Pažymėtina, jog 2009 m. gegužės 8 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. N444-2575/2009 pagal S. A. H. apeliacinį skundą, iš kurios matyti, jog vairuotojo pažymėjimas iš asmens buvo paimtas policijos pareigūnų 2008 m. sausio 6 d. ir laikinas leidimas vairuoti išduotas tik 2008 m. birželio pabaigoje.

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje šios procesinės teisės normos buvo pažeistos, dėl ko negalima konstatuoti, kad byla išnagrinėta teisingai, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

S. A. H. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius