Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nevedęs, (duomenys neskelbtini), operatyvinės brigados elektromonteriu, (duomenys neskelbtini), elektriku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. M., 2018 m. spalio 4 d., apie 11.45 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,80 promilių etilo alkoholio kraujyje).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Išvada dėl V. M. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Tokie prašymai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Atsižvelgiant į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, veikos pavojingumą ir Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1871 įstatymu dėl baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo, nuo 2017 m. sausio 1 d., kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), siektinus tikslus, konstatuotina, kad šioje byloje nėra pakankamo pagrindo taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Šiame kontekste pažymėtina, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Be to, byla po bylos formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis V. M. yra brandaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvena savarankiškai, turi tris vaikus, dirba dvejose darbovietėse, psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso, todėl dėl jo asmenybės nebrandumo nekyla abejonių, ir todėl teismas nemano, kad dar reikia kito asmens, kuris turėtų ir galėtų jį auklėti, ir svarbiausia, kad tai duotų kokių nors teigiamų rezultatų, kai tuo tarpu laiduotoja pasiūlyta jo mama J. M., kuri gyvena atskirai, yra senyvo amžiaus. Nors laiduotoja tikina, galinti daryti įtaką kaltinamajam ir būtent jos paskatintas pastarasis pradėjo gydytis, tačiau teismo posėdžio metu pati prieš tai nurodė, jog sūnus neturi problemų dėl žalingo alkoholio vartojimo, nors susitinka ir bendrauja pakankamai dažnai, tačiau nesugebėjo užkirsti kelio nusikaltimui, šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis V. M. jau ne pirmą kartą grubiai pažeidžia kelių eismo taisykles, taip pat ir dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam, praeityje buvo teistas dėl to, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, bei, kad jis sukėlęs pavojų ir turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju asmeniu jam nepagelbėjo (teistumas išnykęs). Šiame kontekste teismui tai kelia abejonių, kaip ir apskritai kyla abejonių dėl papildomo auklėjimo V. M. poreikio bei jo rezultatų, laiduotojos galimybės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir užtikrinti jog jis ateityje nenusikalstų. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta aukščiau, J. M. prašymą dėl laidavimo teismas laiko formaliu, kaip siekį padėti V. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismo nuomone, laidavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui. Be to, kaip jau minėta, atsižvelgiant į šios veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus, tokio pobūdžio bylose net ir esant formalioms sąlygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų būti daugiau išimtis, o ne taisyklė tam, kad šiuo atveju būtų realiai formuojama, ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumo praktika, taigi V. M. baudžiamosios atsakomybės, kaltės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir bausmės parinkimo bei jos paskyrimo klausimai spręstini iš esmės.

V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

V. M. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. V. M. anksčiau teistas, teistumas išnykęs (b. l. 65), administracine tvarka baustas taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuomet nesusigrąžinęs teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę viršydamas leistiną greitį (b. l. 66–68), ir nors galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau laikytinas linkusiu pažeisti įstatymą asmeniu. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 73), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, kaltinamasis dirba (b. l. 69) dvejose darbovietėse, ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 84).

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, V. M. skirtina švelniausia BK 281 straipsnio 7 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis dirbančiam, teistumo ir galiojančių administracinių nuobaudų neturinčiam asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks V. M., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, V. M. bausmė skirtina artima minimaliam sankcijoje numatytam bausmės rūšies dydžiui.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo laipsnio (2,80 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs ir baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuomet jam paskyrus specialiosios teisės atėmimą vairuoti kelių transporto priemones, jis vairavo automobilį viršydamas greitį, jo veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), pagrįstai nustatant 3 (trijų) metų terminą.

Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę V. M. už šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią V. M. toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir/ar daryti nusikaltimus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo paskyrimo dienos, tai yra – nuo 2018 m. spalio 5 d. (b. l. 62).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 3 dalį konfiskuoti kaltinamajam priklausantį turtą – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo gynėjas turto konfiskavimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė V. M., buvo įvykdytas vairuojant jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Golf“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis, laisvai galėdamas bet kada disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 7 dalyje, padaryti. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso kaltinamajam, konfiskuotina nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis VW Golf“, valst Nr. (duomenys neskelbtini).

Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad kaltinamajam V. M. priklausančios transporto priemonės – automobilio VW Golf“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir siekiant užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui, yra būtinas. Iš 2018 m. spalio 11 d., VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išrašo matyti, kad automobilio „VW Golf“, 2000 metų laidos vidutinė kaina su PVM yra 1460 (vienas tūkstantis keturi šimtai šešiasdešimt) eurų, taigi, tai nėra neproporcinga ar neadekvati priemonė siekiant bausmė tikslų.

Kaltinamasis V. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu nuo 2018 m. spalio 4 d., 12.10 val., (b. l. 57) iki 2018 m. spalio 5 d., 9.40 val., (b. l. 61), tai yra vieną parą, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 62–3), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina, tačiau V. M. vairuotojo pažymėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus būtina perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. M. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Byloje esantys – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė bei draudimo polisas nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini turto konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.

Laikinas nuosavybės teisikų apribojimas į V. M. priklausantį turtą – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36–37), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL (2700 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 36 MGL (1800 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 4 d., 12.10 val., iki 2018 m. spalio 5 d., 9.40 val., tai yra vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad šiuo nuosprendžiu V. M. paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda.

Įpareigoti baudą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Skirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo paskyrimo dienos, tai yra – nuo 2018 m. spalio 5 d. (b. l. 62).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, dalimis, konfiskuoti V. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, tačiau V. M. vairuotojo pažymėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. M. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. M. priklausantį turtą – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Byloje esančius – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę bei draudimo polisą nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.