- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-307-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- V. A., O. A.
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovių V. A. ir O. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių V. A. ir O. A. ieškinį atsakovui J. B. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės V. A. ir O. A. Vilniaus m 1-ojo apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė jų naudai pagal CK 6.266 str. priteisti iš atsakovo J. B. 973,26 Lt nuostolių su 5 % dydžio metinėmis palūkanomis skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-2, 29-30). Nurodė, kad 2006-04-18 buvo aplieta dalis ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), bėgant vandeniui iš virš jo esančio buto (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra atsakovas. E. B. individuali įmonė sudarė sąmatinę lubų ir sienų remonto darbų lentelę, pagal kurią lubų remontas atsieitų 430 Lt be PVM, o sienų – 394,80 Lt be V. B. nagrinėjimo eigoje savo reikalavimus atsakovui sumažino iki 507,40 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas J. B. atsiliepimu į ieškinį (b.l.25-26, 41-42) ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Teigė 2006-09-15 gavęs vienos iš ieškovių pranešimą dėl žalos atlyginimo ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos Šeškinės seniūnijos komisijos aktą Nr. A6-1743, kuriame buvo užfiksuoti vandens nutekėjimo pėdsakai ieškovių bute, bet komisija nenustatė nei laiko, kada buvo užpiltas butas ir ar jis apskritai buvo užpiltas, nei žalos dydžio, nei kalto asmens. Atsakovo bute jokių gedimų ar avarijų nebuvo. Virš ieškovėms priklausančio buto yra trys butai, todėl jų butas hipotetiškai galėjo būti užpiltas iš bet kurio iš tų butų arba visiškai neužpiltas. Tvirtina, jog ieškovės jau kelintą sykį jį terorizuoja, intensyviai skambinėdamos į duris ir telefonu, siekdamos nepagrįstai pasipelnyti iš jo. Neigia, jog sąmatinis skaičiavimas sudaro pagrindą nustatyti žalos dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovių fotonuotraukos negali būti vertinamos kaip tinkami įrodymai, nes iš jų neaišku, kas, kada ir, svarbiausia, ką užfiksavo.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2007-02-22 nutartimi (b.l.72) civilinę bylą dalyje dėl 465,86 Lt nuostolių (už sienų perdažymo darbus bei medžiagas) atlyginimo nutraukė, ieškovėms atsisakius nuo šios ieškinio dalies (b.l.68).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2007-12-13 sprendimu ieškinį atmetė kaip faktiškai nepagrįstą (b.l.146-149). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės neįrodė žalos fakto (konkrečių butui padarytų pažeidimų) ir nuostolių dydžio. 2006-04-21 aktas Nr. Nr. A6-1743 vertintinas kritiškai, nes asmenys (neįskaitant ieškovės V. A.), kurie surašė ir pasirašė minėtą aktą, teisme apklausti liudytojais (t.y. M. K., R. G., M. L.), neatsiminė, ar jie buvo nuvykę į nukentėjusiųjų butą užfiksuoti vandens nutekėjimo faktą. Teismas rėmėsi atsakovo paaiškinimais, kad užpylimai ginčo bute įvyksta dažnai dėl nekokybiškai suremontuoto stogo, jis ieškovių bute pastebėjo tik senas vandens dėmes. Dėl išvardintų priežasčių (nežinomi buto sužalojimai) E. B. IĮ „Apdailos paslaugos“ sąmatinis skaičiavimas, pasak teismo, nelaikytinas tinkamu žalos dydžio įrodymu. Šalys atsisakė pasinaudoti procesine teise skirti statybos remonto darbų ekspertizę (b.l.123), o ieškovių pateikti internete skelbiami bendri statybos – remonto darbų įkainiai nepatvirtina 507,40 Lt ieškovių nuostolių dydžio šioje byloje. Galiausiai ieškovės neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos (CPK 176 str. -179 str.).
Šalies argumentai
Ieškovės V. A. ir O. A. apeliaciniu skundu (b.l.151-153) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas yra grindžiamas ydingu įrodymų vertinimu, įrodinėjimo taisyklių nepaisymu. 2006-04-21 dienos aktu Nr. Nr. A6-1743 (greta kitų įrodymų, pvz, ieškovių paaiškinimų, liudytojų parodymų, fotonuotraukų) ieškovės siekė įrodyti ne nuostolių dydį ir/ar jų atsiradimo priežastį, bet žalos padarymo faktą. Nenuostabu, jog praėjus pusantrų metų po įvykio komisijos nariai negalėjo prisiminti, ar jie buvo nuvykę apžiūrėti konkretų butą. Šių aplinkybių tiksliai nurodyti negali nė pati ieškovė V. A., nes tuo metu bute lankėsi daug žmonių: kaimynai, vertintojai, meistrai, t.t.. Sutinka, jog pareiga įrodyti žalos faktą tenka ieškovėms. Bet, apeliančių nuomone, 2006-04-21 aktas Nr. Nr. A6-1743 akivaizdžiai įrodo tiek žalos faktą, tiek konkrečius pažeidimus: vandens nutekėjimo pėdsakai yra matyti koridoriuje ant lubų ir sienos su sanitariniu mazgu, virtuvėje ant lubų prie sienos su tualetu. Šiuo atveju nesvarbu, kokio dydžio (ar skersmens) ant lubų yra vandens nutekėjimo pėdsakai, nes apliejus lubas reikia perdažyti jas visas, o ne atskirai pažeistą vietą. Sąmata ir buvo sudaryta įvertinant, kiek kaštuos koridoriaus ir virtuvės lubų remonto darbai. UAB „Vilstoba“ internetinis sąmatinis skaičiavimas buvo pateiktas ne turint tikslą įrodyti ieškovių žalos dydį, bet palyginimui, kad teismas įsitikintų, jog E. B. IĮ nurodytos remonto išlaidos nėra nepagrįstai didelės. Maža to, teismas gali žalos dydį nusistatyti pats, jei jam trūksta tikslesnių duomenų. Pirmosios instancijos teismas iškraipė liudytojo V. B. parodymus; sprendime išimtinai rėmėsi atsakovo paaiškinimais, nors jis tiktai formaliai ginčijo ieškovių įrodymus, o pats, pagrįsdamas savo teiginius, įrodymų nepateikė. UAB „Šilėja“ atstovai 2006-12-13 ir 2007-01-16 paaiškino, UAB „Avarija“ 2006-12-04 pranešimas įrodo, jog atsakovo bute 2006-04-18 avarijos nebuvo, vadinasi, vanduo iš viršutinių aukštų butų neužpylė atsakovo buto. Vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu teismas turėjo pripažinti ieškinį pagrįstu, o ne atvirkščiai.
Atsakovo J. B. atsiliepimas į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismo 2008-02-13 dienos nutartimi buvo grąžintas jį padavusiam asmeniui, kaip pateiktas pavėluotai (b.l.157).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant faktinę bei teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar pagal teisingai nustatytas faktines aplinkybes taikė tinkamas materialinės teisės normas. Nepaisydamas apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šiuo atveju nenustatyta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi byloje dalyvaujančių asmenų ir atstovų paaiškinimus, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas.
Vertinant, ar apeliančių argumentai, jog bylą nagrinėjęs teismas teikė prioritetą vien atsakovo interesams, teisingi, pirmiausiai aptartini bylos įrodymai, susiję su žalos padarymo fakto nustatymu. Įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos - turėtų nuostolių dydį nustato ieškovui ( CK 6.249 str. 1 d.). Apeliantės į bylą yra pateikusios UAB „Šilėja“ pranešimą ( b.l. 66), kad jos 2006-04-20 informavo šią bendrovę apie 2006-04-18 buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimą iš viršuje esančių butų Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 66), Šeškinės seniūnijos sudarytos komisijos 2006-04-21 surašytą aktą, kurio turinys patvirtina, kad ieškovėms priklausantis butas buvo užlietas 2006-04-18 iš viršuje esančio buto ( b.l. 15), fotonuotraukas, iš kurių taip pat galima spręsti apie pažeidimų lubose buvimą (b.l. 16-19), tokius pažeidimus konstatavo ir teismas 2006-11-27 vietos apžiūros metu ( b.l. 53). Tai, kad liudytojais apklausti aktą surašę asmenys ne visiškai tiksliai prisiminė apsilankymo šiame konkrečiame bute aplinkybes, nepaneigia paties akto surašymo fakto ir juo konstatuotų vandens nutekėjimo pėdsakų ant lubų buvimo. Be to, liudytojas R. G. patvirtino buvus 2-4 dienų užpylimo žymėms, priešingu atveju toks aktas net nebūtų buvęs surašytas ( b.l. 83 ). Apie buto užpylimo aplinkybes teisme paaiškino ir liudytoja apklausta N. J. ( b.l. 84, 128). Atsakovas taip pat pripažino, kad ir ne tą pačią dieną, bet buvęs apžiūrėti kaimynių buto, tame tarpe ir su paties atsivestu meistru V. B. ( b.l. 51-52,61), pastarasis patvirtino matęs geltonas dėmes ant lubų, jo manymu, dėmės buvo senos, tačiau ar lubos buvo drėgnos ar sausos liudytojas netikrino ( b.l. 115).
2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimo Nr. 51 "Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje" 3 p. nurodoma, kad vertinant įrodymus, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčų dalyku, egzistavo ar neegzistavo, būtina taikyti tikimybių pusiausvyros principą: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Aptartų įrodymų visuma, teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankama išvadai susiformuoti, jog apeliantės byloje įrodė joms priklausančio buto apgadinimo faktą ieškinyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis – tekant iš viršaus vandeniui ( CPK 178 str.).
Pagal CK 6.263 str. 3 d., asmuo privalo atlyginti savo valdomų daiktų padarytą žalą. Tokią atsakomybę statinio savininkui ( valdytojui ) nustato ir CK 6.266 str. Todėl ieškovės turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo. Pastarojo civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Kolegija sprendžia, jog atsakovas įstatyme nustatytos pareigos savo turtą prižiūrėti taip, kad turtas nekeltų žalos tretiesiems asmenims, nevykdė. Šiame posėdyje atsakovas patvirtino, kad tomis dienomis jo paties butas iš viršaus nebuvo užpiltas, nei į seniūniją, nei į kitas institucijas dėl to nesikreipė, priešingai, lankėsi su savo meistru apeliančių bute, derėjosi dėl atlygio už padarytą žalą, ką ir pats pripažino bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ( b.l. 61). Pastarasis faktas, kartu remiantis ir jau minėtu tikimybių pusiausvyros principu, leidžia labiau tikėti ieškovių ir liudytojos N. J. byloje pateiktais paaiškinimais, jog atsakovas iš pradžių savo kaltės dėl jų buto užpylimo neneigęs, tai ėmė neigti tik šalims nesusitarus dėl remonto būdo ir kainos. Todėl atsakovo atsikirtimo argumentai, kad apeliančių butas galėjęs būti užpiltas anksčiau per stogą ar iš bet kurio kito virš ieškovių ir atsakovo buto esančių butų, atmestinas kaip nepagrįstas.
Antra vertus, priimant domėn tą aplinkybę, jog toje vietoje, kur yra ieškovių virtuvė, anksčiau yra buvusi ir paties atsakovo virtuvė, po dviejų butų sujungimo į vieną tapusi gyvenamuoju kambariu (atsakovo paaiškinimai šiame teismo posėdyje), yra ir tokia reali tikimybė, kad vandentiekio gedimai ar įvykusi avarija dėl nepakankamų izoliavimo darbų, galėjo likti paties atsakovo ir nepastebėti. Tokiu būdu konstatuotinas atsakovo veiksmų neteisėtumas. CK 6.266 str. pagrindu atsakovo deliktinė atsakomybė kyla be kaltės. Iš byloje esančių duomenų (2006-04-21 akto, UAB „Šilėja“ rašto apie dispečerinėje įregistruotą pranešimą apie buto užpylimą, nuotraukų, šalių ir liudytojų paaiškinimų apie buto sugadinimus iš viršaus) akivaizdus ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei atsiradusių pasekmių apeliantėms priklausančiam turtui – šios pasekmės atsirado nutekėjus iš viršaus vandeniui (CK 6.247 str.).
Nustačius, kad sąlygos bei pagrindai atsakovo civilinei atsakomybei taikyti egzistavo, nustatytinas kompensuotinų nuostolių dydis. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas aplinkybių, susijusių su nuostoliais ir jų dydžiu, tinkamai neįvertino, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą apie E. B. IĮ „Apdailos paslaugos“ sąmatinius skaičiavimus kaip netinkamą žalos dydžiui pagrįsti įrodymą.
Žala bei jos piniginė išraiška nuostoliai nėra preziumuojami, jų atsiradimą ir neišvengiamumą bei nuostolių dydį privalo įrodyti ieškovas. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, t.y. egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Apeliančių užsakymu žalą įvertino ir atliktinų darbų sąmatą sudarė E. B. IĮ „Apdailos paslaugos“. Pagal šią sąmatą, apeliančių patirta turtinė žala, susijusi su lubų remonto darbais, įvertinta 507,40 Lt su PVM (b.l.20). Į bylą apeliantės palyginimui yra pateikusios ir kitos bendrovės viešai skelbiamus statybos darbų įkainius ( b.l. 120-122), kurie nors ir nėra savarankiškas tiesioginis įrodymas, nustatant šioje konkrečioje situacijoje žalos dydį, tačiau papildomai patvirtina apeliančių pateiktų paskaičiavimų pagrįstumą Atsakovas, ginčidamas padarytos žalos įvertinimo dydį, alternatyvaus žalos įvertinimo nepateikė, nepasinaudojo ir bylą nagrinėjusio teismo siūlymais dėl ekspertizės skyrimo. Todėl apeliančių pateiktoji į bylą sąmata vertintina kaip tinkama, kitais leistinais įrodymais nenuginčyta įrodinėjimo priemonė, ši sąmata priimtina už pagrindą, apskaičiuojant kompensuojamų nuostolių dydį ( CPK 177 str. 1 d., 179 str. 1 d., 185 str.). Realių remonto išlaidų apeliantės dar nepatyrė, o atlyginami tik realūs, įrodyti, neišvengiami, o ne tikėtini nuostoliai, todėl priskaičiuotas sąmatoje 77,40 Lt PVM mokestis ieškovėms negali būti priteisiamas (CK 6.249 str. 1 d. ir 3 d.), iš atsakovo jų naudai priteistina 430 Lt nuostoliams atlyginti.
Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas - netinkamai įvertino bylos įrodymus. Netinkamas įrodymų vertinimas turėjo įtakos neteisingam bylos išnagrinėjimui ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti ta dalimi, kuri yra šiame sprendime aptarta (CPK 329 str. 1 d.).
Sutinkamai su CPK 93 str. 4 d., atitinkamai ieškovėms priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. bei 4 d. nuostatas žyminis mokestis už ieškinį bei apeliacinį skundą negalėjęs būti mažesnis, nei 50 Lt, patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų proporcijos nenustatinėtinos, apeliantėms iš viso 100 Lt žyminio mokesčio išlaidos ( b.l. 3,150) atlygintinos pilnai. Kita dalis bylinėjimosi išlaidų (atstovavimo teisme išlaidos) taip pat ieškovėms kompensuotina pilnai ( CPK 98 str.). Pastarosios išlaidos ne tik neviršija Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85, nustatytų dydžių, tačiau šiuo konkrečiu atveju yra beveik minimalios, atsižvelgiant į advokatės laiko sąnaudas ruošiant procesinius dokumentus, dalyvaujant teismo posėdžiuose abiejų instancijų teismuose. Ieškovėms priteistina 720 Lt už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (b.l.6-9, 43-44, 56, 63, 74) bei 160 Lt už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas 2007-12-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
V. A. ir O. A. ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš J. B. 430 ( keturis šimtus trisdešimt ) litų žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo 2006-10-02 iki sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo V. A. ir O. A. naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš J. B. 770 (septynis šimtus septyniasdešimt) litų bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos, V. A. ir O. A. naudai.
Priteisti iš J. B. 210 (du šimtus dešimt) litų V. A. ir O. A. naudai bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.