Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-10-16 · Administracinė byla Nr. I-3131-473/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-16
Bylos Nr.
I-3131-473/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01248-2012-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
D. B.
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3131-473/2012Proceso Nr. 3-61-3-01248-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui D. B., trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovui Gintarui Motuzui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 5000 Lt neturtinės žalos. Skunde nurodė (b. l. 1; 9) ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2012-01-13 iki 2012-04-29 atliko bausmę Lukiškių TI-K. Buvo apgyvendintas kameroje Nr. 238, kuri yra rūsyje. Kameroje natūralus apšvietimas neatitiko higienos normų reikalavimų – jo nebuvo, langai užkalti plėvele, jautėsi pelėsis, drėgmė, šaltis, nebuvo ventiliacijos, vėdinama atidarius langą. Tokios sąlygos stipriai paveikė pareiškėjo psichiką, mąstyseną ir moralę, jis jautėsi žeminamas, sunkiau ėmė sektis bendrauti, pasidarė jautresnis.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 13-15) nurodė, kad 2012-01-17 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 238, kurioje laikytas iki 2012-04-29. Vilniaus visuomenės sveikatos centras padaręs patikrinimą ir surašęs 2012-03-07 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-167 nustatė, kad patalpa šildoma, pelėsio ant sienų ir lubų nesimato, santykinė oro drėgmė atitiko normos reikalavimus. Nustatyti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 ir 62 punktų pažeidimai - kameroje Nr. 238 reikia atlikti remonto darbus bei užtikrinti tinkamą oro temperatūrą, kadangi ji yra per žema. Šiuo metu remontas nurodytoje kameroje yra atliekamas. Lietuvos higienos normos reikalavimas dėl kameros apšvietimo atsakovui nėra taikomas, kadangi pastato apšvietimo užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos, nenurodė kaip ši žala jam pasireiškė, nepaaiškino kaip apskaičiavo tariamos žalos dydį, nenurodo priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir atsakovo administracijos veiksmų. Atsakovas savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam žalos nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo klausimo.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos (toliau Kalėjimų departamentas) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas skųsdamas atsakovo administracijos veiksmus bei nuteistųjų kamerose laikymo sąlygas, neįrodė jam padarytos žalos fakto. Tam tikri kalinamųjų neigiami išgyvenimai, patyrimai būnant laisvės atėmimo vietose paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsakovas pripažino, kad kamera neatitiko visų Lietuvos higienos normos reikalavimų, tačiau pareiškėjo nurodomi patirti išgyvenimai yra tipiniai, o pateikiami skundai dėl pažeidžiamų teisių yra labiau piktnaudžiavimas teise, siekiant pasipelnyti. Pareiškėjo subjektinių teisų pažeidimo pripažinimas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, būtų pakankamas pareiškėjo patirtai žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Kaip minėta, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 5000 Lt neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-01-17 iki 2012-04-29 buvo kalinamas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 238, kurioje gyvenimo sąlygos neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nustatytų reikalavimų (buvo drėgna, šalta, blogas apšvietimas, nebuvo ventiliacijos), todėl jis patyrė pažeminimą, buvo sutrikdyta jo psichologinė būsena.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas D. B. nuo 2012-01-17 iki 2012-04-29 buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 238 (b. l. 18). Šioje kameroje 2012-02-27 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių tyrimų specialistas atliko oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės matavimus. 2012-03-01 Šiluminės aplinkos matavimo protokole Nr. F-M-59 užfiksuota, kad oro temperatūra 0,1 m. aukštyje buvo 17 oC, 1,1 m. aukštyje – 17,5 oC, santykinė oro drėgmė 0,1 m. aukštyje 50 %, o 1,1 m. aukštyje – 49 % (b. l. 22). Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2012-03-07 atliko operatyviąją kontrolę ir 2012-03-07 patikrinimo aktu Nr. 13(13-3)-13.16-167 nustatė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto pažeidimą (nustatyta 17,5 oC šilumos) bei 62 punkto pažeidimą (kameros sienos ir lubos pažeistos, vietomis nutrupėję dažai, tinkas). Nurodė Lukiškių TI-K užtikrinti tinkamą oro temperatūrą kameroje Nr. 238, atlikti kameros remontą iki 2012-06-07 (b. l. 20-21), taip pat 2012-03-08 raštu informavo pareiškėją apie atliktą operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir nustatytus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimus kameroje Nr. 238 (b. l. 2). Šiuos pažeidimus atsakovas atsiliepime į skundą pripažįsta (b. l. 13-15). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad siekiant išvengti buitinių kenkėjų atsakovo patalpose, buvo sudarytos Lukiškių TI-K ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ 2009-21-24 paslaugų teikimo sutartis (duomenys neskelbtini), galiojusi iki 2011-12-31 (b. l. 25-28; 29) bei 2012-01-03 paslaugų teikimo sutartis (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 1212-12-31 (b. l. 30-33). Atsakovas atsiliepime nurodo, kad kameroje Nr. 238 šiuo metu yra atliekami remonto darbai, (b. l. 14).

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 81-3172) 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems turi būti užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. LR-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (Žin. 2009, Nr. 68-2782) 104 punkte įtvirtinta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys klimato sąlygoms, ypač kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apšvietimui, šildymui ir vėdinimui. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Žin., 2010, Nr. 41-1999), kurios bendrųjų nuostatų 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, 26 punkte numatyta, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28 oC, šaltuoju – 18-22 oC, santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35-65 %, šaltuoju - 35-60 %. Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (62 punktas).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ką ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Nagrinėjamu atveju atsakovas sutinka, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 238 buvo reikalingi remonto darbai, nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Nurodytoje kameroje šiuo metu remonto darbai yra atliekami. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui visiškai saugios sveikatai aplinkos, atsakovas nuo 2012-01-17 iki 2012-04-29 laikydamas pareiškėją Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų neatitinkančioje kameroje Nr. 238, pažeidė jo subjektines teises į saugią sveikatai gyvenamąją patalpą.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011 ir kt.).

Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1670-624/2012 2012-03-16 priėmė sprendimą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą, kuri atsirado kalinant jį Lukiškių TI-K kamerų patalpose, kuriose asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, pripažino, kad tuo buvo pažeistos jo teisės ir priteisė 7000 Lt neturtinę žalą.

Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjas vėl kreipėsi prašydamas atlyginti neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl atsakovo kalinimo patalpų neatitikimo Lietuvos higienos normos HN 76:2010 keliamiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1670-624/2012 2012-03-16 sprendimu atlygino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K patalpose, spręstina, kad neturtinės žalos atlyginimas aukščiau minėtoje administracinėje byloje yra pakankamas, kad būtų kompensuota ir pareiškėjo patirta neturtinė žala šioje byloje dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K patalpose ir tuo apginta pareiškėjo pažeista teisė.

Vertinant ankščiau aptartus įrodymus, atsižvelgdamas į faktines šios bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, pažeidimo mastą ir trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2012-01-17 iki 2012-04-29, nebuvo užtikrintos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus ir tuo buvo pažeista jo teisė į tinkamas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims įstatymų garantuojamas gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygas. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimo fakto konstatavimas, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. A-444-619/2008; Nr. A-556-669/2010; Nr. A-858-1490/2012; A-756-143/2012). Todėl teismas pripažįsta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, tačiau reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais netenkinamas (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str.,

nusprendė:

pareiškėjo D. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo D. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas. Pareiškėjo D. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė