Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta-(duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2018 m. lapkričio 4 d. apie 18.23 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, nustatančius draudimą neblaiviems asmenims vairuoti kelių transporto priemones, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o konkrečiai – kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,59 ‰ (promilės) etilo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemonių, kai ši teisė neįgyta, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į šiukšlių konteinerį, t.y. padarė nusikalstamą veiką, num atytą BK 281 straipsnio 7 dalyje

Kaltinamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu niekur nedirba, todėl turi daug laisvo laiko ir tuo metu padeda savo draugui J. R., kuris šiuo metu statosi namą (duomenys neskelbtini). Draugas turi automobilį „Opel Zafira“, valstybinių numerių nežino. Minėtame automobilyje pasilieka darbui reikalingus įrankius. Juozas rytais jį pasiima iš namų ir nusiveža prie statomo namo. Prie minėto namo stovi J. automobilis „Opel Zafira“, kuriame jis laiko savo įrankius, kad jam jų nereikėtų vežiotis į namus. Būna, kad J. palieka automobilio raktelius, kad galėtų į jį patekti. J. jam yra sakęs, kad su automobiliu nevažinėtų, be to, žino, jog neturi vairuotojo pažymėjimo. 2018 m. lapkričio 4 d. dirbo prie J. statomo namo, visą dieną gurkšnojo alų. Apie 18 val. sugalvojo, kad su J. automobiliu OPEL ZAFIRA grįš į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), kurie yra apie 1 kilometro atstumu. Jautėsi apsvaigęs, tačiau pamanė, kad tokį nedidelį atstumą parvažiuos su automobiliu, kadangi dar norėjo suspėti į koncertą. Automobiliu važiavo vienas. Privažiavęs netoli namų, norėjo automobilį atbulą pastatyti įvažiavimo keliuke. Važiuodamas atbulas nepastebėjo stovinčio šiukšlių konteinerio ir jį kliudęs parvertė. Jam net nespėjus išlipti iš automobilio, prie jo priėjo kažkoks vyriškis, kuris atidaręs dureles ištraukė automobilio raktelius, pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus. Daugiau nieko neaiškino. Išlipęs, šalia automobilio laukė, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Jiems atvažiavus, pasakė, kad vairavo automobilį, yra vartojęs alkoholio. Policininkai patikrino girtumą alkotesteriu, sakė, kad „įpūtė” 2,55 promiles. Buvo nuvežtas į Kauno klinikas priduoti kraujo, vėliau buvo pristatytas į Kelių policiją (duomenys neskelbtini), vėliau į areštinę (b. l. 70-71).

Liudytojas V. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. lapkričio 4 d. apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini) buvo pasistatęs savo automobilį. Eidamas link savo automobilio išgirdo smūgio garsą, atsisukęs pamatė, jog automobilis „Opel Zafira“, važiuodamas atbulas atsitrenkė į šiukšlių konteinerį. Netrukus jis pavažiavo į priekį. Pradėjo eiti link automobilio ir jis vėl važiuodamas atbulas antrą kartą atsitrenkė į konteinerį. Priėjęs pamatė, kad automobilyje sėdi du vyriškiai. Keleivis, sėdintis priekinėje sėdynėje, pasiūlė vairuotojui plastikinį butelį alaus. Pamanė, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Jam bestovint prie automobilio, vairuotojas dar kartą manevruodamas atsitrenkė į šiukšlių konteinerį. Kadangi automobilio keleivio pusės durelių langas buvo atidarytas, jis priėjęs ištraukė automobilio raktelius ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Išlipęs vairuotojas priėjo prie jo. Akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, prašė niekam neskambinti ir jį „paleisti“, kadangi gyvena visiškai netoli. Jis to daryti nesutiko. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, alkotesteris parodė 2,55 promilės girtumą (b. l. 57).

2018 m. lapkričio 4 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Kelių eismo įvykio rūšis – atsitrenkimas į kliūtį. Automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. M., gimęs (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 6-12).

2018 m. lapkričio 4 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), fiksuoti jo apgadinimai (b. l. 13-17).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2018 m. lapkričio 4 d. 18.37 val. M. M. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0363, nustatytas 2,55 % promilių girtumas (b. l. 46).

2018 m. lapkričio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 10974/2018(01) nurodoma, jog M. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,59% (promilės) etilo alkoholio (b. l. 49).

Iš elektroniniu paštu gauto J. R. paaiškinimo matyti, jog automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), J. R. pirko Olandijoje, pateikė pirkimo sutartį (b. l. 28-31).

VšĮ „Emprekis” pažymoje nurodyta, jog automobilio „Opel Zafira“, gamybos periodas 2005-2008 vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje be PVM yra 3 150 Eur (b. l. 55).

Teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina , jog kaltinamasis M. M. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,59 (promilių) etilo alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pripažintina, kad M. M. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamasis M. M. yra kaltas ir baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

M. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 82-84).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 10,12 str.). Jo padarytas nusikaltimas yra tyčinis ir baigtas. M. M. praeityje neteistas (b. l. 64), administracine tvarka baustas (b. l. 62-63), psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l. 59, 61), nedirbantis, šeiminė padėtis – nevedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ str., ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 4 d. 18.37 val. iki 2018 m. lapkričio 5 d. 16.27 val. (b. l. 72, 74), iš viso – vieną para.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 str.). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas maksimalus šios teisės atėmimo terminas trejiems metams šiuo atveju atitinka proporcingumo principą (BK 68 str. 2 d.).

Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad M. M. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,59 promilių etilo alkoholio kraujyje), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta M. M. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė turėtų būti konfiskuota. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo konkrečiu atveju konfiskuotinas turtas – transporto priemonė „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui – J. R. (b. 1. 31). Ikiteisminio tyrimo metu ši transporto priemonė grąžinta jos teisėtam savininkui (b. l. 33-43). Iš VšĮ „Emprekis” pažymos matyti, kad automobilio „Opel Zafira 1.9 CDTI“, 2005-2008 gamybos periodo, vidutinė kaina Lietuvoje yra 3 150 eurų (be PVM) (b. l. 55). Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 3 150 eurų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL, tai yra 3 000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. M. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) MGL, tai yra 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti M. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 4 d. 18.37 val. iki 2018 m. lapkričio 5 d. 16.27 val., iš viso –vieną parą, šią parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad M. M. paskirta galutinė bausmė-38 (trisdešimt aštuonių) MGL, tai yra 1 900 (vieno tūkstančio devynių šimtų) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams;

– išieškoti valstybės naudai iš M. M. konfiskuotino turto – automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 150 (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt) eurų.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtoji bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.