Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pažeidėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 30 (trisdešimties) parų administraciniu areštu už tai, kad jis, 2016 m. rugpjūčio 16 d. 14.05 val., (duomenys neskelbtini)., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių ir šiais veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina A. A. kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo, jos neginčijo ir pažeidėjas. Sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą, teismas konstatavo, kad A. A. ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, anksčiau taikytos administracinio poveikio priemonės įtakos elgesiui neturėjo, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, todėl padarė išvadą, kad tokios rūšies nuobaudos neefektyvios ir nepasiekia ATPK 20 straipsnyje keliamų tikslų, ir skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą nuobaudą – administracinį areštą.Apeliaciniame skunde A. A. prašo pakeisti administracinio arešto bausmę į kito pobūdžio bausmę, nes jo manymu, paskira bausmė yra per griežta. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ATPK 29 straipsnį, kuriame numatyta, kad administracinis areštas negali būti skiriamas <...> moterims, turinčioms vaikų iki 12 metų amžiaus <....>. Jis nurodo, kad vienas augina mažametį vaiką – dukrą V., gimusią (duomenys neskelbtini). Mergaitės motina 2012 m. spalio 21 d. mirė, todėl jis vienintelis žmogus, kuris rūpinasi mažamete dukra. Apeliantas prie skundo pateikė dokumentus, patvirtinančius jo nurodytas aplinkybes ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas šių duomenų neturėjo, todėl negalėjo tinkamai įvertinti visų nuobaudos skyrimui svarbių duomenų ir tinkamai individualizuoti skiriamą nuobaudą. Teigia, kad mažametis vaikas gyvena su juo ir jis vienintelis ja rūpinasi, todėl prašo atsižvelgti, kad paskyrus jam administracinį areštą, iš esmės būtų pažeisti vaiko interesai, todėl nuobauda keistina. Prašo paskirti minimalią baudą.Taip pat nurodo kad teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybė lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino dėl pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Vilkijos policijos nuovados Viršininkas su pažeidėjo A. A. skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. A. skundas tenkintinas iš dalies. Ginčo dėl pažeidimo padarymo nėra, pažeidėjas kelia jam paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti A. A. trisdešimties parų areštą nėra pagrįstas visapusiška susidariusios situacijos analize. Nors apeliantas administracine tvarka nubaustas pagrįstai, tačiau paskirtoji nuobauda prieštarauja ATPK nuostatoms, taip pat protingumo, teisingumo bei kitiems bendriesiems teisės principams, todėl skundžiamas nutarimas keistinas.ATPK 29 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus iki trisdešimties parų. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, asmenims, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Iš prie apelianto skundo pateiktų dokumentų (b. l. 44-46) matyti, kad jis augina mažametį vaiką, kurio motina yra mirusi, vaikas gyvena su apeliantu. Vertinant paminėtą įstatymo normą pažodžiui, matyti kad išimtys dėl arešto skyrimo numatoma grupė asmenų, t. y. moterys, kurios laukiasi vaiko arba augina vaikus iki dvylikos metų. Tačiau vertinant šios normos turinį, akivaizdu, kad tokia išimtis dėl griežčiausios nuobaudos neskyrimo susijusi ne su pačios moters, bet su socialiai silpnesnės, greičiau pažeidžiamos grupės interesais, t. y. negimusio vaiko ar tokio amžiaus vaiko, kurie dar dėl amžiaus fiziškai, emociškai ir materialiai yra priklausomas nuo tėvų, įtėvių, globėjų ar kitų asmenų, galinčių patenkinti būtinus jų poreikius. Taigi, ši teisės norma, numatanti išimtis tik motinos, auginančioms vaikus iki 12 metų, sintaksine prasme yra susiaurinta, nes logiška būtų manyti, jog paskyrus areštą bet kuriam iš kitų asmenų (tėvui, įmotei, įtėviui, globėjui ir kt.), auginančių tokį vaiką, vaiko interesai nukentėtų lygiai taip pat, kaip ir šią nuobaudą paskyrus vaiką auginančiai motinai. Atsižvelgiant į išdėstytą, ši teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis įstatymų analogija ir teisės principais (protingumo, teisingumo, lygiateisiškumo ir kt.) ir to pagrindu A. A. taikytinos ATPK 29 straipsnio 3 dalies nuostatos, konstatuojant, kad jam, kaip asmeniui, auginančiam vaiką iki 12 metų, skirti areštą nėra teisinio pagrindo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai vertino visas nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad apeliantas ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos jam buvo skirtos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, tačiau jam skirtų baudų A. A. nesumokėjęs. Įvertinus šias aplinkybes teismui buvo pagrindo daryti išvadą, jog anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos neturi apeliantui atitinkamo poveikio ir nesulaiko jo nuo naujų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Tačiau neturėdamas informacijos apie tai, kad A. A. augina vaiką iki 12 metų, kurio motina yra mirusi, neturėjo pagrindo neskirti jam griežtesnės sankcijoje numatytos nuobaudos. Už ATPK 128 straipsnio 1 dalies pažeidimą numatytos dvi alternatyvios nuobaudos – piniginė bauda arba administracinis areštas. Kadangi administracinis areštas A. A. negali būti skiriamas kaip asmeniui, turinčiam vaikų iki dvylikos metų amžiaus, todėl jam skirtina administracinė nuobauda - bauda. Sprendžiant dėl nuobaudos dydžio, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie A. A. registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad apeliantas ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus nemaža dalis nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jis pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas tik konstatavo, kad A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, išvados neargumentuodamas. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, tokiai išvadai pritaria. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti kad A. A. ant protokolo pasirašyti atsisakė. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 5) matyti, kad vairuojant automobilį pažeidėjo nematė, tačiau kilus įtarimui dėl galimai padaryto pažeidimo, apklaustas pareigūno A. A. neigė vairavęs automobilį neturint tam teisės, teigė, kad automobilį iš vakaro prie parduotuvės paliko pažįstamas. Ši jo versija buvo paneigta parduotuvės vadovės paaiškinimais, kad joks automobilis per naktį aikštelėje nebuvo paliktas ir neginčijamu įrodymu – parduotuvės vaizdo kamerų įrašais, kuriose užfiksuotas tą pačią dieną prie parduotuvės automobiliu atvykstantis A. A.. Teismo posėdžio protokole neužfiksuota A. A. atsisakymas dėl aplinkybių paaiškinimo, ką teismas pažymėjo nutarime. Iš protokolo matyti, kad pažeidėjas nenurodė įvykio aplinkybių, tik nurodė, kad gailisi dėl pažeidimo, prašė skirti baudą, nes vienas augina dukrą. Tokie duomenys rodo, kad A. A. savo kaltę neigė, tačiau esant pakankamai neginčijamų įrodymų, surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą ir bylą perdavus teismui, tik lakoniška pripažino besigailintis dėl padaryto, jokių pažeidimo aplinkybių nenurodė, Toks prisipažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu ir laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nenustačius apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę - kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, nesant jo teisinę padėtį išskirtinai švelninančių aplinkybių, jam skiriama didesnė nei sankcijos vidurkis administracinė nuobauda – bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimą pakeisti:

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintam padarius pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, paskirti 380 (trijų šimtų aštuoniasdešimt) Eur baudą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.