Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjai A. K., jos atstovui adv. G. M., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. atstovas adv. G. M. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jos pareiškimą tenkinti visiškai.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai (b.l. 42-43). 2015-08-31 pateiktame atsiliepime į pareiškimą (b.l. 34-38), suinteresuotas asmuo nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto faktiškai pradėjus turtą valdyti nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į civ. bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja A. K. 2015-08-06 pareiškimu (b.l. 2-3) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo pirmosios sutuoktinės D. Š. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui (b.l. 3-5).

Iš sutuoktuvių liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8) matyti, kad (duomenys neskelbtini) susituokė A. Š. ir D. K. (po santuokos – Š.). D. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Gyventojų Registro tarnybos pateikta pažyma apie asmens duomenis (b.l. 32) liudija, kad D. Š. mirė santuokos su A. Š. metu, o santuokinių ar nesantuokinių vaikų ji neturėjo (b.l. 32). Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.13 str. nuostatomis, A. Š. laikytinas vieninteliu po D. Š. mirties likusio turto paveldėtoju. Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. D. 2015-07-10 liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po D. Š. mirties nėra užvesta (b.l. 19).

(duomenys neskelbtini) A. Š. susituokė su pareiškėja A. K. (b.l. 5). Mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Palikimą po A. Š. mirties, paduodama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, priėmė pareiškėja A. K. (b.l. 18).

Nagrinėjamos civ. bylos medžiaga liudija, kad A. Š. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Minėtu adresu esantis gyvenamasi namas ir kiti statiniai yra įgyti 2008-08-12, t.y. santuokos su D. Š. metu, todėl jis laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių (A. Š. ir D. Š.) nuosavybe.

Pareiškėja A. K. faktą, kad jos A. Š., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo pirmosios sutuoktinės D. Š. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą, įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojų – I. J. ir R. M. A. parodymais, taip pat civ. byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Pareiškėja A. K. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad visą turtą po pirmosios sutuoktinės D. Š. mirties priėmė būtent A. Š., pradėdamas faktiškai valdyto likusį jos turtą, t.y. jis toliau rūpinosi bendrai užgyventu nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, remontavo, tvarkė. Jokių kitų paveldėtojų nebuvo, nes jis su D. Š. vaikų neturėjo.

Liudytoja I. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažinojo A. Š., jis buvo jos kaimynas. Pirmoji A. Š. sutuoktinė buvo D. Š.. Po D. Š. mirties liko kartu su vyru A. Š. užgyventas gyvenamasis namas ir kiti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktinei, A. Š. liko gyventi jiems priklausiusioje sodyjoje, ja rūpinosi, visiškai prižiūrėjo, mokėjo visus būtinus mokesčius. Kiek vėliau jis susituokė su mirusios sutuoktinės seserimi A. K.. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja apklausta R. M. A..

Pareiškėjos pateikti mokėjimo kvitai (b.l. 21-24) neginčijamai liudija, kad A. Š. mokėjo įvairius mokesčius už gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas, ir tai jis darė jau po D. Š. mirties, t.y. po 2010-06-09. Gyventojų Registro tarnybos pateikta pažyma apie asmens duomenis (b.l. 32) patvirtina, kad D. Š. iki savo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civ. bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, įvertinus pareiškėjos A. K. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jos kartu su 2015-08-06 pareiškimu pateiktus rašytinius dokumentus, liudytojų (I. J. ir R. M. A.) teismo posėdžio metu duotus parodymus, teismas daro išvadą, kad A. K. reikalavimas yra pagrįstas ir visiškai įrodytas. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. Š., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo pirmosios sutuoktinės D. Š. mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.13 str., 5.50 str., 5.51 str.; Lietuvos Respublikos CPK 448 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tinkamam paveldėjimo teisės procedūrų gyvendinimui (Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.).

Patenkinus pareiškėjos A. K. pareiškimą, iš jos priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 4,64 EUR, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 178 str., 185 str., 270 str., 293 str. 4 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo pirmosios sutuoktinės D. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.

Priteisti valstybei, iš pareiškėjos A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 4,64 EUR (keturi EUR, 64 ct.) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią “Swedbank”, AB, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.