Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-02-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-934-925/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-26
Bylos Nr.
e2YT-934-925/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13091-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Suinteresuotas asmuo
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, J. P., G. P., Z. J. P., S. P., Vilniaus rajono savivaldybės administracija
Pareiškėjas
A. I. Ž.
Civilinė byla Nr. e2YT-934-925/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13091-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 26 d.Varėna
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,sekretoriaujant Katažynai Grinevič,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui V. K.,

suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu naudojant Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. I. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. P., G. P., Z. J. P., S. P., Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalyje buvo sodyba – pastatas. Faktas nustatytinas buvusios sodybos atkūrimui.

Pareiškime pareiškėja nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso 5000/25397 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis žemės ūkio (toliau – žemės sklypas). Kiti Žemės sklypo bendraturčiai yra suinteresuoti asmenys G. P., J. P., Z. J. P., S. P.. Žemės sklypui yra įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pelkės ir šaltinynai; paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos; paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, kadangi žemės sklypas yra greta Paežerių ežero. Tarp Žemės sklypo bendraturčių 2020-01-17 sutartimi buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią pareiškėja (kaip nuosavybės teisių perėmėja) naudojasi žemės sklypo dalimi, Naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta Nr. 23 (Sutarties dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo 2.1.3. punktas). Nors Nekilnojamojo turto registro duomenimis nėra registruota jokių pastatų žemės sklype, vis tik rašytiniai ir išlikę daiktiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos valdomo žemės sklypo dalyje yra stovėjęs pastatas (sodyba). Pareiškėja, susipažinusi su archyvine medžiaga, nustatė, kad jos valdomoje žemės sklypo dalyje anksčiau stovėjo pastatas (buvusi sodyba). Tokia išvada darytina iš žemės sklypo plano M 1:2000, kuriame pažymėti pastato (sodybos) pamatai (pažymėta geltonai), taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos topografinio žemėlapio M 1:250000 ištraukų, nomenklatūrinio lapo Nr. N35-39-B-v, kuriuose geltonai pažymėti buvę pastato (sodybos) pamatai žemės sklypo ribose. Pareiškėja iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo taip pat gavo Vilniaus rajono Riešės apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondo Paežerių kaimo 1961-1963, 1980-1982, 1986-1990 m. ūkinių knygų ištraukas apie A. G., J. G. ir S. G. turėtus ūkius. Žemės ploto dalis, kurioje vėliau buvo suformuotas žemės sklypas, iš S. G. ir V. G. buvo nupirkta 2001-06-29 Žemės sklypo dalių pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pirkėjų L. L. ir J. P.. Vėliau nuosavybės teisės savininkai keitėsi, kol galiausiai žemės sklypo dalies savininke tapo pareiškėja. Pareiškėjos teigimu, archyvinė medžiaga patvirtina, kad žemės sklypo teritorijoje 1917 metais stovėjo gyvenamasis namas (rusiškai „žiloi dom“). Pagal pateikiamus duomenis matyti, kad pastatais užstatyta žemės dalis (rusiškai „pod postroikami”) sudarė 0,01 ha ploto. Be to, pareiškėjos valdomojoje žemės sklypo dalyje yra fiksuoti išlikę pastato (sodybos) pamatų likučiai (fragmentai) – rieduliniai akmenys. Anksčiau tokio tipo pamatai, ant kurių buvo statomi pastatai (sodybos), buvo paplitę Lietuvoje, o šią aplinkybę patvirtina istorinė literatūra. Pareiškėjos teigimu, aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos valdomoje žemės sklypo dalyje anksčiau buvo pastatas (sodyba), todėl pareiškėja tokį pastatą (sodybą) turi teisę atkurti buvusioje jo vietoje. Be juridinę reikšmę turinčio fakto teismine tvarka nustatymo, pareiškėja buvusio pastato (sodybos) neturės teisės atkurti, kadangi žemės sklypui yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: (1) Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos; (2) Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, kurios draudžia naują statinių statybą, išskyrus atvejus, kai siekiama atkurti buvusios sodybos pastatus. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad pastato (sodybos) atstatymo darbams įtakos neturės žemės sklypui registruota specialioji žemės naudojimo sąlyga pelkės ir šaltinynai, kadangi neapima buvusios pastato (sodybos) vietos. Pagal viešai prieinamus duomenis (žemėlapio ištrauka iš www.regia.lt), pelkės ir šaltinynai tik šiek tiek įsiterpia į žemės sklypo šiaurės vakarų dalį, tuo tarpu buvęs pastatas (sodyba) stovėjo labiau žemės sklypo pietvakarių dalyje.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. P. pateiktame atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Prašė pareiškėjos prašymą spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškėja kartu su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėtų pateikti neginčijamus įrodymus, kad žemės sklype, unikalus Nr. 4117-0300-0060, yra buvusi sodyba, taip pat turi būti pateikti įrodymai, jog namas nebuvo atstatytas. Prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo dėl pareiškimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys G. P., Z. J. P., S. P. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai – pareiškimo su priedais kopijaos ir pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo – suinteresuotiems asmenims įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti remiantis pareiškime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis bei į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė dėl pareiškimo prašė spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytus argumentus.

Suinteresuoti asmenys J. P., G. P., Z. J. P., S. P., suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas neatvyko, apie teismo posėdį visiems nurodytiems suinteresuotiems asmenimis pranešta tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 5000/25397 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis žemės ūkio (toliau – žemės sklypas) ir kuriam yra įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pelkės ir šaltinynai; paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos; paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklype nėra registruota jokių pastatų, tačiau, pareiškėjos teigimu, rašytiniai ir išlikę daiktiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos valdomo žemės sklypo dalyje yra stovėjęs pastatas (sodyba).

CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-474/2001; 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-373/2007). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos prašomas nustatyti sodybos buvimo faktas turės juridinę reikšmę, nes jį nustačius, pareiškėja įgis teisę atstatyti sodybą.

Juridinę reikšmę turinčiam (sodybos buvimo) faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba. Ši aplinkybė - sodybos buvimo žemės sklype faktas, yra esminė ir suteikianti statybos teisę (nustačius juridinę reikšmę turintį faktą). Tokią praktiką (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009).

Iš pareiškėjo į bylą pateikto Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1997-01-16 sprendimo Nr. 41-3119 matyti, kad S. G. vardu buvo registruotas ūkininko ūkis, sudarantis 5,01 ha bendro ploto, kuris buvo sugrąžintas bendrosios nuosavybės teise. Šio ūkininko ūkio nuosavybės atkūrimo ribos yra pažymėtos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekte Nr. 3, kuriame minimas ūkininko ūkis žymimas indeksu Nr. 180. Žemės sklype Nr. 180, kurio dalis priklauso ir pareiškėjai, nėra pavaizduota jokios sodybos. Tai leidžia teigti, kad buvusio ūkio ribose nebuvo atkurta sodyba. Į bylą pateikta archyvinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai priklausančioje žemės sklypo teritorijoje 1917 metais stovėjo gyvenamasis namas (rusiškai „žiloi dom“). Pagal pateikiamus duomenis matyti, kad pastatais užstatyta žemės dalis (rusiškai „pod postroikami”) sudarė 0,01 ha ploto, o pareiškėjos valdomojoje žemės sklypo dalyje yra fiksuoti išlikę pastato (sodybos) pamatų likučiai (fragmentai) – rieduliniai akmenys. Be to, iš byloje pateikto Žemės sklypo plano M 1:2000, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos topografinio žemėlapio M 1:250000 ištraukų, nomenklatūrinio lapo Nr. N35-39-B-v, matyti geltonai pažymėti buvę pastato (sodybos) pamatai žemės sklypo ribose, kas patvirtina, jog būtent pareiškėjos valdomoje žemės sklypo dalyje buvo pastatas (sodyba). Pareiškėja taip pat pateikė iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo gautas Vilniaus rajono Riešės apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondo Paežerių kaimo 1961-1963, 1980-1982, 1986-1990 m. ūkinių knygų ištraukas apie A. G., J. G. ir S. G. turėtus ūkius.

Teismo vertinimu, į bylą pateiktų duomenų visiškai pakanka išvadai, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalyje buvo sodyba – pastatas, todėl pareiškėjos pareiškimas dėl tokio fakto nustatymo tenkintinas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai buvusios sodybos atkūrimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Specialiųjų sąlygų įstatymas) 99 str. 8 d. a), 100 str. 4 d. a), atsiradimu. Specialiųjų sąlygų įstatymas draudžia paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose statyti statinius, išskyrus atvejus, kai atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai. Pareiškėjos valdoma žemės sklypo dalis ir nurodoma pastato (sodybos) buvusi vieta patenka į Paežerių ežero paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, todėl buvusio pastato (sodybos) atstatymas šioje žemės sklypo dalyje galimas tik tuo atveju, jeigu teismo sprendimu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas apie šioje vietoje buvusią sodybą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai A. I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalyje buvo sodyba – pastatas.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas pareiškėjai A. I. Ž. buvusios sodybos atkūrimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė