- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-557/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Donatas Šernas (pran.), Konstantinas Gurinas
- Trečiasis asmuo
- Kazimierui Baltrūnui
- Advokatai
- Mindaugas Kazlauskas, Artūras Kalytis
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Konstantino Gurino ir Donato Šerno (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Pakrijas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-699-41/2007 pagal ieškovo firmos Forthmill Limited ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Pakrijas“, trečiajam asmeniui Kazimierui Baltrūnui dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui BUAB ,,Pakrijas“ kreipėsi ieškovas firma Forthmill Limited ir prašė pripažinti atsakovo naudą, gautą iš jo neteisėtų veiksmų, vykdant 2003 m. balandžio 4 d. jungtinės veiklos sutartį, ieškovo nuostoliais ir priteisti iš atsakovo 774 342 Lt nuostolių atlyginimo, tame tarpe 35 000 dolerių neturtinės žalos. Patikslinęs savo ieškinio reikalavimus teismo posėdžio metu, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 750 000 Lt nuostolių atlyginimo, iš šios sumos 16 725,73 Lt nuostolių dėl valiutų nuvertėjimo atlyginimo, taip pat atsisakė savo reikalavimo dėl 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškinyje nurodė, kad 2003 m. balandžio 4 d. su atsakovu pasirašė Jungtinės veiklos sutartį Nr. H-03-01, pagal kurią šalys turėjo sutelkti savo finansinius, informacinius ir organizacinius išteklius, siekdamos įgyvendinti bendrus projektus naftos produktų rinkoje. Pagal šią sutartį ieškovas investavo lėšas į naftos produktų pirkimą, o atsakovas įsipareigojo užtikrinti naftos produktų realizavimą bei jų vertės ir gauto pelno dalies grąžinimą ieškovui. Sutarties įvykdymą atsakovas garantavo savo nuosavybe bei įsipareigojo grąžinti ieškovui pristatytų naftos produktų vertę terminais ir sąlygomis, nurodytais sutarties prieduose. Savo prievolę atsakovas įvykdė pavėluotai ir dalimis. Ieškovas dėl to buvo priverstas kreiptis į teismą, ieškiniu prašė priteisti įsiskolinimą: 93 008,54 JAV dolerių, 35 091,16 EUR, 123 784,6 Lt. Atsakovas pažeidė Jungtinės veiklos sutartį, nepagrįstai ir vienašališkai nutraukęs pagal ją mokėjimus, pažeidė sutarties prieduose numatyto pagrindinio įsiskolinimo bei atlyginimo mokėjimo terminus ir neteisėtai naudojo ieškovo pinigus savo verslo tikslais. Dėl tokių veiksmų ieškovui padaryta žala, kurią sudaro iš atsakovo neteisėtų veiksmų jo gauta nauda ir ieškovo turto netekimas, susidaręs dėl JAV dolerio kurso kritimo. Atsakovas daugiau kaip 14 mėnesių negrąžindamas jo investuotų į bendrą projektą lėšų, naudodamas jas kaip apyvartines lėšas, perka naftos produktus, kuriuos realizuoja savo degalinėse. Prekybos antkainis atsakovo degalinėse 2003 m. sudarė 8,82%, todėl atsakovo nauda negali būti mažesnė negu šis antkainis. 2004 m. atsakovo nauda nesumažėjo, nes naftos produktų kainos nuolat augo. Ieškovo investuotos į bendrą projektą lėšos buvo reinvestuojamos kas 30 d. Atsakovo nauda, gauta iš jo neteisėtų veiksmų, ieškovo teigimu, sudarė 209 667 USD, 45 394 EUR ir 155 033 Lt (iš viso 870 070 Lt). Vadovaudamasis šiai motyvais ir CK 6.249 straipsniu, ieškovas ir prašė pripažinti žala atsakovo naudą, gautą iš jo neteisėtų veiksmų, vykdant 2003 m. balandžio 4 d. Jungtinės veiklos sutartį. Valiutų nuvertėjimą ieškovas paskaičiavo tokiu būdu: atsakovo įsiskolinimas JAV doleriais sudarė 93 008 JAV dolerių ir toks įsiskolinimas priteistas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. teismo sprendimu. Galutinis aukščiau nurodytos skolos grąžinimo terminas buvo 2004 m. vasario 24 d., tokiu būdu iki 2005 m. kovo 14 d. (teismo sprendimo priėmimo dienos) JAV dolerio kurso nuvertėjimas sudarė 6 510,10 JAV dolerių arba 16 725,73 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino ir pripažino atsakovo BUAB „Pakrijas“ naudą iš jo neteisėtų veiksmų, vykdant šalių pasirašytą 2003 m. balandžio 4 d. Jungtinės veiklos sutartį Nr. H-03-01, ieškovo firmos Forthmill Limited nuostoliais. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo BUAB „Pakrijas“ ieškovui firmai Forthmill Limited 750 000 Lt nuostoliams atlyginti ir 11 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat 41,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas taip pat nusprendė grąžinti ieškovui firmai Forthmill Limited 183 Lt iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos žyminio mokesčio, o civilinę bylą Nr. 2-699-41/2007 dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas, sutartimi priėmęs prievoles, be kitų joje nurodytų pareigų (prievolių), turėjo pareigą grąžinti ieškovui pristatytų naftos produktų vertę pinigais ir sąlygomis, kurios buvo aptartos ir suderintos sutarties priede. Šalys susitarė dalintis pelną per pusę. Tai, kad atsakovas veikė nesąžiningai ir nustatytais terminais neatsiskaitydavo su ieškovu, patvirtina byloje esanti ieškovo reikalavimo skaičiavimo lentelė, rašytiniai įrodymai. Atsakovas neginčija fakto, kad UAB „Pakrijas“ laiku neatsiskaitydavo su ieškovu ir tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimas, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis. Teismų sprendimais yra konstatuotas skolos dydis, įsiskolinimas priteistas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, jog byloje įrodyta, kad ieškovas būtų gavęs pajamas, jei atsakovas UAB „Pakrijas“ būtų tinkamai vykdęs savo prievoles pagal Jungtinės veiklos sutartį. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas iš esmės negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti pagal šalių pasirašytą sutartį. Atsakovas tinkamai nevykdė Sutarties ir laiku neatsiskaitė su kitu Jungtinės veiklos sutarties dalyviu. Teismui nėra pateikta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas veikė taip dėl aplinkybių, kurias teismas galėtų pavadinti pateisinamomis. Atsakovui laiku neatsiskaičius, sutartis prarado savo prasmę gauti pelną ir neatitiko ieškovo teisėtų lūkesčių. Atsakovo gauta nauda iš esmės yra nukentėjusiojo negautos pajamos. Teismas sutiko, kad ieškovas, apskaičiuodamas tokių nuostolių dydį, rėmėsi šalių pasirašytos sutarties sąlygomis. Ieškovas įvardino ir įrodė, kad atsakovas daugiau kaip 14 mėnesių negrąžino ieškovui į jų bendrą projektą investuotų lėšų, kad prekybos antkainis atsakovo degalinėse 2003 metais buvo 8,82 procentai, remiantis vidutiniu prekybos naftos produktais antkainiu, prekiaujant naftos produktais didmeninėmis kainomis. Duomenų, kad atsakovo nauda būtų sumažėjusi, prekiaujant naftos produktais 2004 metais, teismui nepateikta. Atsakovas jokių rašytinių įrodymų pagrįsti savo atsikirtimą į ieškinį nepateikė. Priteisdamas ieškovui nuostolius, teismas vadovavosi ieškovo pateiktu UAB „Ober Haus“ preliminariu rinkos vertės nustatymu, pagal kurį nustatyto vertinamo turto (patirtų nuostolių) rinkos vertė 2005 m. gegužės 1 d. sudarė 750 000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB ,,Pakrijas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmetant, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų ir netyrė aplinkybių, susijusių su ieškovo pateiktos į bylą UAB „Ober-haus“ nekilnojamojo turto atliktos patirtų nuostolių, vykdant 2003 m. balandžio 4 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. H-03-01, preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymos neatitikimu įstatymo reikalaujamai formai ir turiniui. Šis dokumentas neatitinka įstatymo reikalaujamos formos ir turinio. Iš pateiktos vertinimo pažymos neaišku, ar buvo vertinami ieškovo netiesioginiai nuostoliai (t.y. negautos pajamos), ar atsakovo gautos pajamos, kurias ieškovas prašo pripažinti ieškovo nuostoliais, neaiškūs vertinimo metodai, o pati išvada apskritai niekuo nėra grindžiama. Pačioje pažymoje nurodyta, kad preliminarus vertės nustatymas neatitinka vertinimo dokumento turinio, kurį reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindu įstatymas. Tai informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės galios ir skirtas vertinimo užsakovui. Taigi teismas netinkamai vertino byloje pateiktą įrodymą.
Šalies argumentai
2. Ieškovas pareiškė reikalavimą ir prašė jį tenkinti CK 6.249 str. 2 d. pagrindu, t.y. prašė iš tariamai neteisėtų atsakovo veiksmų gautą naudą pripažinti ieškovo nuostoliais, o teismas ieškinį tenkino, remdamasis CK 6.249 str. 1 d., ir priteisė ieškovui negautas pajamas. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumą. Šalis turi būti tikra, jog ji patyrė faktinių nuostolių, t. y. negavo pajamų. Byloje surinkti įrodymai neįrodo, kad paskaičiuotos negautos pajamos yra realios. Nebuvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas nevykdė ir nevykdo mažmeninės prekybos naftos produktais degalinėse, o degalinių neturi. Atsakovas prašė teismo išreikalauti iš ieškovo buhalterinius dokumentus, siekdamas įrodyti, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo vykdytos ūkinės veiklos pagrindu gautų pajamų ir ieškovo galimai patirtų netiesioginių nuostolių (negautų pajamų). Dėl šios priežasties nebuvo atskleista bylos esmė.
3. Teismas neteisingai aiškino CK 6.249 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis. CK 6.249 straipsnio antroji dalis taikytina tais atvejais, kai asmuo gauna naudos iš neteisėtų veiksmų. Atsakovo veiksmų neteisėtumo faktas turi būti nustatomas ir veiksmai vertinami ne izoliuotai kokios nors vienos teisės normos aspektu, o sistemiškai visų teisės normų, reglamentuojančių tam tikrą atsakovo veiklą, kontekste. Vertinant, ar atsakovo veiksmai teisėti, būtina atsižvelgti į jo veiklos specifiką, žalos pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas atsakovo neteisėtais veiksmais įvardijo termino atsiskaityti, nurodyto Jungtinės veiklos Sutarties Nr. H-03-01 priede, praleidimą. Tačiau šis ginčas buvo išspręstas teismine tvarka.
4. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ankstesnėje byloje buvo konstatuota atsakovo skola bei priteisti delspinigiai, kas įrodo, jog ieškovas būtų gavęs šioje byloje pateiktu ieškiniu reikalaujamas 750 000 Lt dydžio pajamas, jei nebūtų buvęs praleistas terminas atsiskaityti. BUAB „Pakrijas“ vėlavimas atsiskaityti pagal sutartį negali būti vertinamas kaip atsakovo neteisėti veiksmai, davę naudos CK 6.249 straipsnio antrosios dalies prasme. Ieškovas gautą naudą kildina iš atsakovo vykdomos ūkinės veiklos. Atsakovo vykdyta naftos produktų prekyba buvo teisėta, o ieškovo nuostoliais pripažintina nauda turi būti gauta iš neteisėtai atliktų veiksmų (CK 6.249 str. 2 d.). Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kokiu būdu ir kokio pobūdžio nuostoliai jam dėl to buvo padaryti, neįrodė, jog atsakovo ūkinės veiklos pelnas sutaptų su ieškovo negautomis pajamomis. Teismas, konstatuodamas tai ieškovo savaime patirta žala, nepagristai išplėtė CK 6.249 str. 2 d. taikymo sritį, kadangi žala nėra preziumuojama. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo esą gauta nauda iš jo vykdomos ūkinės veiklos sutaptų su firmos Forthmill Limited negautomis pajamomis. Nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo vykdytos ūkinės veiklos pagrindu gautų pajamų ir ieškovo galimai patirtų nuostolių.
5. Teismas neatsižvelgė į netesybų (CK 6.71-6.75 str.) kompensuojamąją funkciją. Netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Ieškovas pasirinko ginčo sprendimo būdą, pareikšdamas du atskirus ieškinius. Kasacinis teismas nesujungė civilinių bylų į vieną bylą, o, atsižvelgdamas į tai, kad ši civilinė byla nagrinėjama jau nuo 2004 m. rugpjūčio mėnesio, išsprendė bylą, priteisdamas minimalius 0,02 proc. delspinigius, kurie įskaitytini į nuostolius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas firma Forthmill Limited prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje, nustatančiame įrodinėjimo pareigos paskirstymą.
Ieškovas, reikšdamas ieškinį, jame privalo nurodyti ne tik savo reikalavimą (ieškinio dalyką), bet ir aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), taip pat nurodyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tokių aplinkybių egzistavimą. Todėl ieškovas, pareiškęs byloje materialinį teisinį reikalavimą, CPK nustatyta tvarka ir numatytomis priemonėmis privalo įrodyti, kad egzistuoja aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą.
Pažymėtina, kad pagal CPK 177 straipsnio nuostatą įrodymai civiliniame procese yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Ši įrodymus apibrėžianti sąvoka reiškia, kad bet kuris teismui teikiamas įrodymas privalo turėti duomenų, informacijos arba žinių apie faktus, kurie yra įrodinėjami, tie duomenys, informacija ar žinios turi turėti ryšį su įrodinėjamomis aplinkybėmis (įrodymų sąsajumas) ir būti gauti, pateikti, surinkti, ištirti bei įvertinti tik įstatymo nustatyta procesine tvarka, taip pat gauti tik iš leistinų įrodinėjimo priemonių.
Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimu (iš dalies pakeistu apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų) buvo nustatyta, kad atsakovas UAB ,,Pakrijas“ laiku neatsiskaitė su ieškovu firma Forthmill Limited pagal 2003 m. balandžio 4 d. jungtinės veiklos sutartį, t.y. praleido terminą įvykdyti prievolę, bei priteistos netesybas. Tokiu būdu įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš esmės yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, prieštaravę šalių sudarytai sutarčiai, bei atsakovo kaltė. Ieškovo firmos Forthmill Limited pareikšto ieškinio šioje byloje esmė yra reikalavimas atlyginti minėtais neteisėtais veiksmais padarytus nuostolius.
Pagal CK 6.247 straipsnio nuostatą atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Todėl ieškovas, šioje byloje reikalaudamas nuostolių, atsiradusių dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais buvo pažeista 2003 m. balandžio 4 d. jungtinės veiklos sutartis, atlyginimo, CPK nustatyta tvarka ir numatytomis priemonėmis privalo įrodyti tokių nuostolių atsiradimo faktą, šių nuostolių dydį bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei nuostolių atsiradimo, t.y. kad nuostolius jis realiai patyrė ir kad šių nuostolių atsiradimą sąlygojo būtent atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.247 str., 6.249 str.).
Šioje byloje reikšdamas ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Pakrijas“ dėl nuostolių atlyginimo, ieškovas firma Forthmill Limited prašė pripažinti atsakovo naudą, gautą iš jo neteisėtų veiksmų, vykdant 2003 m. balandžio 4 d. jungtinės veiklos sutartį, jo (ieškovo) nuostoliais ir priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą, o teisiniu savo reikalavimų pagrindu, be kitų Civilinio kodekso normų, nurodė CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalis. Tačiau, kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio (t. 2, b.l. 56-60), taip pat ir iš suformuluotų reikalavimų, savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo šioje byloje ieškovas iš esmės pareiškė CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nurodytu teisiniu pagrindu, pagal kurį tuo atveju, kai atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Grįsdamas tokį reikalavimą, ieškovas nurodė, kad atsakovas, laiku negrąžinęs jam investuotų į bendrą projektą lėšų, naudodamas jas kaip apyvartines lėšas, gavo naudą, kuri ir turi būti pripažinta ieškovo nuostoliais. Todėl, siekdamas ieškinio patenkinimo, ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovas, naudodamas jo pinigines lėšas, kurias gavo pagal šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir kurias turėjo grąžinti bei išmokėti jam dalį gauto pelno, iš šių lėšų naudojimo realiai gavo naudos, taip pat įrodyti šios naudos dydį.
Grįsdamas savo ieškinį, ieškovas nurodė, kad prekybos antkainis atsakovo degalinėse 2003 metais sudarė 8,82%, 2004 metais atsakovo nauda nesumažėjo, nes naftos produktų kainos nuolat augo, todėl atsakovo nauda negali būti mažesnė negu šis antkainis. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas pateikė savo ieškinio sumos paskaičiavimą (t. 1, b.l. 35-36) bei 2003 m. parduotų prekių degalinėje, esančioje Vilniuje, Verkių g. 52, pažymą (t. 1, b.l. 29). Tačiau šie dokumentai negali būti tinkamos bei pakankamos įrodinėjimo priemonės ieškovo reikalavimui dėl nuostolių, kuriuos, pasak ieškovo, sudaro atsakovo gauta nauda, atlyginimo pagrįsti. Pagal ieškinio turinį ir ieškovo pasirinktą įrodinėjimo dalyką, atsakovo nauda, gauta iš neteisėtų veiksmų, laiku neatsiskaitant su ieškovu, pastarasis laiko atsakovo pajamas, gautas iš naftos produktų prekybos degalinėse. Tačiau vienoje atsakovo degalinėje taikytas prekybos antkainis negali atspindėti atsakovo realiai gautos naudos, nes pinigų suma, gauta iš prekybos antkainio, nėra tapati atsakovo pelnui, gautam iš prekybos naftos produktais, todėl negali būti laikoma atsakovo gauta nauda. Be to, tokie atsakovo paskaičiavimai nėra pagrįsti jokiais finansiniais dokumentais, kurie rodytų atsakovo prekybos naftos produktais apimtis, iš šios prekybos gautas pajamas, turėtas išlaidas bei pelną. Vienintelis dokumentas – 2003 m. parduotų prekių degalinėje, esančioje Vilniuje, Verkių g. 52, pažyma, rodanti, kad šioje degalinėje buvo taikytas 8.82% prekybos antkainis, nėra tinkamas bei pakankamas įrodymas atsakovo gautai naudai pagrįsti, nes jis neatspindi nei realiai atsakovo gautų pajamų, nei tuo labiau gauto pelno iš prekybos naftos produktais. Be to, savo atsiliepimuose į ieškinį atsakovas nurodė, kad jo prekybos naftos produktais bendra veikla buvo nuostolinga. Iš atsakovo pateiktų finansinės apskaitos dokumentų – 2003 m. gruodžio 31 d. bei 2004 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitų (t. 1, b.l. 78, 83) matyti, kad 2003 ir 2004 metais atsakovo ūkinė-komercinė veikla iš tiesų buvo nuostolinga.
Savo reikalavimui dėl atsakovo gautos naudos pripažinimo ieškovo nuostoliais ir jos priteisimo pagrįsti ieškovas taip pat pateikė UAB „Ober-haus“ nekilnojamojo turto išvadą dėl patirtų nuostolių preliminarios rinkos vertės (t. 2, b.l. 51). Šioje išvadoje nurodyta, kad firmos Forthmill Limited patirtų nuostolių, vykdant 2003 m. balandžio 4 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. H-03-01, rinkos vertė yra 750 000 Lt. Būtent šia išvada, kaip pagrindu nustatyti nuostolių dydį, vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Tačiau šis dokumentas taip pat negali būti pripažįstamas tinkama ir leistina įrodinėjimo priemone, kuria gali būti nustatyta atsakovo nauda, gauta iš jo neteisėtų veiksmų, kurią ieškovas prašo pripažinti savo nuostoliais ir priteisti iš atsakovo. Šiame dokumente nurodoma įvertintų atsakovo nuostolių, bet ne ieškovo gautos naudos, kurią ieškovas prašo priteisti, vertė. Remiantis šia išvada, neįmanoma nustatyti nei nuostolių paskaičiavimo eigos, nei metodikos, nei apskritai, kas sudaro išvadoje nurodytus nuostolius. Pagal Lietuvos Respublikos turto vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatą, vertindamas turtą, turto vertintojas vadovaujasi Vyriausybės patvirtinta metodika, suderinta su Tarptautiniais vertinimo standartais bei normomis, turto vertintojų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos nurodymais ir sprendimais. Reikalavimai, keliami turto vertinimo ataskaitos formai ir turiniui, nurodyti šio įstatymo 21 straipsnyje. Tuo tarpu pateikta išvada negali būti prilyginta turto vertinimo ataskaitai, nes iš jos nėra aišku, ar vertintojai vadovavosi Vyriausybės patvirtinta metodika, turto vertintojų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos nurodymais ir sprendimais, kokie nuostolių vertinimo metodai buvo taikomi, o išvados forma bei turinys neatitinka Turto vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimų. Todėl šis dokumentas, neatitinkantis įstatymo reikalaujamos formos ir turinio, kaip tai pagrįstai nurodo apeliantas, negali būti laikomas tinkamu ir leistinu įrodymu, patvirtinančiu ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, ir pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo prašomų priteisti nuostolių dydį, nepagrįstai šiuo dokumentu vadovavosi.
Pirmosios instancijos teismas, skundžiamuoju sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovui pastarojo patirtus nuostolius, padaręs išvadą, jog byloje įrodyta aplinkybė, kad ieškovas būtų gavęs pajamas, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo prievoles pagal jungtinės veiklos sutartį, ir pripažinęs, kad atsakovo gauta nauda yra nukentėjusiojo negautos pajamos. Tačiau tokia teismo išvada negali būti laikoma pagrįsta, nes ji yra prieštaringa, nepagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir išeina už bylos nagrinėjimo ribų. Kaip jau minėta, šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti atsakovo naudą, gautą iš jo neteisėtų veiksmų, jo (ieškovo) nuostoliais ir priteisti šių nuostolių atlyginimą. Tačiau ieškovas neprašė priteisti negautų pajamų ir jų byloje neįrodinėjo. Be to, atsakovo gauta nauda negali būti tapatinama su ieškovo negautomis pajamomis, tuo labiau, kad ieškovas byloje neįrodinėjo aplinkybės, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis negavo tokių pajamų, kurios yra lygios ieškovo gautai naudai, ar kad abi šalys užsiima tapačia veikla ir vienos iš jų negautos pajamos galėtų būti prilyginamos kitos gautai naudai.
Pažymėtina, kad, paskaičiuodamas reikalaujamus priteisti nuostolius, dalį šių nuostolių ieškovas įvardijo kaip dėl valiutų nuvertėjimo patirtus nuostolius, kurie, pasak ieškovo, sudaro 16 725,73 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartimi, kuria iš dalies buvo pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalis dėl delspinigių priteisimo, galutinai iš atsakovo UAB ,,Pakrijas“ ieškovui firmai Forthmill Limited buvo priteista 6 539,60 JAV dolerių, 1 284,40 Eurų ir 4 530,53 Lt delspinigių (t. 2, b.l. 30-36). Šia nutartimi, be kita ko, pažymėta, kad priteisimi delspinigiai įskaitytini į nuostolius, dėl kurių nagrinėjama kita civilinė byla. Taigi ieškovui priteista delspinigių suma visiškai padengia jo nurodytą 16 725,73 Lt dėl valiutų nuvertėjimo patirtų nuostolių sumą, todėl šie nuostoliai ieškovui faktiškai yra priteisti ir šioje byloje juos priteisus pakartotinai, ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Todėl ir šią ieškinio dalį pirmosios instancijos teismas patenkino nepagrįstai.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese, netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, nustatančias nuostolių sąvoką bei jų atlyginimo pagrindus bei tvarką, todėl padarė faktiniais duomenimis bei teisės normomis nepagrįstas išvadas ir bylą išsprendė neteisingai. Teisėjų kolegija šioje byloje nustatytų bei aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl nuostolių, faktiniais bylos duomenimis neįrodė aplinkybių, kuriais jis grindė savo pareikštus reikalavimus, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo taip pat priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, valstybei (t. 1, b.l. 1, t. 2, b.l. 108, CPK 96 str. 2 d.). Ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nepateikus tokių išlaidų dydį pavirtinančių dokumentų, nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys ir iš atsakovo BUAB ,,Pakrijas“ priteista 41,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Sprendimo dalį, kuria nutraukta civilinė byla dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nuspręsta grąžinti ieškovui firmai Forthmill Limited iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 183 Lt žyminį mokestį, palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo firmos Forthmill Limited 50,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.