- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- 2A-1005-605/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- G. G., G.
- Atsakovas
- AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas, A. D.
- Advokatai
- Domas Pakėnas
- Kategorijos
- 44.5.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės
sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant apeliantės atstovui advokatui Domui Pakėnui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-177-568/2010 pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovams AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas ir A. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. G. ieškiniu (b.l.3-5) prašė priteisti neturtinę žalą: iš atsakovo AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas 3452,80 Lt, iš atsakovo A. D. - 26547,20 Lt.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovo A. D. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., už kurį jis nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-14 nuosprendžiu, jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Minėtu nuosprendžiu ieškinio dydžio klausimas dėl neturtinės žalos perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Po eismo įvykio jai sutriko kūno judesiai, jaučia didelį nugaros ir kojos skausmą. Dėl patirtos traumos žymiai pablogėjo gyvenimo kokybė, dėl ko labai išgyvena ir patiria didelių nepatogumų. Po įvykio nuolat lankosi pas fizioterapeutą, kas taip pat sukelia nepatogumus. Padarytą neturtinę žalą vertina 30 000 litų. Esant atsakovo civilinės atsakomybės draudimui, prašo žalos atlyginimą priteisti iš AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialo ir A. D. solidariai (CK 6.254 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 19 d. sprendimu (b.l. 108-109) ieškinį atmetė. Priteisė iš G. G. valstybei 17 Lt.
Sprendime nurodyta, kad ieškovė G. G. teismo posėdžio metu pripažino, jog dirba, tačiau po 2007-12-16 autoįvykio turėtas išlaidas patvirtinančių dokumentų negalinti pateikti, nes vaistų nevartojusi, skausmą kentėjusi. Teismas įvertino aplinkybes, jog po autoįvykio ieškovei buvo suteiktas nedarbingumo pažymėjimas (b.l.17-18), tačiau įvertino ir aplinkybę, jog neįrodytos, nepagrįstos gydymosi išlaidos. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog po būsimos (planuojamos) operacijos ji gali netekti darbo, sutrikti dar daugiau vaikščiojimo galimybės.
Teismas pripažino aplinkybes, jog ieškovė G. G. po 2007-12-16 autoįvykio patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, ir konstatavo, jog baimės numatomai operacijai negalima įvertinti neturtinės žalos dydžiu. Teismas sprendė, jog nėra įrodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, jog žala padaryta nusikalstamais atsakovo veiksmais, žalos dydis nėra pagrįstas ir įrodytas rašytiniais įrodymais.
Šalies argumentai
Ieškovė G. G. apeliaciniu skundu (b.l. 110-111) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas pažeidė Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį bei 109 straipsnį, nes skundžiamu teismo sprendimu buvo atsisakyta apginti ieškovės pažeistas teises; 2) skundžiamu sprendimu buvo pažeista CK 6.250 straipsnio 2 dalies norma, nepagrįstai nepriteista neturtinė žala, kadangi ji buvo padaryta dėl nusikaltimo, buvo sužalota ieškovės sveikata, kas konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šiai aplinkybei pagrįsti yra pateikti ir rašytiniai įrodymai (specialisto išvada ir kt.). Ieškinyje ir žodžiu teismo posėdžio metu buvo išvardintos visos aplinkybės, pagrindžiančios priteistinos neturtinės žalos dydį, t.y. neturtinė žala pasireiškė fiziniu skausmu - dėl smūgio į kūną įvykio metu, po įvykio, po trijų operacijų, tarp operacijų, mankštų metu reabilitacijos laikotarpiu, einant, nešant krovinį, nepatogiai pastačius koją, žiemą keičiantis orams; dvasiniais išgyvenimais - baimės jausmo ir pergyvenimų dėl trijų operacijų ir jų rezultatų, šiuo metu dėl laukiamos ketvirtos operacijos; dėl dirbtinio sąnario prigijimo, dėl laukiamos operacijos ir ilgos jos trukmės apie 7 valandas, dėl prarasto gebėjimo laisvai judėti, dėl reabilitacijos po laukiamos operacijos (apie 6 mėnesius); nepatogumais - nebegali sportuoti: bėgioti, važiuoti dviračiu, sunku lipti laiptais (darbovietė 6 aukšte, namai 3 aukšte), reikėjo rūpintis reabilitacija po operacijų ir gydymo, sunkiau judėti, nešti; dvasiniais sukrėtimais - dėl laukiamos operacijos, stresas tuoj pat po įvykio. Žala sveikatai pasireiškė tuo, kad buvo sutrupintas kojos sąnarys, laukiama operacija, kurios metu jis bus pakeistas dirbtiniu; 3) teismas, sprendime nurodydamas, kad baimės numatomai operacijai negalima įvertinti neturtinės žalos dydžiu, pažeidė CK 6.250 straipsnio 1 dalies, 6.249 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas; 4) skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos žalos atlyginimo bylose; 5) teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatą, kadangi neatsižvelgė į baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje konstatuotą faktą, kad neturtinė žala padaryta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (Lietuos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje J. G.. v. A. J., V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2009).
Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nėra įrodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, jog žala padaryta nusikalstamais atsakovo veiksmais, žalos dydis nėra pagrįstas ir įrodytas, nepagrįstai ieškinį atmetė.
Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, tačiau jų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju reikia vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymų saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“; bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“; bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. įmonė v. J. S.; bylos Nr. 3K-3-210/2007). Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą, tačiau priteistinas atlygintinas žalos dydis turi atitikti teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus (CK 1.5 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 2, 3 punktais, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių padarinių. Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 3 punkto norma reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio; tokiu reglamentavimu užtikrinamas visų asmenų lygybės įstatymui įgyvendinimas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo dėl neatsargumo padarytais nusikalstamais veiksmais ieškovei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, kadangi dėl patirtų sužalojimų jai buvo atlikta kelio operacija, po kurios ji keletą mėnesių vaikščiojo su kelio įtvaru, lankėsi pas fizioterapeutą, jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (b.l. 17-18). Autoįvykio metu padarytų sužalojimų sukeltus padarinius ateityje patvirtina ir 2008-07-23 išrašas iš medicininių dokumentų (b.l. 12-13), iš kurio matyti, kad ieškovei planuojama atlikti dar vieną kelio operaciją. Pažymėtina, kad ieškovės pateikta darbingumo pažyma DL-1 Nr. 0217193 (b.l. 10), kuria jai pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu nuo 2007-07-23 iki 2014-08-17 nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, išduota 2007-07-23, tai yra dar prieš autoįvykį. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė iš dalies darbinga tapo dėl atsakovo kaltės.
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį be paminėtųjų aplinkybių atsižvelgtina ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas A. D. yra Vytauto Didžiojo universiteto studentas, niekur nedirba. Atsižvelgdama į visas bylos aplinkybes, ginamos vertybės specifiką, kolegija daro išvadą, kad 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CPK 185 str. CK 1.5 str.). Iš 2009-03-03 vietinio mokėjimo nurodymo Nr. 9335 (b.l. 31) matyti, kad atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas ieškovei G. G. pervedė 1725 Lt neturtinei žalai atlyginti, šio fakto ieškovė neginčija. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas savo sutartinius įsipareigojimas visiškai įvykdė, kadangi ieškovei išmokėta 1725 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Esant tokioms aplinkybėms, ši suma iš nustatyto neturtinės žalos atlyginimo dydžio (5000 litų) atimtina, ir iš atsakovo A. D. priteistina 3275 Lt suma ieškovei G. G. padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Patenkinus apeliacinį skundą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d., 98 str.). Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nusprendžia:
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 3275 (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt penkis) litus neturtinei žalai atlyginti, 2000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ir 332,72 Lt (tris šimtus trisdešimt du litus 72 ct) už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu ieškovei G. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 98 Lt (devyniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio ir 20 Lt (dvidešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.