- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-14
- Bylos Nr.
- eA-1023-525/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01453-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas
- Atsakovas
- J. M. R.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
- Kategorijos
- 12.18Vietinės rinkliavos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės J. M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras skundą atsakovei J. M. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. M. R. 250,70 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 12 ir 13 punktus pareiškėjui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 3 punkte apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakove J. M. R. dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) savivaldybė.Pareiškėjas paaiškino, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. nėra sumokėjusi pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovei buvo paskaičiuota pagal Nuostatų 17-19 punktuose nustatytą vietinės rinkliavos fiziniams asmenims tvarką, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius.Pareiškėjas nurodė, jog vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, Lazdijų rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo atsakovei, todėl atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra pagrindo. Atsakovė J. M. R. skunde – paaiškinime, pareiškime su paaiškinimu, prašyme – skunde nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsakovė manė, jog Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. 5TS-217, kuriuo patvirtinti Nuostatai, yra neteisėtas ir vienašališkas. Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas niekada neatliko atliekų išvežimo, nebuvo konteinerio, nebuvo sudaryta sutartis dėl atliekų išvežimo, todėl prašė skundą atmesti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras skundą tenkino visiškai: priteisė pareiškėjui iš atsakovės J. M. R. 250,70 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.Teismas pabrėžė, jog Nuostatų 2 punkte nustatyta, jog vietinė rinkliava – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatai yra privalomi visiems Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams (Nuostatų 9 punktas). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už vienus kalendorinius metus pagal nustatytus vietinės rinkliavos dydžius (Nuostatų 17, 24 punktai). Pagal Nuostatų 12 punktą pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tiekėjui, kuris jį pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo gavimo datos, bet ne vėliau kaip iki mokėjimo laikotarpio pabaigos (Nuostatų 27, 30 punktai).Teismas paaiškino, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašas patvirtino, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) savivaldybė, todėl pagal Nuostatų 3 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Teismas nurodė, jog atsakovei buvo siųsti mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovė nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. (susidaręs įsiskolinimas 250,70 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovei draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).Teismas darė išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl skundą tenkino ir konstatavo, jog atsakovė prievolės, kylančios iš administracinio akto, laiku ir tinkamai neįvykdė, 250,70 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisė pareiškėjui iš atsakovės.
III.
Atsakovė J. M. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą, išnagrinėti Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtintų Nuostatų teisėtumą. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius pagrindimo argumentus, kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktuose paaiškinimuose.Atsakovė pabrėžia, jog nuostatuose priimta prievolė visiems gyventojams mokėti už atliekų šalinimą tik pagal gyvenamąjį plotą neatitinka mokėjimo lygybės, nes ne visi gyventojai gyvena vienodame plote pagal kvadratūrą, ir gyventojų skaičius nevienodas viename kvadratiniame metre. Atsakovė nurodo, jog ji turinti mokėti dvigubai daugiau, bet pas ją atliekų yra mažiau. Atsakovės teigimu, minėtos normos neleidžia pasirinkti atliekų šalinimo rūšies, nesudaroma sutartis, nenurodoma pastovioji atliekų šalinimo dalis ir nenustatomas atliekų kiekis, o tai pažeidžia įstatymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės J. M. R., kaip atitinkamo nekilnojamojo turto savininkės, pareigos mokėti Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą. Atsakovės skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė iš atsakovės 250,70 Eur, dydžio ginčo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d.Minėtu ginčo laikotarpiu aptariamos vietinės rinkliavos mokėtojus, vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo bei administravimo tvarką nustatė Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtinti Nuostatai.Šių Nuostatų 3 punktas numato, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje.Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad atitinkamo dydžio aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą expressis verbis yra nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Atitinkamai, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad aktualiu laikotarpiu atsakovei nuosavybės teise priklauso ginčo nekilnojamojo turto objektas, o tai leidžia pripažinti, jog atsakovė atitiko vieną iš ginčo vietinės rinkliavos požymių – nuosavybės ar kita teise valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų minėto Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų, susijusiu su ginčo turto daiktinėmis teisėmis, teisingumo prezumpciją (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad prašoma priteisti vietinės rinkliavos suma už ginčo laikotarpį apskaičiuota Nuostatuose nustatyta tvarka ir taikant šiame norminiame akte nustatytą dydį. Tačiau iš atsakovės apeliacinio skundo argumentų matyti, jog ji iš esmės nesutinka su tuo, kad jos mokėtinos vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas pagal galintį susidaryti, o ne faktiškai susidariusį (iš jo surinktų ir perduotų tvarkyti) komunalinių atliekų kiekį. Atsakovės, kaip vietinės rinkliavos mokėtojos, statuso bei pareigos mokėti ginčo rinkliavą negali paneigti aplinkybė, jog ji turinti mokėti dvigubai daugiau, nes pas ją atliekų yra mažiau. Šiuo klausimu pažymėtina, kad atitinkamo asmens (vietinės rinkliavos mokėtojo) prievolė mokėti rinkliavą kildinama iš Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo bei viešai paskelbtų šios rinkliavos nuostatų. Pabrėžtina ir tai, kad įstatymai ir kiti norminiai aktai nenumato pareiškėjo pareigos prieš kreipiantis į administracinį teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, imtis kitų priemonių šios rinkliavos nepriemokai išieškoti neteismine tvarka.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-689/2013 pripažino, jog nagrinėjamoje byloje taikytini Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą patvirtinimo“ patvirtinti Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X 736 redakcija) 3 straipsnio 3 punktui.Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jos surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Todėl prieš tai paminėtos aplinkybės konstatavimas, kad Nuostatai nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) pastebėjo ir tai, jog vien tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamą vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Iš tiesų atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Todėl abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla.Toliau pasisakant dėl atsakovės prašymo ištirti Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtintų Nuostatų teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, jog ginčas dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo turėtų būti nagrinėjamas ABTĮ II skyriuje nustatyta tvarka. Pagal šį teisinį reguliavimą privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą. Tačiau šie asmenys turi galimybę prašyti ištirti norminio administracinio akto nuostatų galiojimą, vadovaudamiesi ABTĮ 113 straipsniu. Norminio administracinio teisės akto teisėtumas ryšium su individualia administracine byla gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis), arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis). Minimo straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegijos vertinimu, Nuostatai laikytini norminiu administraciniu aktu pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę, teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 2 punktas); prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 4 punktas); teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Atsižvelgus į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tirti minėto norminio administracinio akto teisėtumo.Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės J. M. R. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.