Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-12-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1063-366/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-28
Bylos Nr.
1S-1063-366/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Pranas Šimkus, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
R. T.
Advokatai
Jonas Milčius
Kategorijos

Įžanginė dalis

Teisėja Gražina Kazilionienė Nr. 1S-1063-366/2012Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2012 m. gruodžio 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant gynėjui advokatui Jonui Milčiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios R. T. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistosios skundas ir paliktas nepakeistas Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai R. T. panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. T. gim. (duomenys neskelbtini), nuteista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1d., 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2011-03-07 ir 2011-03-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius.

Bausmės pradžia – 2011-10-19, bausmės pabaiga – 2014-09-15.

2012-10-25 nuteistoji faktiškai atliko 1 m. 11 mėn. 10 d. paskirtos bausmės.

Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, apsvarsčiusi nuteistosios R. T. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įvertinusi tai, kad nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai ir kitos reikšmingos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, remdamasi socialinio tyrimo išvada, nutarė netaikyti nuteistajai R. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2 p.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetė nuteistosios R. T. skundą ir paliko nepakeistą Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2012 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai. Teismas konstatavo, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas atsižvelgus į esmines ir lemiamą reikšmę turinčias aplinkybes sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kurias įvertinus nėra pagrindo išvadai, jog nuteistoji R. T. gali būti toliau taisoma neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistoji R. T. skundu prašo taikyti lygtinį paleidimą iš Panevėžio pataisos namų. Nurodo, kad bausmę atlieka sąžiningai, neturi nuobaudų. Charakterizuojama teigiama. Bausmės atlikimo metu išklausė adaptacijos į visuomenę programą, baigė kirpėjų kursus, šiuo metu lanko kursus „Kelyje į kūno ir sielos harmoniją“. Su nukentėjusiaisiais susitaikė ir dalinai atsiskaitė. Pažymi, kad turi aukštąjį išsilavinimą bei turto vertintojo atestatą, yra nepriklausoma turto vertintoja ir R. T. individualios įmonės savininkė. Nuo 2001 m. sukūrė šeimą, 2004 m. gimė dukra, kuri augo aprūpintoje aplinkoje, lankė darželį, muzikos mokyklą. Bausmės atlikimo metu nuolatos bendrauja su dukra telefonu, rašo laiškus, stengiasi parodyti motinišką meilę dovanodama pačios sukurtas dovanas. Pasak nuteistosios, globėjams yra sunku rūpintis dukra, jie yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, todėl tik būdama laisvėje ji gali tinkamai pasirūpinti mažamete dukra. Nurodo, kad 2008-07-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėjo, be to, naujas nusikalstamas veikas padarė iki 2009-11-24 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, t.y. ne per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Teigia, kad yra išsilavinusi, nerūkanti ir alkoholio nevartojanti moteris, išėjusi į laisvę vėl pradės dirbti, augins ir prižiūrės mažametę dukrą. Tvirtina, kad suprato ir padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio, pažada sąžiningai ir dorai gyventi.

Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą tenkinti.

Nuteistosios R. T. skundas atmetamas.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti nuteistosios R. T. skundą ir paliktas nepakeistas Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2012 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai R. T., yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, jog taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą teismas gali, įvertinęs klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tačiau įstatymas neįpareigoja teismo taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau, remiantis byloje surinktais duomenimis, negalima padaryti vienareikšmės išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Kaip matyti iš teismui pateiktos pataisos namų administracijos teikimo ir asmens bylos medžiagos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsčiusi nuteistosios prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, jai taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką bei kitas aplinkybes, kurios turėjo įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, priėmė motyvuotą 2012-10-30 nutarimą netaikyti nuteistajai R. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Analizuojant nuteistosios R. T. asmens bei teikimo bylose esančius dokumentus matyti, kad bausmės atlikimo metu R. T. išklausė adaptacijos programą, dalyvavo pataisos bei integracijos į visuomenę programose, įgijo kirpėjos specialybę, vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, nebausta, skatinta 1 kartą. Taigi, nuteistoji bausmės atlikimo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visuma. Be teigiamai nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių, būtina atsižvelgti ir į tai, jog R. T. pataisos namuose dirbti nepageidavo, nors jai buvo pasiūlytas darbas (duomenys neskelbtini) VĮ prie pataisos namų, nepaisant to, jog teismo priteisti ieškiniai yra neišmokėti, be to, nedalyvavo AA savipagalbos grupės veikloje, neigia praeityje turėjusi piktnaudžiavimo alkoholiu problemų, tačiau Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis R. T. nuo 2006 m. buvo žinoma ne tik dėl alkoholio vartojimo, bet ir dėl smurto šeimoje, netinkamos vaiko priežiūros (a.b., b.l. 102). Nors remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (32 balai), tačiau įvertinus nuteistosios nusikalstamo elgesio kriminogeninius veiksnius (ankstesni teisės pažeidimai bei piktnaudžiavimo alkoholio problemos), visuma R. T. apibūdinančių aplinkybių, neleidžia daryti išvados apie sėkmingą tolesnę probaciją taikant nuteistajai lygtinį paleidimą.

Be to, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog nuteistoji praeityje buvo 5 kartus teista, tame tarpe keturis kartus už tapačias nusikalstamas veikas pagal BK 182 str. Du kartus R. T. atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, ji bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebuvo padariusi naujų nusikalstamų veikų, t.y. naujos nusikalstamos veikos, kurių pagrindu buvo priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-19 nuosprendis, buvo padarytos 2009 m., kai dar nebuvo jos atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Nebuvo nuteistajai taikomas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos. Taigi, skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, jog nuteistoji naujas nusikalstamas veikas įvykdė lygtinio paleidimo metu. Tačiau šis netikslumas, įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, nepaneigia apylinkės teismo išvados, su kuria sutinka ir teisėjų kolegija, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti šiuo metu taikant nuteistajai R. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Nuteistosios skunde nurodytos aplinkybės apie šeiminę padėtį, siekį toliau dirbti ir auginti mažametę dukrą, dalyvavimą įvairiose programose bausmės atlikimo metu, įvertinus lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingų aplinkybių visetą, negali turėti lemiamos įtakos, sprendžiant R. T. lygtinio paleidimo klausimą. Be to, skunde nurodytos aplinkybės apie gerus santykius su mažamete dukra, siekį ja rūpintis neatitinka tikrovės. Pagal Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą informaciją, po pirmo susitikimo su R. T. pataisos įstaigoje, jos mažametė dukra atsisakė daugiau matytis ir bendrauti su motina, po susitikimo jai prireikė medikų pagalbos. Be to, dukros išlaikymui, nuteistoji bausmės atlikimo laikotarpiu piniginių lėšų neskyrė, iki bausmės atlikimo netinkamai rūpinosi dukra, ką patvirtina VĮ (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninės išrašai, (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų pranešimai. Pažymėtina, jog dėl netinkamos mažamečio vaiko priežiūros, 2010-01-21 iš R. T. namų buvo paimta jos mažametė dukra ir apgyvendinta (duomenys neskelbtini) sutrikusio vystimosi kūdikių namuose, o (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) mergaitei nustatyta globa, tuo tarpu Kauno m. apylinkės teismo 2012-06-26 sprendimu R. T. laikinai apribota motinos valdžia dukters atžvilgiu. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistosios skunde nurodytos aplinkybės bei jos rašytinis įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, tėra deklaratyvūs.

Esant šioms aplinkybėms, tenkinti nuteistosios R. T. skundą, jame nurodytais motyvais, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,-

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistosios R. T. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Pranas ŠimkusTomas Zdanavičius