Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teiseja Nida Vigeliene Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. spalio 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posedyje išnagrinejo nuteistojo L. S. skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus 2-uju pataisos namu teikimas del nuteistojo L. S. lygtinio paleidimo iš laisves atemimo vietu.

Aprašomoji dalis

nustate:

Nuteistasis L. S. nuteistas 2007-12-04 Pasvalio rajono apylinkes teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. skiriant 1 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. bausme subendrinta su 2004-10-05 Pasvalio rajono apylinkes teismo nuosprendžiu ir paskirta 2 metu laisves atemimo bausme. Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. paskirta papildoma bausme – 30,00 Lt turto konfiskavimas. Bausmes vykdymo pradžia: 2008-02-22. Bausmes vykdymo pabaiga: 2010-02-22. 2/3 bausmes atliko: 2009-06-22.

2009 m. liepos 20 d. Vilniaus antrieji pataisos namai kreipesi su teikimu i Vilniaus miesto treciaji apylinkes teisma del L. S. lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos.

Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nera pavojingos, jos buvo spontaniškos, del nusikaltimu prisipažino, materialine žala atlyginta. Laisves atemimo bausmes atlikimo metu savo elgesiu, požiuriu i darba, i mokymasi, socialiniu programu lankymusi, pataisos namu administracijos darbuotoju reikalavimu ivykdymu, jis irode, jog gali buti lygtinai paleistas. Apeliantas pažada daugiau nebesugrižti i kriminalini gyvenima, nes nori ir siekia tapti pavyzdingu ir garbingu LR pilieciu, kas patvirtina jo pasirašytas isipareigojimas teismui. Todel prašo teismo i šias aplinkybes atsižvelgti ir jo skunda ivertinti objektyviai.

Teismo posedyje nuteistojo gynejas praše skunda tenkinti, prokurore praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. S. skundas atmestinas.

Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartis teiseta ir pagrista.

Pagal Bausmiu vykdymo kodekso 157 str. 1 d., laisves atemimo bausme pataisos istaigose atliekantys asmenys, kuriuos imanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenes, bet prižiurimus, gali buti lygtinai paleisti iš pataisos istaigu. Istatymas palieka spresti teismui, ar nuteistuosius imanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenes. BVK 157 str. 2 d. nurodyta, kad nuteistasis gali buti lygtinai paleistas, jeigu jis yra isipareigojes doru elgesiu ir stropiu darbu irodyti, kad pasitaisys.

Teismas, spresdamas klausima ar imanoma asmeni toliau taisyti neizoliuota nuo visuomenes, turi visapusiškai ivertinti nuteistojo asmenybe, jo elgesi visos bausmes atlikimo laikotarpiu, požiuri i darba, taikytas socialines reabilitacijos priemones, faktiškai atlikta paskirtos bausmes dali, nusikaltimu padarytos žalos atlyginima, pataisos istaigos administracijos nuomone, pataisos istaigos psichologines tarnybos išvada ir kitas aplinkybes.

Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nutartis atmesti Vilniaus 2-uju pataisos namu teikima del L. S. lygtinio paleidimo iš pataisos namu yra pagrista. Priimdamas toki sprendima, teismas visapusiškai ivertino reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes.

Vilniaus 2-uju pataisos namu administracija teikime nurode, kad nuteistasis L. S. i pataisos istaiga atvyko 2008-03-14 ir 2008-03-26 buvo paskirtas i paprastaja grupe, atlikdamas bausme nustatyto režimo reikalavimus pažeide 1 karta, šiuo metu galiojanciu nuobaudu neturi, neskatintas, nedirba. Socialinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiemimuose dalyvauja pasirinktinai.

Pataisos istaigos charakteristikoje apie nuteistaji nurodyta, kad L. S. yra ramaus budo, tvarkingas, fizines agresijos naudoti nelinkes, konfliktu neinicijuoja, pripažista ivykdes nusikaltima, taciau kaltina aplinkybes. Nuteistasis nedirba, turi vykdomuosius raštus 2038 Lt sumai. Socialiniai ryšiai su artimaisiais palaikomi.

Nors nuteistasis L. S. atitinka formaluji lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos pagrinda, t.y. atliko 2/3 paskirtos bausmes, paskirtas paprastajai grupei, taip pat isipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu irodyti, kad pasitaisys, taciau formaliu kriteriju atitikimas tera lygtinio paleidimo klausimo svarstymo salyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Pažymetina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausima, teismui reikšminga aplinkybe yra ta, kad pataisos namu administracija teikimo išvadoje nurode, jog taikyti lygtini paleidima L. S. atžvilgiu iš laisves atemimo vietos, netikslinga.

Nežiurint i tai, kad nagrinejamu atveju faktiškai yra BVK 157 str. 3 d. 3 p. numatytos lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos salygos, taciau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. numatyta lygtini paleidima. Istatymas suteikia teismui teise ir pareiga ivertinti, ar nuteistasis gali buti toliau taisomas, neizoliuotas nuo visuomenes, bet prižiurimas, tik visapusiškai ivertinus visas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo asmenybe. Tokie duomenys, kaip padaryto nusikaltimo pobudis, jo pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybes, atspindi nuteistojo asmenybe. Apylinkes teismo išvada, kad nuteistojo dar neimanoma taisyti neizoliavus nuo visuomenes yra visiškai pagrista ir ji darytina ivertinus duomenis, charakterizuojancius nuteistojo asmenybe. Iš nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad L. S. anksciau yra 6 kartus teistas, bausmes atlikimo metu drausmes tvarka pažeide 1 karta, nedirba, neskatintas. Pažymetina, kad nuteistojo atžvilgiu jau 2 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, taciau nuteistasis neivertino savo praeities, nepadare reikiamu išvadu, nusikalstama veika, už kuria šiuo metu atlieka bausme, padare lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos metu. Tokiu budu nuteistasis L. S. neirode, kad ji imanoma taisyti neizoliavus nuo visuomenes. Todel apelianto argumentai, kad laisves atemimo bausmes atlikimo metu savo elgesiu, požiuriu i darba, i mokymasi, socialiniu programu lankymusi, pataisos namu administracijos darbuotoju reikalavimu ivykdymu, jis irode, jog gali buti lygtinai paleistas, yra deklaratyvus ir neitikinami.

Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo klausima teismas taip pat vertina ir nuteistojo požiuri i darba. Administracijos bei psichologo išvadose nurodyta, kad nuteistasis nedirba, jo motyvacija dirbti nepastovi. Skundo argumentai, kad laisves atemimo bausmes atlikimo metu kelis kartus kreipesi i administracija su prašymu suteikti jam darba be konvojaus ir sargybos priežiuros, taciau jo prašymai buvo ignoruojami ir nemotyvuotai atmetami, yra visiškai nepagristi ir atmestini. Byloje nepateikta duomenu apie tai, kad bausmes atlikimo istaigoje truksta darbo vietu ir apeliantas butu kreipesis i administracija del darbo vietos suteikimo, taciau jam butu atsisakyta. Nuteistojo prašymas suteikti jam darba be konvojaus ir sargybos priežiuros, yra deklaratyvus ir nesuprantamas, kokiu budu ir tikslu jam turi buti suteiktas tokio pobudžio darbas be priežiuros. Be to, apelianto teiginys prieštarauja bylos aplinkybems. Atkreiptinas demesys i tai, kad nuteistasis tiek iki suemimo, tiek bausmes atlikimo vietoje nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Visa tai liudija, jog tyciniu nusikaltimu padarymas yra nuteistojo gyvenimo budas ir pragyvenimo šaltinis. Akivaizdu, kad nuteistasis samoningai siekia pažeisti teises normas, ignoruoja morales nuostatas, negerbia visuomenes. Tokia asmenybe yra susiformavusi nusikalsti ir taisyti ja neizoliavus nuo visuomenes, bet prižiurima, teismo nuomone negalima. Todel kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad L. S. atžvilgiu lygtinis paleidimas netaikytinas.

Apeliantas skunde nurodo abstraktaus pobudžio argumentus, jog laisves atemimo bausmes atlikimo metu niekada nuobaudos neturejo, o tokia pateikta melaginga informacija turejo teismui neigiamos itakos priimant skundžiama nutarti. Akivaizdu, kad tokie apelianto teiginiai yra visiškai nepagristi. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo L. S. asmens bylos, 2009-07-08 jam buvo surašytas tarnybinis pranešimas del drausmes pažeidimo, kadangi miegojo lovoje po signalo „Keltis“, tuo pažeisdamas LR BVK 110.1.1 punkto reikalavimus (asm. byla, b.l. 21).

Apeliantas skunde akcentuoja jo pareiga išlaikyti ir rupintis jo 2 nepilnameciais vaikais. Teiseju kolegija tokia nuteistojo pareiga vertina teigiamai, taciau pažymi, kad byloje nera jokiu duomenu apie tai, kad nuteistasis butu teikes išlaikyma bet kuriam iš savo vaiku. Atkreiptinas demesys i tai, kad nuteistasis iki suemimo niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturejo, todel neaišku iš kokiu lešu nuteistasis teike išlaikyma savo vaikams.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, tik ivertines byloje esanciu duomenu, sudarancius lygtinio paleidimo iš laisves atemimo vietu pagrindus, visuma, pagristai konstatavo, kad nuteistasis negali buti toliau taisomas, neizoliuotas nuo visuomenes, bet prižiurimas.

Išdestytu aplinkybiu kontekste nera teismui pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasiruošes vykdyti savo isipareigojima doru elgesiu ir stropiu darbu irodyti, jog pasitaisys neizoliuotas nuo visuomenes, bet prižiurimas. Tokiu budu nuteistojo skundas negali buti tenkinamas, jo skundo argumentai, esant nurodytoms aplinkybems, nera pagrindas keisti teiseta ir pagrista apylinkes teismo sprendima.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo L. S. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarti .

Nutartis galutine.