Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-27 · Civilinė byla Nr. e2A-136-432/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
e2A-136-432/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
J. Z.
Atsakovas
S. Z., V. B., I. B.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-04-24 sprendimo byloje pagal ieškovo J. Z. ieškinį atsakovams S. Z., V. B. ir I. B., trečiasis asmuo– Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą ir prašė perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas į 1,77 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) numatant, kad jis įgyja nuosavybės teises į šį sklypą ir sumoka atsakovams V. B. ir I. B. po 3 600 Eur į jų nurodytą banko sąskaitą.

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas S. Z. nusprendė parduoti jam priklausantį 1,77 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) A. S. Z. šį sklypą pardavė atsakovams B.. Ieškovas buvo vienas iš asmenų, turėjusių pirmumo teisę įsigyti S. Z. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadangi jis nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su parduodamu žemės sklypu ir ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį. Pažymėjo, kad valią įsigyti ginčo žemės sklypą ieškovas buvo išreiškęs 2018-08-12, sumokėdamas 500 Eur dydžio avansą. Avansą sumokėjo jo sūnus D. Z., kuris buvo įpareigotas veikti ieškovo vardu. 2018-09-25 šis avansas buvo grąžintas atgal ieškovo įgaliotam asmeniui. Vėliau paaiškėjo, kad nurodytą sklypą 2018-09-25 pirkimo– pardavimo sutartimi lygiomis dalimis po ½ dalį įsigijo atsakovai B..

3. Ieškovas paaiškina, jog jam buvo siunčiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir Nacionalinė žemės tarnyba; ir NŽT) 2018-08-22 raštas Nr. 48SD-8741-(14.48.104) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovas yra vienas iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Ieškovas teigė, kad rašto negavo. Apie šį raštą sužinojo, kai kreipėsi į NŽT. Teigė, kad negalėjo žinoti, jog žemės sklypo pardavimo procedūros jau yra vykdomos. Sandoris dėl žemės sklypo buvo įvykdytas, pažeidžiant teisės aktų nustatytas procedūras bei pažeidžiant ieškovo valią jį įsigyti. Minėta 2018-09-25 pirkimo – pardavimo sutartis negali būti pripažinta teisėta, o pirkėjo teisės ir pareigos pagal šią sutartį turi būti perkeltos ieškovui.

Atsiliepimas

4. A. I. B. ir V. B. pateiktame atsiliepime prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

5. Atsiliepime atsakovai nurodė, kad ieškovas žinojo apie žemės sklypo pardavimą anksčiau, negu S. Z. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sklypo pardavimo. Tai patvirtina ieškovo sumokėtas avansas. Teigė, kad sklypą norėjo nupirkti ieškovo sūnaus įmonė UAB „Adosta“ (arba jo sūnus D. Z.), kuri pervedė avansą, tačiau ne J. Z.. Teigė, kad nors J. Z. turėjo visą informaciją apie parduodamą sklypą, tačiau jis nusprendė nepasinaudoti pirmumo teise tam, kad sklypą galėtų įsigyti jo sūnaus įmonė. Taip pat nurodė, kad I. B. nuosavybes teise valdo 4 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. su S. Z. parduotu žemės sklypu. I. B. 2018 m. rugpjūčio mėnesį paštu gavo NŽT pranešimą apie parduodamą S. Z. žemės sklypą ir jos pirmumo teisę pirkti sklypą. Buvo susisiekta su pardavėju, kuris pareiškė, kad neprieštarauja parduoti žemės sklypą, jei NŽT išduos leidimą (sutikimą); buvo sutarta dėl kainos– 7 200 Eur. 2018-08-30 I. B. ir V. B. gavo iš NŽT sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Taip pat NŽT S. Z. pranešė, kad jis turi sklypą parduoti B.. Nelikus kliūčių, 2018-09-25 buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutartis, pagal kurią sklypo nuosavybės teisės perėjo B.. Teigė, kad teisės aktų reikalavimai dėl pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pažeisti nebuvo. Teigia, kad tiek ieškovas, tiek ir B. turėjo vienodą pirmumo teisę įsigyti parduodamą sklypą, tad pastarieji teisės aktų nustatyta tvarka išreiškė norą pasinaudoti pirmumo teise, o ieškovas- ne.

6. Atsakovai pažymėjo ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškovas būtų tinkamai išreiškęs valią pirkti sklypą, esant dviem pirkėjams, turintiems pirmumo teisę, sklypo savininkas pats turi teisę nuspręsti kuriam asmeniui parduoti sklypą. S. Z. yra išreiškęs poziciją, kad sklypą vis tiek būtų pardavęs B.. Laiko, kad NŽT ieškovą tinkamai, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka, informavo apie S. Z. parduodamą žemės sklypą. Pažymėjo, kad nusprendus pirkėjo teises ir pareigas perkelti ieškovui, tokiu atveju būtų pažeisti B. teisėti interesai. Nurodė, kad pirkėjo teisių ir pareigų perdavimo institutas yra taikomas tik tuo atveju, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį bendrojoje nuosavybėje.

7. A. S. Z. pateiktame atsiliepime į ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

8. S. Z. atsiliepime nurodė, kad ieškinyje išdėstyti faktai neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių ir sąžiningumo principų. Parduodant 1,77 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nebuvo pažeisti teisės aktai, jų buvo laikomasi. 2017-06-15 atvykę į savo sklypą, prieš tai jame nebuvo apie kelis metus, pamatė, kad per jo sklypą be jo žinios buvo išpiltas žvyruotas kelias, iškastas griovys, iškirsti medžiai, o ties įvažiavimu į sklypą buvo įrengtas užrakinamas kelio atitvaras. Teigia, kad negalėjo patekti į savo sklypą. Taip pat buvo sunaikintos jo sklypo ribos. Išsiaiškino, kad šiuos veiksmus atliko D. Z., kuris prisistatė kaimynu. Vėliau D. Z. išreiškė norą pirkti jo sklypą. S. Z. pasiūlė D. Z. tokias sąlygas: arba ieškovas perka sklypą už 6 000 Eur, arba per vieną mėnesį sutvarko sklypą ir atkurią jį, kiek tai yra įmanoma, į pradinę padėtį. Buvo sutarta, kad D. Z. informuos jį apie savo sprendimą. Pastarasis apie jokį savo sprendimą neinformavo ir toliau naudojosi jo sklype įrengtu keliu bei atitvaru. Daugiau negu po metų, nenorėdamas dėl sveikatos būklės veltis į teisminius ginčus, atsakovas sutarė su D. Z., kad parduos sklypą pirkėjui už 4 800 Eur. D. Z. pageidavo įsigyti sklypą savo firmos UAB „Adosta“ vardu ir atsakovui 2018-08-12 UAB „Adosta“ pervedė 500 Eur avansą. D. Z. žinojo, kad sklypą jam (ar bet kuriam kitam trečiajam asmeniui) galės parduoti, tik gavęs NŽT sutikimą, be to, jis pats pažadėjo iš karto kreiptis į NŽT dėl leidimo gavimo. Tuomet jis pradėjo žemės sklypo pardavimo procedūras, kreipėsi į NŽT, taip pat dar kartą paragino D. Z. pačiam kreiptis į NŽT. 2018 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje į jį kreipėsi I. B., kuri paaiškino, kad ji nori įsigyti parduodamą sklypą ir atitinka visus reikalavimus, keliamus pirkėjams, siekiantiems pirkti žemės ūkio paskirties žemę. Jeigu NŽT išduos leidimą I. B. pirkti žemę, tai atsakovas neprieštarautų, jog sklypas būtų parduotas už 7 200 Eur. 2018-09-20 atsakovas gavo Nacionalinės žemės tarnybos pažymą, kurioje buvo nurodyta, kad jis sklypą gali parduoti asmeniui, nuosavybės teise turinčiam žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. 4154/2000:913, t. y. I. B.. 2018-09-28 buvo sudaryta sklypo pirkimo– pardavimo sutartis ir tą pačią dieną D. Z. buvo grąžintas avansas. Pažymėjo, kad jam, kaip pardavėjui, nebuvo svarbu kiek yra norinčiųjų pirkti ir kaip yra nustatoma pirmumo teisė, nes jis siekė parduoti sklypą tam, kuris gaus iš Nacionalinės žemės tarnybos leidimą ir pasiūlys didesnę kainą. Atkreipė dėmesį, jeigu būtų žinojęs apie J. Z. pirmumo teisę pirkti jo sklypą, jis vis tiek būtų pardavęs sklypą ne jam, o I. B.. Teigia, kad ieškovas tinkamai savo valios pirkti atsakovo sklypą nebuvo išreiškęs, nes jis nesikreipė į NŽT dėl leidimo gavimo. Ieškovas savo teises painioja su sūnaus D. Z. ir jo įmonės UAB „Adosta“ teisėmis. Nei D. Z., nei UAB „Adosta“ neturėjo pirmumo teisės pirkti minėtą sklypą. Atsakovas mano, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis.

9. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius 2018-08-13 gavo S. Z. pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog jis ketina parduoti 1,77 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas galimi pirkėjai, t. y. atsakovai B. ir ieškovas J. Z., buvo informuoti apie parduodamą žemės sklypą ir jo kainą. Ieškovui pranešimas buvo išsiųstas registruotu laišku, be to, informacija apie parduodamą žemės sklypą buvo paskelbta viešai NŽT interneto svetainėje (skelbimo Nr. 101838). A. B. NŽT Vilniaus rajono skyriui 2018-08-28 pateikė prašymą leisti pirkti sklypą, tad jiems buvo išduotas sutikimas šį sklypą įsigyti. S. Z. 2018-09-13 buvo išduota pažyma dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad NŽT dėl parduodamo sklypo elgėsi nešališkai, tinkamai vykdė jai pavestas funkcijas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-04-24 sprendimu ieškinį atmetė.

11. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad žemės ūkio paskirties žemės pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, kurio 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo įstatymu siekiama šių tikslų: 1) užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas; 2) sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai; 3) skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, taip pat žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūroms reikšmingas Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-01-10 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 (toliau– aprašas). Paminėto įstatymo 5 straipsnyje reglamentuojama asmenų pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį. I. J. Z. ir atsakovė I. B. (tuo pačiu ir jos sutuoktinis V. B.) turėjo pirmumo teisę įsigyti atsakovo S. Z. parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei jie buvo toje pačioje pirmumo eilėje pagal minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Kadangi ir ieškovas J. Z., ir atsakovai B. turėjo pirmumo teisę įsigyti S. Z. parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jie buvo toje pačioje pirmumo eilėje, tad vien tai, kad S. Z. ieškinyje nurodytą žemės sklypą pardavė B., o ne ieškovui, nėra pagrindo konstatuoti ieškovo teisių pažeidimą ar teisės aktų nesilaikymą, parduodant žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba NŽT. Pastaroji, visų pirma, atlieka veiksmus, numatytus įstatymo 5 straipsnio 4 – 5 dalyse. Tuomet, jeigu atsiranda pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turintis asmuo, NŽT išduoda pažymą žemės sklypo pardavėjui, kad šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui; kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli asmenys, NŽT raštu informuoja asmenis, pageidavusius įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, apie tai, kad šis žemės sklypas bus parduodamas asmenims pagal šiame įstatyme nustatytą eilę; kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės sklypo savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. A. S. Z., prieš parduodamas sklypą, pranešė NŽT, kuri atlikusi teisės aktuose nustatytus privalomus veiksmus, 2018-09-13 išdavė pardavėjui– S. Z., pažymą Nr. 48PAŽ-1200-(14.48.33.) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“, kurioje nurodė, kad jis 1,77 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), turi parduoti asmeniui, nuosavybės teise turinčiam žemės ūkio paskirties žemės sklypą (jo dalį) (Nekilnojamojo turto kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio duomenys: I. B., Saulėtekio al. 48, Vilnius. S. Z. vykdydamas minėtoje pažymoje nurodytą įpareigojimą, pardavė žemės sklypą būtent I. B., kartu su jos sutuoktiniu. Tad, kaip nurodyta sprendime, S. Z., parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypą, neteisėtų veiksmų neatliko ir elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus.

13. Sprendimą priėmęs teismas taip pat nurodė, kad įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje be kita ko nustatyta, jog asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, tik gavę NŽT padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Prieš tai minėti asmenys NŽT turi pateikti sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (aprašo 6 punktas), atitinkamus kitus duomenis, nurodytus aprašo 7 punkte. Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, iki žemės ūkio paskirties žemės sklypo sandorio sudarymo privalo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys didžiausio žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis. Byloje teismas nustatė, kad pirkėjai I. B. ir V. B. yra atlikę visus reikiamus ir būtinus veiksmus. NŽT 2018-08-30 rašte Nr. 48STŽ-1229-(14.48.142.) „Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės“ išreiškė sutikimą, kad I. B. ir V. B. įsigytų 1,77 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Šis sutikimas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas. Tad teismas priėjo išvadą, jog ir pirkėjų B. elgesyje nėra neteisėtų veiksmų, jie elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus.

14. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ir ieškovo argumentą, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie parduodamą žemės sklypą. Teismas nurodė, jog pagal įstatymo (5 straipsnio 4 dalis) ir aprašo (4..4.2 punktas) nuostatas NŽT apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę: raštu, registruotu laišku praneša be kita ko asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu; taip pat paskelbia NŽT interneto svetainėje. NŽT minėtus teisės aktuose nurodytus veiksmus atliko tinkamai, t. y. registruotu laišku buvo siunčiamas pranešimas ieškovui jo deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresu, taip pat atitinkama informacija buvo patalpinta Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Nors ieškovui siunčiamas registruotas laiškas ir sugrįžo neįteiktas, tačiau tai savaime nereiškia, kad NŽT elgėsi netinkamai. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, kad, išsiuntus registruotu laišku pranešimą ir jam grįžus neįteiktam, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų imtis kokių nors papildomų veiksmų tam, kad adresatui pranešimas būtų įteikiamas tiesiogiai. Sprendimą priėmusio teismo nuomone, toks teisėkūros subjekto tikslas– nenumatant papildomų NŽT veiksmų, yra suprantamas, nes priešingu atveju reikštų, kad pardavimo procesas galėtų būti sustabdomas neapibrėžtam terminui. Taip pat minėti duomenys yra viešai skelbiami NŽT internetinėje svetainėje; nagrinėjamu atveju tokiu būdu informacija buvo paskelbta. Ieškovas turėjo galimybę susipažinti su reikiama informacija ir laiku atlikti visus privalomus veiksmus dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo.

15. Taip pat sprendimą priėmęs teismas pažymėjo, jog įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje ir aprašo 9 punkte nurodyta, kad, kai pirkti parduodamą žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės sklypą. Taigi, esant keliems galimiems pirkėjams, kurie turi vienodą pirmumo teisę, diskrecijos teisė nuspręsti, kuriam konkrečiam asmeniui parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, palikta pačiam sklypo savininkui. Šioje vietoje teisėkūros subjektas nedaro apribojimų sklypo pardavėjui, pasirenkant pirkėją, tad ši pardavėjo teisė negali būti siaurinama.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019-04-24 pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują- patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

17. Ieškovas nurodo, kad ieškovas su atsakovu S. Z. 2018 m. rugpjūčio mėnesį susitarė, kad žemės sklypą atsakovas S. Z. parduos ieškovui už 4 800 Eur kainą. 2018-08-12 ieškovo sūnus D. Z. tėvo vardu iš įmonės UAB „Adosta“ pervėdė 500 Eur avansą atsakovui S. Z.. Kitą dieną atsakovas S. Z. kreipėsi į NŽT ir informavo ją apie savo ketinimus parduoti žemės sklypą su ieškovu sutartomis sąlygomis už 4 800 Eur. Taigi, susiklostė ikisutartiniai pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, kurių metu šalys susitarė dėl esminių Žemės sklypo pirkimo- pardavimo sąlygų ateityje t. y. atsakovas įsipareigojo ieškovui parduoti žemės sklypą už 4 800 Eur. Ieškovas tvirtina, kad jis atitiko žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. 3 p. reikalavimus ir turėjo pirmenybės teisę įsigyti sklypą nėra. Taigi, ieškovas įgijo teisėtą lūkestį, kad su atsakovu bus sudaryta Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis.

18. Iš atsakovo S. Z. paaiškinimų nustatyta, kad žemės sklypą atsakovams B. jis pardavė dėl to, kad iš NŽT buvo gautas atsakymas sklypą parduoti būtent šiems asmenims. Tuo tarpu ieškovui žemės sklypas nebuvo parduotas dėl to, kad jis negavo iš NŽT pranešimo apie parduodamą sklypą, ieškovas teisinio reglamentavimo apie tai, kad žemės sklypas privalo būti parduodamas per NŽT, nežinojo, atsakovas S. Z. apie tai, kad jis privalo kreiptis į NŽT, jo neinformavo. Kadangi su atsakovu S. Z. buvo susitarta dėl esminių Žemės sklypo pirkimo- pardavimo sąlygų, jam net buvo sumokėtas avansas, ieškovas turėjo teisėtą lūkestį, kad žemės sklypas bus parduotas jam. Šiuo atveju, vienintelė aplinkybė, nulėmusi, kad su ieškovu nebuvo sudaryta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, buvo ta, kad ieškovas negavo pranešimo iš NŽT. Jeigu pranešimas būtų buvęs gautas, žemės sklypas būtų parduotas ieškovui.

19. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovas V. B. kartu su sutuoktine I. B. turėjo pirmenybės teisę įsigyti dalį žemės sklypo taip kaip tai numatyta Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte. A. V. B. net kaip ir I. B. sutuoktinis neturi nuosavybės teisių į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) A. V. B. nėra sklypo, kuris ribojasi su žemės sklypu vienas iš savininkų. Nacionalinė žemės tarnyba 2018-08-22 raštu kaip žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininką informavo tik atsakovę I. B., kad ji turi pirmenybės teisę įsigyti S. Z. parduodamą žemės sklypą. Pranešimas apie tai, kad atsakovas V. B. turi pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą, jam Nacionalinės žemės tarnybos siunčiamas nebuvo. Sutikimą įsigyti parduodamą žemės sklypą išreiškė taip pat tik viena atsakovė I. B.. Duomenų apie tai, kad atsakovas V. B. būtų išreiškęs sutikimą įsigyti parduodamą žemės sklypą nėra. V. B. neatitiko ir antrojo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. 3 p. numatyto reikalavimo pirmumo teise įsigyti parduodamą Žemės sklypą t. y. būti savo vardu įregistravus ūkininko ūkį.

20. A. S. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su skundu. Paaiškina, kad ieškovas nebuvo atlikęs būtinų veiksmų žemės ūkio paskirties žemei įsigyti, o šiuo atveju teisė pasirinkti pirkėją priklauso ieškovui. Teigia, kad kaip pirkėjus buvo pasirinkęs atsakovus. Nurodytas atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, kad avanso sumokėjimas sukūrė ikisutartinius santykius. Avansą mokėjo ieškovo sūnus, tačiau nėra duomenų, kad jis atstovauja ieškovui. Taip pat atsakovas nurodo, jog derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis bus sudaryta.

Atsiliepimas

21. A. V. B. ir I. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad negalima sutikti su tokia apelianto pozicija, kad įmonė UAB „Adosta“ ar D. Z. atliko pavedimą būtent ieškovo J. Z. vardu. 500 Eur suma S. Z. buvo sumokėta iš trečiojo asmens- UAB „Adosta” banko sąskaitos, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai yra mokėjimas už kitą trečiąjį asmenį: „D. Z. avansas už sklypą N 4154/2000:608” . Teigti, kad šis mokėjimas atliktas ieškovo, ar už ieškovą, nėra pagrindo, nes mokėjimą atliko juridinis asmuo (ne ieškovas), kuris niekaip nėra susijęs su ieškovu, o mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad mokėjimas atliekamas už kitą fizinį asmenį– D. Z..

22. Paminėti atsakovai pažymi, kad 500 Eur suma buvo grąžinta ieškovui, todėl netgi teismui sutinkant su apelianto pozicija, kad turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) normos bei ieškovo ir S. Z. ikisutartiniai santykiai buvo susiklostę (nors, atsakovų nuomone, galėjo būti susiklostę tik D. Z. ir S. Z. ikisutartiniai santykiai), po 500 Eur sumos grąžinimo tokie ikisutartiniai santykiai nutrūko. Grąžindamas pinigus, S. Z. nutraukė derybas dėl žemės sklypo pirkimo– pardavimo ir šiame etape šalių abipusiai santykiai baigėsi. Pagrindinis civilinių santykių principas– sutarties laisvės principas– lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nustato privalomas ikisutartines procedūras, kurias reikia atlikti tam, kad būtų leidžiama sudaryti žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Atlikus šias privalomas procedūras, paaiškėjo, kad nėra galimybės sudaryti D. Z. (ar UAB „Adosta“) ir S. Z. sandorio.

23. NŽT įstatymų tinkamas vykdymas (suinteresuotų asmenų informavimas apie parduodamą žemės sklypą) leido I. B. sužinoti apie ketinimą parduoti sklypą bei suteikė galimybę jai pasinaudoti turimomis teisėmis–pirmumo teise įsigyti sklypą. NŽT teisėti veiksmai užtikrino ir S. Z. interesus– NŽT atlikus informavimo procedūras, S. Z. sužinojo, kad yra ir kitų pirkėjų, turinčių pirmumo teisę ir jis turi pasirinkimo galimybę, o tuo pačiu S. Z. įgijo ir derybinę poziciją dėl sklypo kainos. Aplinkybės, kad ieškovas ir jo sūnus D. Z. stengėsi, nesilaikydami įstatyme numatytų procedūrų (t. y. neteisėtai), įsigyti sklypą, neturėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios ieškovui teises ar teisėtus lūkesčius.

24. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad V. B. neturėjo teisės įsigyti žemės sklypo. Atsakovai V ir I. B. (jų advokatas) atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad šis pagrindas nebuvo nurodytas ieškinyje ir naujai iškeltas tik apeliaciniame skunde, todėl pirmosios instancijos teisme šis argumentas nebuvo svarstomas. Ieškovas tokių aplinkybių pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, atsakovai dėl tokių argumentų neturėjo pateikti atsikirtimų, toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas įrodymais. Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovai V. ir I. B. yra pateikę 2018-08-30 NŽT „Sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę“ Nr. 48STŽ-1229-(14.48.142.) adresuotą šiems atsakovams, kuriame nurodyta, kad I. B., kartu su sutuoktiniu V. B. atitinka visus kriterijus parduodamam žemės ūkio paskirties žemės sklypui įsigyti ir sutinkama, kad šie atsakovai įsigytų 1,77 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeisatas.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1- 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

26. Sutarčių sudarymo laisvės, vertinamos kaip konstitucinio lygmens garantija, principas yra analizuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Pagal formuojamas nuostatas, sutarties sudarymo laisvė– tai laisvas jos šalių valios reiškimas, siekiant sudaryti sutartį. Tai yra teisė savarankiškai, kartu su kontrahentu spręsti sutarties turinio klausimus, nepažeidžiant imperatyviųjų įstatymo reikalavimų, nevaržant kitų asmenų teisių ir laisvių (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas). Civilinėje teisėje sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas– sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Kiekvienos sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas. Taigi, konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia. Civilinėje teisėje galiojantis sutarties laisvės principas pirmiausia reiškia laisvę sudaryti sutartį ar jos nesudaryti. Tai reiškia, kad negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatymo ar vienašalio įsipareigojimo. Pagrindinis civilinių santykių dalyvių derybų tikslas– sandorio sudarymas, tačiau šis tikslas dėl įvairių priežasčių pasiekiamas ne visada. CK 6.163 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys turi teisę pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.163 straipsnio 2 dalis įtvirtina vieną iš sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) elementų, reiškiantį, kad šalys turi teisę ne tik laisvai nuspręsti, su kuo derėtis dėl sutarties sudarymo, bet ir nutraukti pradėtas derybas, jeigu aiškiai matyti, kad susitarimo nebus pasiekta arba kitos šalies sąlygos nepriimtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2011).

27. Byloje nustatyta, jog 500 Eur suma S. Z. buvo sumokėta iš trečiojo asmens- UAB „Adosta” banko sąskaitos, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai yra mokėjimas už kitą trečiąjį asmenį: „D. Z. avansas už sklypą N 4154/2000:608”. Apeliantas teigė, kad avansą jo sūnus sumokėjo už jį, veikdamas jo vardu. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad D. Z. ikisutartiniuose santykiuose atstovauja ieškovui. Vadinasi ikisutartiniai santykiai buvo susiklostę, derantis D. Z. ir atsakovui S. Z., o ne ieškovui ir S. Z.. Pastebėtina, kad po to kai atsakovas grąžino D. Z. 500 Eur, ikisutartiniai santykiai nutrūko. Grąžindamas pinigus, S. Z. nutraukė derybas dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir šiame etape šalių abipusiai santykiai baigėsi.

28. Apeliantas laikosi pozicijos, kad žemės sklypą atsakovams B. ieškovas pardavė dėl to, kad iš NŽT buvo gautas atsakymas sklypą parduoti būtent šiems asmenims. Tuo tarpu ieškovui žemės sklypas nebuvo parduotas dėl to, kad jis negavo iš Nacionalinės žemės tarnybos pranešimo apie parduodamą sklypą. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad ieškovui pranešimas buvo išsiųstas registruotu laišku, be to, informacija apie parduodamą žemės sklypą buvo paskelbta viešai NŽT interneto svetainėje (skelbimo Nr. 101838). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad NŽT teisės aktuose (įstatymo 5 straipsnio 4 dalis ir aprašo 4..4.2 punktas) nurodytus veiksmus atliko tinkamai, t. y. registruotu laišku buvo siunčiamas pranešimas ieškovui jo deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresu, taip pat atitinkama informacija buvo patalpinta NŽT interneto svetainėje. Nors ieškovui siunčiamas registruotas laiškas ir sugrįžo neįteiktas, tačiau tai savaime nereiškia, kad NŽT elgėsi netinkamai. Pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad teisės aktuose nenumatyta, jog išsiuntus registruotu laišku pranešimą ir jam grįžus neįteiktam, NŽT turėtų imtis papildomų veiksmų, siekdamas tiesiogiai įteikti pranešimą adresatui. Nekelia abejonių, kad ieškovo sūnui, kuris, ieškovo teigimu, veikė jo vardu, apie atsakovo ketinimą parduoti sklypą buvo žinoma 2018 m., sumokėjus avansą. Atsakovas nurodė D. Z. kreiptis į NŽT dėl leidimo pirkti skylą gavimo. Nei ieškovui, nei jo sūnui nesikreipus į NŽT ir nepasidomėjus dėl leidimo gavimo, atsakovas sulaukė geresnės kainos pasiūlymo iš atsakovų V. ir I. B.. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje ir Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, kad, kai pirkti parduodamą žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės sklypą. Esant keliems galimiems pirkėjams, kurie turi vienodą pirmumo teisę, diskrecijos teisė nuspręsti, kuriam konkrečiam asmeniui parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, palikta pačiam sklypo savininkui. Atsakovo S, Z. veiksmai atitiko šias teisės aktų nuostatas. Nenustatęs įstatymų pažeidimų, S. Z. parduodant žemės ūkio paskirties žemės sklypą pasirinktam vienodą pirmumo teisę turinčių pirkėjui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.

29. Apeliantas taip pat ginčija teismo spendimą tuo pagrindu, jog žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su S. Z. žemės sklypu, priklauso atsakovei I. B. asmeninės nuosavybės teise. Apelianto teigimu, atsakovas V. B. pirmenybės teisės neturėjo, todėl ir negalėjo įsigyti žemės sklypo dalies pirmumo teise prieš ieškovą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog NŽT 2018-08-30 rašte Nr. 48STŽ-1229-(14.48.142.) „Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės“ išreiškė sutikimą, kad I. B. ir V. B. įsigytų 1,77 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. 4154/2000:608), esantį (duomenys neskelbtini), leidimas buvo skirtas abiem atsakovams. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tad neturi reikšmės, kuris iš sutuoktinių (V. B. ar I. B.) S. Z. žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartyje įrašytas kaip pirkėjas, nurodytą žemės sklypą V. ir I. B. įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o tai atitinka NŽT 2018-08-30 rašte Nr. 48STŽ-1229-(14.48.142.) sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą nuostatas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

30. Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo ir įvertino bylos medžiagą, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra įstatyme numatytų pagrindų. Todėl apeliacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą, apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstasis pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas.

31. Ieškovo apeliacinis skundas atmestas. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų. Todėl šalių bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti apelianto ieškovo J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-04-24 sprendimo byloje pagal ieškovo J. Z. ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, pareikštą atsakovams S. Z., V. B. ir I. B., trečiasis asmuo– Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-24 sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai: Loreta Bujokaitė Visvaldas Kazakiūnas Žilvinas Terebeiza