- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-07
- Bylos Nr.
- I3-2793-1063/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00956-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Beata Martišienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija
- Pareiškėjas
- likviduojama partija Tvarka ir teisingumas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,
atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Rokui Stabingiui ir Linai Petronienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos Partijos Tvarka ir teisingumas skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja likviduojama partija „Tvarka ir teisingumas“ (toliau – ir Partija) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2021 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. Sp-43 (toliau – ir Sprendimas) 1 ir 5 punktus.
Paaiškina, kad 2020 m. rugpjūčio 4 ir 6 dienomis Partija penkiems savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams, partijos „Laisvė ir teisingumas“ vienmandatėse rinkimų apygardose registruotiems kandidatams, pervedė 16 100 Eur. VRK Sprendimo 1 punktu pripažino, kad Partija, pervedusi paminėtiems politinės kampanijos dalyviams lėšas, pažeidė Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgus į tai, R. B., K. B., L. J., L. Š.-K., R. Ž. įpareigoti gautas aukas politinės kampanijos metu grąžinti į valstybės biudžetą. Sprendimo 5 punktu, nuspręsta kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašant teisėtumo vertinimo. Pareiškėjos nuomone, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Nurodo, kad VRK Sprendimu pripažindama, kad Partija, pervesdama lėšas buvusiems Partijos nariams, jų Seimo rinkimų politinėms kampanijoms paremti, pažeidė Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, neteisingai įvertino šį veiksmą. Pažymi, kad nei vienas asmuo, gavęs iš Partijos paramą, nebuvo jos narys. Taip pat Partija, pervesdama lėšas savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams, aukojo jas partijos „Laisvė ir teisingumas“ vienmandatėse rinkimų apygardose registruotiems kandidatams, ir tai neprieštaravo Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 4 daliai. Sprendime pripažįstama, kad pervestos lėšos buvo aukos partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatams. VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2021 m. sausio 28 d. pažymos Nr. 3-20 (1.2) „Dėl likviduojamos Partijos Tvarka ir teisingumas pervestų aukų daliai politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ keltų kandidatų“ (Toliau – ir Pažyma) 15 punkte nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 13 straipsnio 2 dalį bei Politinių partijų 22 straipsnio 4 dalį, politinės partijos turi teisę aukoti kandidatų, kandidatų sąrašų, referendumo iniciatorių ar referendumo oponentų politinėms kampanijoms. VRK išvada, kad Partija paskirstė lėšas savo nariams, o ne aukojo kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimą politinėms kampanijoms, yra prieštaraujanti faktinėms aplinkybėms ir neteisėta.
Pareiškėjos nuomone, Partijos likvidacinė komisija, remdamasi 2020 m. birželio 6 d. pasirašytu politinių partijų susitarimu turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą paremti Partijos kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimą rinkimines kampanijas. Paaiškina, kad 2020 m. birželio 6 d. pasirašytu politinių partijų susitarimu nebuvo siekiama sujungti juridinius asmenis, o jungtis turėjo žmonės, jų pastangos, idėjos. Perdarius Laisvės sąjungą į partiją „Laisvė ir teisingumas“, toliau liko gyvuoti Partija bei visuomeninis politinis judėjimas „Pirmyn Lietuva“. Partija, pasirašydama 2020 m. birželio 6 d. politinių partijų susitarimą, įsipareigojo visais įmanomais būdais remti partijos „Laisvė ir teisingumas“ veiklą, todėl jos likvidavimo komisijos sprendimas pervesti lėšas, aukojant jas kitų asmenų rinkiminėms kampanijoms, atitiko partijų susitarimą.
Nurodo, kad sandorių, juridinių organų sprendimų panaikinimas yra civilinės, o ne baudžiamosios teisės dalykas ir jų negaliojimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, todėl nuginčijus sandorius teisme, galima teigti jog Partija negalėjo aukoti partijos „Laisvė ir teisingumas“ savarankiškiems politinėms kampanijos dalyviams.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, jog Sprendimas priimtas vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 dalimis, 22 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 24 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 29 straipsniu, Civilinio kodekso 2.111 ir 2.113 straipsniais bei atsižvelgiant į Pažymą. Pažymoje nurodytos Sprendimo priėmimui svarbios faktinės aplinkybės, jų vertinimas ir Sprendimo priėmimo teisiniai pagrindai. Pažyma yra sudėtinė Sprendimo dalis.
Pažymi, kad 2020 m. birželio 6 d. politinių partijų susitarimas, kurį pasirašė buvęs Partijos pirmininkas, yra neteisėtas, kadangi jis buvo sudarytas pažeidžiant Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį. Tuometinis Partijos pirmininkas politinių partijų susitarimu pats sau numatė paskirti 6 000 Eur auką. Jam, kaip Partijos tuometiniam pirmininkui, turėjo būti žinoma įstatymo nuostata, kuri draudžia partijos turtą ir lėšas skirstyti partijos nariams. Likviduojamos Partijos lėšos buvo pervestos susitarimo pasirašymo metu Partijai priklausiusiems asmenims, nors politinių partijų susitarimo pasirašymo metu buvo žinoma, kad Partija bus likviduojama ir turimas lėšas galės naudoti tik pagal Civilinio kodekso 2.111 straipsnį.
Pabrėžia, jog Partija negali pervesti lėšų kitai politinei partijai ar visuomeniniam judėjimui, taip pat ir visuomeninis judėjimas negali savo turimų lėšų pervesti politinei partijai. Tai, kad Partijos buvęs pirmininkas ir nariai, kurie gavo aukas, vėliau galimai nutraukė savo narystę Partijoje, nekeičia situacijos vertinimo, nes tokiu būdu buvo siekiama išvengti įstatymo reikalavimų taikymo jų atžvilgiu. Atkreipia dėmesį, kad Partija, neperduodama savo prievolių partijai „Laisvė ir teisingumas“ bei negalėdama teisėtai jai pervesti lėšų, siekė perduoti partijos lėšas savo nariams, partijos „Laisvė ir teisingumas“ keltiems kandidatams. Partijos pervestos lėšos buvusiems partijos nariams, pervedimo metu buvusiems Partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatams, pablogino likviduojamos Partijos finansinę būklę ir kreditorių padėtį. Kandidatų finansavimas 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose nėra su juridinio asmens veiklos nutraukimu susijęs sandoris, taip pat toks sandoris nebuvo numatytas sprendime likviduoti juridinį asmenį.
Pažymi, kad kandidatų finansavimas nepatenka į Civilinio kodekso reguliavimo sritį. Be to, VRK kontroliuoja, kaip politinės partijos laikosi Politinių partijų įstatymo reikalavimų. Šiuo atveju VRK nustatė, kad Partija, pažeisdama Politinių partijų įstatymo reikalavimus, skirstė lėšas kandidatams. Sprendimas atitinka VRK kompetenciją. Partija parėmė tik buvusius savo narius, o kitų partijos „Laisvė ir teisingumas“ narių nerėmė. Tai reiškia, kad partija 2020 m. birželio 6 d. politinių partijų susitarimo nuostatas įgyvendino selektyviai ir savo turtą skirstė tik tiems kandidatams, kurie buvo Partijos nariai bei dalyvavo priimant sprendimus dėl partijos likvidavimo.
Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai suteikia VRK teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Vien kreipimosi faktas pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2021 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. Sp-43 1 ir 5 punktų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 6 d. buvo pasirašytas politinių partijų „Tvarka ir teisingumas“, „Lietuvos Laisvės sąjunga (liberalai)“ bei visuomeninio judėjimo „Pirmyn Lietuva“ susitarimas „Dėl teisinio ir politinių partijų susijungimo“, kurio 11 punkte nurodoma – „po partijų ir visuomeninio judėjimo susijungimo likę veikiantys juridiniais asmenys visokeriopai rems partijos politinę ir visuomeninę veiklą, visomis išgalėmis prisidės, kad partija savo idėjas skleistų kuo didesniam ratui žmonių“.
2020 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, VĮ Registrų centras 2020 m. liepos 29 d. gavo partijos „Tvarka ir teisingumas“ 2020 m. birželio 15 d. prašymą „Dėl teisinio statuso „Likviduojamas‘ įregistravimo“. Politinė partija teisinį statusą „Likviduojamas“ įgijo 2020 m. birželio 6 d., įregistravimo data 2020 m. liepos 30 d.
2020 m. rugpjūčio 3 d. likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ likvidavimo komisijos sprendimu „Dėl politinės partijos Laisvė ir teisingumas kandidatų parėmimo“ nuspręsta paremti 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyvius: „R. Ž.– 6 000 Eur; L. J.– 2 900 Eur; K. B.– 4 400 Eur; R. B. Ž – 1 400 Eur; L. Š.-K.– 1 400 Eur.
Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2021 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. Sp-43 1 punktu nusprendė pripažinti, kad likviduojama partija „Tvarka ir teisingumas“, 2020 m. rugpjūčio 4–6 d. pervedusi lėšas savarankiškiems 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyviams, partijos „Laisvė ir teisingumas“ vienmandatėse rinkimų apygardose keltiems kandidatams, buvusiems partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariams – R. B., K. B., L. J., L Š.-K., R. Ž., pažeidė Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį. Sprendimo 5 punktu nuspręsta kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl juridinio asmens partijos „Tvarka ir teisingumas“ likvidavimo komisijos sprendimo pervesti lėšas savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams, teisėtumo vertinimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Politinių partijų įstatymas, Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas. Politinių partijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra politinė partija, steigimą, veiklą, teises, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ir pertvarkymo ypatumus, politinių partijų finansavimo ir finansavimo kontrolės tvarką. Politinės partijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, savo įstatais bei programa.
Pagal Politinių partijų 22 straipsnio 4 dalį, politinėms partijoms yra suteikiama teisė aukoti iškeltų kandidatų ir kandidatų sąrašų ar referendumo politinėms kampanijoms. Tačiau Politinių partijų 22 straipsnio 2 dalyje politinėms partijoms numatytas draudimas skirstyti turtą ir lėšas jos nariams.
Taigi, siekiant išspręsti šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą, pirmiausia būtina nustatyti, ar Partija pervesdama 16 100 Eur partijos „Laisvė ir teisingumas“ vienmandatėse rinkimų apygardose keltiems kandidatams, kurie anksčiau buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariais, pagal Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, teisėtai aukojo iškeltiems kandidatams ir kandidatų sąrašų ar referendumo politinėms kampanijoms, ar pažeidė Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies imperatyvą bei turtą ir (ar) lėšas skirstė savo nariams.
Pareiškėja nurodo, kad nei vienas asmuo, gavęs iš Partijos lėšas, nebuvo jos narys. Partijos likvidacinė komisija rėmėsi Susitarimu ir ji turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą paremti partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatų į Seimą rinkimines kampanijas.
Byloje nustatyta, jog Susitarimas sudarytas 2020 m. birželio 6 d., vėliau tą pačią dieną įvyko partijos „Tvarka ir Teisingumas“ XVIII kongresas, kuriame buvo priimtas sprendimas nutraukti partijos veiklą ir ją likviduoti. 2020 m. rugpjūčio 4–6 d. Partija „Tvarka ir Teisingumas“ pervedė lėšas savarankiškiems 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyviams, partijos „Laisvė ir teisingumas“ vienmandatėse rinkimų apygardose keltiems kandidatams, buvusiems partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariams. Byloje esančio 2021 m. vasario 19 d. VRK posėdžio protokolo Nr. P-5 duomenimis, pareiškėjos atstovas patvirtino, kad po Partijos likvidavimo visi kandidatai perėjo į kitą partiją, liko tik likvidacinė komisija.
Teismas pažymi, jog 2020 m. rugpjūčio 3 d. likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ likvidavimo komisijos sprendime „Dėl politinės partijos Laisvė ir teisingumas kandidatų parėmimo“ remiamasi Susitarimu, kuris priimtas, kai asmenys, kuriems 2020 m. rugpjūčio 4–6 d. bendrai pervesta 16 100 Eur, buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariais. Lėšos buvo pervestos tik tiems 5 kandidatams, kurie anksčiau buvo partijos ‚Tvarka ir teisingumas“ nariais, jie dalyvavo partijos „Tvarka ir teisingumas“ tarybos posėdyje, kuriame buvo patvirtinta XVII kongreso darbotvarkė, taip pat dalyvavo ir pačiame kongrese, kuriame priimtas sprendimas likviduoti politinę partiją. Pabrėžiama, jog kitiems partijos „Laisvė ir teisingumas“ vienmandatėse rinkimų apygardose keltiems kandidatams lėšos nebuvo pervestos. Atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad jau Susitarimo pasirašymo metu buvo pradėdamos skirstyti Partijos lėšos, kadangi įgyvendinus Susitarimo 11 punktą, buvo priimtas Partijos likvidavimo komisijos sprendimas, kuriuo paskirstyti 16 100 Eur, buvusiems penkiems partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariams. Tai, jog lėšų skirstymo užbaigimo metu, t. y. 16 100 Eur pervedimo metu, lėšų gavėjai jau nebuvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai, neturi teisinės reikšmės, kadangi kaip jau minėta, lėšų skirstymo faktas buvo pradėtas 2020 m. birželio 6 d. Susitarimo pasirašymo metu, kuomet lėšų gavėjai buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariais. Pažymėta, kad teismo sprendimas turi atitikti ne tik formalaus teisėtumo, bet ir teisingumo kriterijus. Tokie reikalavimai teismo sprendimui reiškia, kad turi būti nustatytos visos ginčui teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, patikrintas visų su nagrinėjamo ginčo dalyku susijusių šalių pateiktų argumentų pagrįstumas. Taigi, atsižvelgus į tai kas nurodyta, Sprendimo 1 punkte pagrįstai nurodyta, jog likviduojama partija „Tvarka ir teisingumas“ pažeidė Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja yra viešasis juridinis asmuo, pagal CK 2.74 straipsnio 2 dalį turintis specialųjį teisnumą, t. y. gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Pareiškėjos kaip politinės partijos tikslas pagal Politinių partijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. Pabrėžiama, jog pareiškėja turi ne tik specialųjį teisnumą dėl to, kad yra viešasis juridinis asmuo, tačiau pareiškėja taip pat yra ir likviduojama, todėl atsižvelgiant į jos, kaip likviduojamo viešojo juridinio asmens teisinį statusą, galimybė disponuoti lėšomis yra apribota teisės aktais. Politinių partijų įstatymas tiesiogiai nedraudžia likviduojamai politinei partijai aukoti iškeltų kandidatų ir kandidatų sąrašų ar referendumo politinėms kampanijoms, tačiau pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą, likviduojama politinė partija negali kelti kandidatus į Seimo narius. Taigi, pareiškėja yra likviduojama politinė partija, kuriai yra apribota teisė disponuoti lėšomis, kadangi likviduojamą teisinį statusą turintis juridinis asmuo, pirmiausia turi atsiskaityti su kreditoriais, laikantis CK 2.113 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, net ir pripažinus, kad Partija lėšų neskirstė savo nariams, o jas aukojo iškeltiems kandidatams ir kandidatų sąrašų ar referendumo politinėms kampanijoms pagal Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, Partija dėl savo specifinio teisinio statuso, t. y. dėl to, jog yra likviduojama, negalėjo formaliai remtis Politinių partijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi ir aukoti iškeltiems kandidatams ir kandidatų sąrašų ar referendumo politinėms kampanijoms.
Pareiškėja laikosi pozicijos, jog sandorių ir juridinių organų sprendimų panaikinimas yra civilinės teisės dalykas ir jų negaliojimo pagrindus nustato CK, todėl tik juos nuginčijus teisme (actio pauliana), galima teigti, jog Partija negalėjo aukoti partijos „Laisvė ir teisingumas“ savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams.
Teismas nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais ir išaiškina, jog pagal Politinių partijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, politinių partijų finansavimą pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja VRK ir kitos institucijos. VRK kontroliuoja, kaip politinės partijos laikosi Politinių partijų įstatymo reikalavimų (24 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Politinių partijų įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vyriausioji rinkimų komisija atsakinga už nuolatinį informacijos apie politinių partijų finansavimo pažeidimus pateikimą laiku Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.
Apžvelgus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog VRK turėjo teisę įvertinti ar Partija nepažeidė Politinių partijų įstatymo, o nustačiusi finansinį pažeidimą, privalėjo kreiptis į atitinkamą instituciją, šiuo atveju į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Atkreiptinas dėmesys, jog vien faktas, kad VRK pateikė informaciją Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia, o VRK veikė pagal savo įgaliojimus ir atliko jai teisės aktų tvarka nustatytą pareigą.
Apibendrinant darytina išvada, kad VRK visapusiškai ir išsamiai įvertino su keliamu ginču susijusias faktines aplinkybes, tinkamai taikė jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr. 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos likviduojamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.