- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- ATP-221-116/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01027-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto M. T. 2015 m. kovo 9 d. nutarimu V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalį 115 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. V. G. nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbula eiga, nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojingą situaciją, privertė kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį.
Šalies argumentai
V. G. 2015 m. kovo 19 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas pakeisti minėtą specialisto 2015 m. kovo 9 d. nutarimą paliekant jam teisę vairuoti transporto priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi V. G. skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį, pakeisti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2015 m. kovo 9 d. nutarimą – pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirti jam nuobaudą be atėmimo vairuoti transporto priemones.
Skunde apeliantas nurodo, kad tai, jog bylos duomenimis trys policijos pareigūnai matė jo (V. G.) manevravimą gatvėje, tačiau nė vienas iš jų nesiėmė veiksmų jį nedelsiant sustabdyti, ir tai reiškia, kad nė vienam iš trijų policijos pareigūnų nekilo abejonių dėl jo gebėjimų vairuoti, t. y. nevertino jo veiksmų kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio pavojingą situaciją. Trijų policijos pareigūnų sprendimas, kad jis savo vairavimu kelių eismui grėsmės nekelia, V. G. įsitikinimu, reiškia, kad jo važiavimas į gatvę atbuline eiga nebuvo toks pavojingas, kad pripažinti jį sukėlusiu pavojingą situaciją, už kurią atsakomybė numatyta ATPK 124² straipsnio 1 dalyje. Teigia, kad dėl to, jog teismas nevertino jo parodymų, jog jis suvokė, kad galėjo važiuoti į gatvę, nes jį praleido sustodamas automobilis „BMW“, nevertino šį jo suvokimą pagrindžiančių įrodymų viseto, teismui nekilo abejonių dėl byloje nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalis), teismas nepagrįstai pasisakė, kad institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą.
Apelianto teigimu, teismas, pasisakydamas dėl ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymo, remdamasis teismine praktika pažymėjo, jog švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, tačiau plačiau pasisakė tik dėl asmenybės vertinimo. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes nevertino inkriminuojamo pažeidimo faktinių aplinkybių, keliančių abejonių dėl pažeidimo subjektyviosios pusės.
V. G. nurodo, kad jis pripažino ir pripažįsta, jog įvažiuodamas į gatvę sutrukdė gatve važiuojančiam automobiliui „BMW“, tačiau kartu pažymi, kad minėtam automobiliui sustojus, jis buvo įsitikinęs, kad nesukėlė sąlygų įvykti eismo įvykiui ir buvo dėkingas jo vairuotojui, kad pastarasis sustodamas jam leido pabaigti įvažiuoti į gatvę. Teigia, kad tuo atveju, jeigu jis būtų supratęs, kad jo veiksmai vertinami kaip grėsmės eismui kėlimas, jis nebūtų tęsęs judėjimą į gatvę.
Apeliantas prašo atkreipti dėmesį ir į tai, kad iki pažeidimo, už kurį jis nubaustas 2015 m. kovo 9 d. nutarimu, jis dešimt kartų už kitus pažeidimus buvo baustas dešimties metų laikotarpiu, nuo paskutinio Kelių eismo taisyklių pažeidimo, už kurį jis buvo nubaustas 20 Lt bauda, yra praėję daugiau negu vieneri metai. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, neturėtų reikšti, jog žmogus už administracinio teisės pažeidimo padarymą neigiamai bus vertinamas visą likusį gyvenimą. V. G. teigimu, teismas, vertindamas jo asmenybę, pasisakydamas, kad jis yra baustas ir už eismo įvykio sukėlimą, kuris įvyko 2012 m. gruodžio 17 d., už kurį jis buvo nubaustas 100 Lt bauda, padarė įstatymo pažeidimą, nes pagal ATPK 36 straipsnio nuostatas, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.
Dėl to, kas paminėta, V. G. vertinimu, nei administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas, nei teismas neatliko išsamaus ir nešališko administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo, todėl priėmė nutartį nepagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taip yra pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (ATPK 256 ir 257 straipsniai).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į V. G. apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo V. G. skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutartį. Mano, kad Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas V. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo aplinkybės.
V. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 124² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo 115 iki 231 euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 289 iki 579 eurų.
2015 m. kovo 9 d. nutarimu V. G. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį nubaustas 115 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 3 mėnesiams, t. y. jam paskirta minimali minėto straipsnio dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde V. G. prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad V. G. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai. Apelianto kaltę padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti duomenys, iš dalies – paties V. G. paaiškinimas, jo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. skunde, pateiktame Šiaulių apylinkės teismui, kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo neginčijo, priešingai, nurodė, kad su pažeidimu sutinka, jo neginčija, nuoširdžiai gailisi, teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai neanalizavo byloje surinktų įrodymų. Be to, ir pirmosios instancijos teismo posėdyje V. G. nurodė besigailintis dėl padaryto pažeidimo, pažymėjo, kad jis sugeba atsiprašyti ir prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, nenagrinėjami. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad skunde teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo, nevertino pažeidimo faktinių aplinkybių, keliančių abejonių dėl pažeidimo subjektyviosios pusės, kartu V. G. pažymėjo, kad jis pripažino ir dabar pripažįsta, jog įvažiuodamas į gatvę, sutrukdė gatve važiuojančiam automobiliui „BMW“.
Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju tokių aplinkybių byloje yra. Iš bylos medžiagos matyti, kad yra nustatyta viena V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, apeliantas dirba UAB „A.“ vadybininku (23 b. l.), taigi yra pagrindas tikėti jo pirmosios instancijos teisme nurodytomis aplinkybėmis, kad jis daug metų darbo reikalais važinėja į Vokietiją, jo darbas yra visiškai susijęs su vairavimu, su automobilių pirkimu – pardavimu, kaip nurodė apeliantas, jis iš esmės „gyvena automobilyje“, todėl akivaizdu, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis gali netekti darbo, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis, be to, byloje esanti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad V. G. ir jo sutuoktinė turi kreditinių įsipareigojimų bankui – jiems yra suteikta 27 513,90 Eur paskola, jam paskirtą baudą V. G. sumokėjo (25 b. l.). Nors išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus patvirtina, kad iki paskutinio teisės pažeidimo, už kurį paskirtą nuobaudą ginčija apeliantas, padarymo jis administracine tvarka buvo baustas dešimt kartų, tačiau minėtame išraše užfiksuoti duomenys taipogi liudija, kad visus šiuos pažeidimus V. G. padarė dešimties metų laikotarpiu, padaryti pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs, be to, naują administracinį teisės pažeidimą V. G. padarė jau nebūdamas baustas administracine tvarka (ATPK 36 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas mano, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti sutrumpinus V. G. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Net ir atėmus V. G. teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, negu ATPK 124² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus šios nuobaudos terminas, V. G. vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai pastarajam turės neabejotiną prevencinį poveikį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį pakeisti:
taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalį ir V. G. už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams – sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.