Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl kompensacijos už bendro turto išlaikymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys po 2014 metais teisme įvykusio jų santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini), o būtent ieškovei L. K. priklauso 35/100 dalys, atsakovui A. K. 65/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), abiem priklauso po ½ dalį kitų statinių bei po ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Nutraukus šalių santuoką name liko gyventi ieškovė L. K., kuri viena rūpinasi viso namo šildymu bei sklypo šienavimu. Dėl rūpinimosi bendrosios dalinės nuosavybės daiktais L. K. patyrė finansines išlaidas ir dalį jų proporcingai valdomam nuosavybės teise turtui prašo kompensuoti iš atsakovo A. K., t. y. prašo priteisti iš atsakovo 691,15 Eur išlaidų, patirtų bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymui. Atsakovas su ieškinio reikalavimu nesutinka.

Ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.76 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, bendraturčių teises ir pareigas išlaikant bendrąją dalinę nuosavybę. Atsakovas neginčijo aplinkybių, kad namas, kuris valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra šildomas malkomis ir kad jų įsigijimu rūpinosi tik ieškovė, tačiau nesutiko su reikalavimu iš jo priteisti kompensaciją už jo dalies šildymą, kadangi anot atsakovo, jo namo dalies ieškovė nešildė. Taip pat nesutiko su sklypo šienavimui ieškovės patirtų išlaidų dydžiu ir abejojo, ar iš viso sklypas buvo šienaujamas.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad pareiga išlaikyti ir išsaugoti priskirta bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto savininkui, bendrosios nuosavybės teisės dalyviui.

Atsakovas teigė, kad ieškovė gali šildyti tik jos pačios naudojamą gyvenamojo namo dalį, o kita dalis gali būti nešildoma, nes tam yra sudarytos techninės galimybės. Jo teigimu ieškovė, gyvendama jų bendrame name, turi galimybę užsukti jos negyvenamų patalpų šildymo sistemos dalį ir spėja, kad ieškovė taip ir elgiasi. Šiam savo teiginiui pagrįsti atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų. Teismo vertinimu ta faktinė aplinkybė, kad atsakovas gyvenamajame name nesilanko nuo 2014 metų, sudaro pagrindą spręsti, kad faktinės padėties atsakovas nežino ir apsiriboja spėliojimais. Ieškovė ieškiniu ir parengiamojo teismo posėdžio metu tvirtino šildanti visą gyvenamąjį namą, nes tik tokiu būdu gali būti užtikrinamas jo tinkamas išlaikymas, kitu atveju namo būklė žymiai pablogėtų dėl jo nepriežiūros. Teismo vertinimu ieškovės pozicija atitinka vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo asmens standartą, kuomet šildomas visas gyvenamasis namas, nes priešingu atveju šaltuoju sezonu nešildant namo jo kokybei iškiltų realus pavojus nukentėti. Ieškovės poziciją papildomai patvirtina faktas, kad atsakovas anksčiau iškeltoje civilinėje byloje dėl kompensacijos ieškovei už 2020-2021 metų šildymo sezoną sutiko su pareikštu jam ieškovės ieškiniu, pasirašydamas su ieškove taikos sutartį dėl kompensavimo už bendro turto išlaikymą (Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinė byla Nr. e2-1463-470/2022). Šioje byloje atsakovas sutiko apmokėti ieškovei 617,22 Eur kompensaciją už malkas ir 18,60 Eur už benzino įsigijimą žoliapjovei, t. y. kompensavo išlaidas už jam priklausančios turto dalies išlaikymą. Kartu pastebėtina, kad atsakovas šioje byloje nors ir teigė, kad ieškovė galbūt nešienauja viso sklypo, tačiau tam įrodymų neteikė, nors kaip minėta, anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje šį faktą pripažino.

Teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė faktą dėl bendro turto išlaikymo gyvenamąjį namą apšildant jos lėšomis 2021-2022 metų šildymo sezono laikotarpiu, tam ji turėjo finansinių išlaidų. Atsakovės teigimu vieno šildymo sezono išlaidos sudarė 1000,00 Eur, savo reikalavimui dėl kuro pirkimo pagrįsti pateikė į bylą ūkininko J. D. išrašytą raštelį, kuriame įrašyta, kad jis pardavė L. K. 20 m³ alksninių malkų už 1000,00 Eur. Tačiau teismo vertinimu šis raštelis neatitinka reikalavimų, keliamų ūkininko buhalterinės apskaitos dokumentams ir negali būti vertinamas kaip tiesioginis įrodymas byloje apie patirtas ieškovės išlaidas. Nepaisant to, teismas vertina, jog ieškovės nurodyta 1000,00 Eur suma nėra neprotingai didelė ar dirbtinai užaukštinta. Teismo vertinimu ieškovės nurodytų išlaidų dydis yra visiškai minimalus, vertinant tą faktą, kad šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas gyvenamasis namas yra senos statybos, jo šiluminė varža neabejotinai neatitinka šiuolaikinių standartų, su kuo teismo posėdžio metu atsakovas sutiko. Vertinant Lietuvos klimato juostos bendras sąlygas viso šildymo sezonas paprastai apima laikotarpį nuo spalio iki gegužės mėnesio, taigi apie 7 mėnesius. Išvedus vieno mėnesio šildymo kainą matoma, kad ji sudaro apie 142,00 Eur per mėnesį. Tokia šildymo kaina, vertinant šalių gyvenamojo namo dydį, yra protinga ir užtiktina ne komfortiškus, bet tik minimalius šilumos poreikius gyvenamajame name.

Byloje pateikti įrodymai, nustatytos aplinkybės yra pakankamos išvadai, kad ieškovė patyrė išlaidų malkoms namo šildymui įsigyti ir benzinui žoliapjovei aptarnauti. Nesant pateiktų tiesioginių įrodymų apie ieškovės patirtų išlaidų dydį, ir nesant duomenų apie žymų kainų kitimą lyginant su 2022 metais, teismas remiasi šalių 2022 metais sudarytos taikos sutarties sąlygomis anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, ir sprendžia, kad išlaidos yra analogiškos. Tai sudaro pagrindą priteisti ieškovei 617,22 Eur kompensaciją už malkas ir 18,60 Eur už benziną žoliapjovei.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Įvertinus visas išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, esančius byloje, šalių paaiškinimus, ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteistina 635,82 Eur kompensacija. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 2 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl jos priteistinos iš atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinys byloje patenkintas 92 procentais.

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje ieškovei buvo suteikta antrinė valstybės finansuojama teisinė pagalba. Jos išlaidos sudaro 451,67 Eur (DOK 7331). Tokiu būdu iš atsakovo valstybei priteistinos 416,00 Eur į valstybės biudžetą, o taip pat 21,21 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 92 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 635,82 Eur kompensaciją, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023-10-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 416.00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (lėšos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660) ir 21,21 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (lėšos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.